Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-906-290/2015

Teisėja Aušra Vingilė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01021-2014-9

2015 m. gruodžio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-08-16 iki 2014-08-18 (dvi paros), nuo 2015-07-09 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista A. C. solidariai iš A. B., J. B. ir A. B. 445,46 Eur, iš A. B. 86,89 Eur turtinei žalai atlyginti ir solidariai iš A. B., J. B. ir A. B. 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteistos.

Šiuo nusprendžiu taip pat nuteisti A. B. ir J. B., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. B. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su A. B., J. B., 2014-08-16 apie 23 val., viešoje vietoje, prie alkoholinių gėrimų parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vandališkais veiksmais, t. y. tyčia spardydami kojomis ir trankydami rankomis automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. C., suskaldė priekinio stiklo dešinę pusę, 250 litų (72,41 eurų) vertės, suskaldė keleivio dešinės pusės durelių stiklą, 50 litų (14,48 eurų) vertės, išdaužė dešinės pusės priekinę lempą, 40 litų (11,58 eurų) vertės, subraižė dešinės pusės veidrodėlį, 100 litų (28,96 eurų) vertės, automobilio kėbulo dešinėje pusėje padarė du įlenkimus, 1000 litų (289,62 eurų) vertės bei iškruvino automobilio salono sėdynes, kurių cheminis valymas kainavo 300 litų (86,89 eurų), tokiu būdu apgadindami automobilį, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos poziciją, jog jos ginamasis paskirtą bausmę jau atliko, todėl skundas netenka prasmės, prokurorės argumentus, jog pritaria gynėjos nuomonei, taip pat, kad pagrindo taikyti BK 64¹ str. nebuvo bei išanalizavusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistojo A. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. A. B. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. B. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad A. B. teisiamas ketvirtą kartą, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurį padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas nepilnametis. Tyčinio nusikaltimo padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti bei yra pavojingesnė visuomenei. Pažymėtina, kad A. B. yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau su teisėsaugos institucijomis susiduria nebe pirmą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, jog paskutinį kartą 2014-11-04 (už pažeidimą, kuris padarytas 2014-10-22), t. y. po to, kai padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Apeliantas jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, akivaizdu, kad anksčiau teismo skirtos bausmės savo tikslo nepasiekė ir nuteistasis išvadų nepadarė. Taigi daroma išvada, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų.

Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad A. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Net ir įvertinus tai, kad A. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, vien ši aplinkybė negali būti pagrindu taikyti BK 64¹ str. nuostatas, kadangi tai tik viena iš privalomų sąlygų būtinų taikant minėtas nuostatas. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta įprastine teisminio nagrinėjimo tvarka, todėl ir minėto straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymima ir tai, kad prokurorės siūlymas nuteistajam skirti vienokią ar kitokią bausmės rūšį ar dydį, nesaisto teismo skiriančio bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vien tai, kad prokurorė prašė nuteistajam A. B. skirti laisvės apribojimo bausmę ir jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas, nesant tam sąlygų, būtinų šių nuostatų taikymui, nesudaro pagrindo tokių nuostatų taikyti ar nuteistajam skirti švelnesnės bausmės.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantas skunde taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.