- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-13
- Bylos Nr.
- A-143-2274-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- J. A.
- Atsakovas
- Ignalinos rajono policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Ignalinos rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. A. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 59-1-(8.4)-K4-848 ir grąžinti leidimą laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus medžioklei.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu atsakovo sprendimu, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jam panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas priimtas remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, dėl kurios jis pripažintas kaltu, kvalifikacija ir, neatsižvelgus į reikšmingas aplinkybes, padaryta išvada, jog jo įvykdyti medžioklės pažeidimai yra susiję su ginklo panaudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais. Be to, priimant sprendimą nesigilinta į padaryto pažeidimo pobūdį, subjektyviąją pusę, nenurodyta, koks ryšys tarp jo padarytos veikos ir įstatymo keliamų sąlygų, todėl jis negali būti laikomas motyvuotu ir teisėtu. Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Policijos departamentas) 2006 m. vasario 3 d. sprendime taip pat nenurodomi nuoseklūs skundo atmetimo motyvai. Pareiškėjo nuomone, veikos kvalifikacija pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį savaime nesuponuoja išvados, kad padaryti pažeidimai yra susiję su ginklo panaudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais, todėl turi būti vertinama, ar pažeidimas tiesiogiai susijęs su įstatyme įvardintomis aplinkybėmis, o šie aspektai skundžiamame sprendime nekonkretizuoti. Sistemiškai aiškinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 511 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) normas, darytina išvada, kad jo padaryti medžioklės taisyklių pažeidimai nėra tyčiniai ar šiurkščiai pažeidžiantys šaunamųjų ginklų naudojimo tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 17 – 18) su skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad dėl ATPK 85 straipsnio (2005 m. lapkričio 10 d. redakcija) normų interpretavimo buvo gautas Policijos departamento 2006 m. sausio 16 d. paaiškinamasis raštas Nr. 5-S-331, kuriame nurodyta, jog leidimai laikyti (nešiotis) ginklus turėtų būti panaikinami už medžioklės taisyklių pažeidimus, kurie buvo padaryti nesilaikant ATPK 85 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalių reikalavimų, jeigu šie pažeidimai susiję su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 31 – 32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes buvo nustatyta, jog pareiškėjas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartimi už ATPK 85 straipsnio 2 dalies pažeidimą nubaustas 1 000 Lt bauda. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o to paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, jog asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovas teisėtai panaikino pareiškėjui leidimą laikyti ginklus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 15 d. sprendimu (b. l. 52 – 54) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija nustatytą faktą, jog jo padarytas ATPK 85 straipsnio 2 dalies pažeidimas laikytinas medžioklės taisyklių pažeidimu, susijusiu su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais, bei mano, jog tokia išvada nemotyvuota. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjui panaikintas 1998 m. lapkričio 13 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 329 Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Ši teisės norma numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, atsiradus 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 4 punktą, numatytoms sąlygoms. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, vienas jų – kai asmuo yra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais, ir nuo to nėra praėję 3 metai (8 p.). Teismas pabrėžė, kad medžioklės taisyklių pažeidimo 2005 m. sausio 22 d. faktas yra nustatytas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartimi. Tačiau pareiškėjas neigia padaryto pažeidimo siejimą su šaunamojo ginklo naudojimu arba medžiokle uždraustais būdais ir metodais. Įvertinęs atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus, teismas padarė išvadą, kad jie pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, motyvuoti, kaip reikalauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 6 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Tačiau spręstina, ar motyvavimas yra teisingas, t. y. nustatytina, ar bet koks ATPK 85 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos veikos padarymas laikytinas susijusiu su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais. Teismas pažymėjo, kad minėta nutartimi, kuri šioje byloje turi res judicata galią (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 96 str. 4 d.), konstatuota, jog pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nes medžiojo ir luošą stirną nušovė be reikiamo leidimo, nedalyvaujant medžioklės vadovui ir be medžioklės lapo. Taigi pareiškėjo padaryti Medžioklės taisyklių 18 ir 18.2 punktų pažeidimai nėra susiję su medžiokle uždraustu būdu ir metodais, tačiau susiję su šaunamojo ginklo naudojimu – pareiškėjas neteisėtai sumedžiojo luošą stirną panaudojęs savo medžioklinį šautuvą. Teismo nuomone, yra visos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taikymui reikalingos sąlygos, todėl skundžiamas atsakovo sprendimas iš esmės yra teisėtas bei pagrįstas, o jo panaikinti nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 59 – 62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. ATPK 85 straipsnio 2 dalies bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto dispozicijų analizė neleidžia daryti išvados, kad jos atitinka viena kitą ir kad pažeidimo konstatavimas iš karto patvirtina ginklo panaudojimo aplinkybę.
2. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kad padaryti pažeidimai nesusiję su ginklo panaudojimu, o savo išvados nepagrindė detalesne nagrinėjamos teisės normos (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 8 p.) analize (ABTĮ 81 str.).
3. Medžioklės taisyklėse nurodomi pažeidimai, susiję su šaunamojo ginklo panaudojimu, nėra diferencijuojami bei išskiriami, todėl tik visapusiškai įvertinus taisyklės turinį bei įvykio aplinkybes galima spręsti, ar pažeidimas yra susijęs su ginklo panaudojimu, ar ne.
4. Jo padarytas pažeidimas tiesiogiai susijęs su reikalavimais medžioklės dokumentams, už kuriuos yra atsakingas medžioklės vadovas. Ginklo panaudojimas teisei priešingu būdu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnio ir Medžioklės taisyklių 18 punkto prasme tapo ne dėl tyčinių veiksmų, o kaip medžioklės vadovo neatsakingo elgesio pasekmė.
5. Dėl medžioklės vadovo neatsakingo elgesio, nesant jo tyčios pažeisti įstatymo saugomų vertybių bei saugaus elgesio su ginklu reikalavimų, taikoma atsakomybė yra neproporcinga padaryto pažeidimo turiniui.
6. Formalus teisės taikymas neatitinka teisingumo, teisėtų lūkesčių bei teisinės valstybės principų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 70 – 71) pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 68) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, jog yra visos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio taikymui reikalingos sąlygos, todėl skundžiamas atsakovo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Remdamasis surinkta medžiaga ir vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) 84.3 punktu, atsakovas teisėtai panaikino apelianto leidimą laikyti ginklus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjo skundžiamas sprendimas yra priimtas taikant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, pagal kurią leidimų nešiotis ir leidimų laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimo pagrindas yra šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 4 punktą, (šiai bylai aktualus 18 str. 2 d. 8 p.) numatytų sąlygų (aplinkybių) atsiradimas. Pagal nagrinėjamai bylai aktualų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2003-04-03 įstatymo Nr. IX-1439 redakcija), baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais, asmuo šio įstatymo taikymo požiūriu nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos 3 metus nuo tokio nubaudimo momento. Taikant minėtą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą tai reiškia, kad atsiradus aplinkybėms, kurios sąlygoja nepriekaištingos reputacijos praradimą (kai nuo to nėra praėję 3 metai), minėti leidimai yra panaikinami.
Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad 2005 m. gegužės 6 d. nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2005 m. sausio 22 d. „medžiojo ir luošą stirną nušovė be reikiamo leidimo, nedalyvaujant medžioklės vadovui ir be medžioklės lapo...“ (b. l. 13-14). Iš pastarojo nutarimo matyti, kad nurodyti pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip Medžioklės taisyklių 17.4, 18, 18.2, 22 punktų pažeidimai.
Kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo prasme šių pažeidimų padarymas (jeigu už tai asmuo yra nubaustas) yra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį netekusiu nepriekaištingos reputacijos ir panaikinti jo turimus leidimą nešiotis ir leidimą laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažįstamas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.