- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- eI-3910-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04121-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- W. M. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Antanas Damulis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Antanui Damuliui ir atsakovo atstovei Anai Daugienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo W. M. S. (W. M. S.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas W. M. S. padavė teismui skundą, prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Valdyba) priimti advokato teikiamą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui nedalyvaujant ir nesant Lietuvoje.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad jo atstovas advokatas Antanas Damulis norėjo pareiškėjo vardu paduoti prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau Valdybos darbuotojai atsisakė priimti teikiamus dokumentus, motyvuodami tuo, kad prašymą teikiantis užsienietis privalo būti Lietuvoje. Tokie Valdybos veiksmai neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 28 str. 1–4 d. ir vidaus reikalų ministro 2015-05-06 įsakymu Nr. 1V-367 patvirtinto tvarkos aprašo 8, 9–13 punktų nuostatų. Minėtų teisės aktų nuostatos suteikia teisę advokatui pateikti užsieniečio prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jose nėra nustatyta, kad, tokiu atveju, užsienietis privalo būti Lietuvoje.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pagal ĮUTP 28 str. ir vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Tvarkos aprašo 6 p. nuostatas, pirmą kartą leidimo gyventi prašantis užsienietis prašymą turi pateikti konsulinei ar diplomatinei įstaigai, o jei Lietuvoje yra teisėtai – teritorinės policijos įstaigos migracijos padaliniui. Teisė tokį prašymą pateikti užsienietį atstovaujančiam advokatui suteikta Tvarkos aprašo 9 p., tačiau turi būti pateikti duomenys, kad užsienietis Lietuvoje yra teisėtai. Vadinasi, Tvarkos aprašo 9 p. nuostatos turi būti aiškinamos kartu su ĮUTP 28 str. Nagrinėjamu atveju, atsakovui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas teisėtai yra Lietuvoje, todėl valdyba atsisakė priimti advokato teikiamą prašymą.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad nuo 2014 metų pareiškėjas į Šengeno erdvę nebuvo atvykęs, prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Šengeno valstybėje narėje neteikė. Prašymo pateikimo metu, Valdybos pareigūnai nustatė, kad pareiškėjas teisėtai į Šengeno teritoriją nėra atvykęs.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas yra keliamas dėl Valdybos veiksmų atsisakyti priimti advokato Antano Damulio teikiamą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui W. M. S. nedalyvaujant ir nesant Lietuvoje teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjo atstovas advokatas Antanas Damulis 2015-08-05 su prašymu išduoti W. M. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi į Valdybą, tačiau pastarosios darbuotojai atsisakė prašymą priimti, kadangi, teikiant prašymą, pareiškėjas nedalyvavo, galiojančios vizos būti Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi.
Su tokiais Valdybos darbuotojų veiksmais pareiškėjas nesutinka ir prašo teismą įpareigoti priimti jo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui nedalyvaujant ir nesant Lietuvoje. Teisę pateikti prašymą per atstovą pareiškėjas grindžia Tvarkos aprašo 9 p. nuostatomis.
ĮUTP 28 str. 2 d. nustatyta, kad užsienietis, kuris pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo, prašymą išduoti leidimą gyventi turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.
ĮUTP 28 str. 4 d. nustatyta, kad šio įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o subjektai nurodyti 43 str. 2 d. (užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, arba vienas iš pilnamečių šeimos narių), 44 str. 4 d. (užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys), 44¹ str. 2 d. (užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys) ar 49² str. 2 d. (mokslo ir studijų institucija).
Tvarkos aprašo, galiojusio 2015-08-05 prašymo pateikimo metu, 6 p. nustatyta, kad užsienietis, kuris pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nustatytos formos prašymą išduoti leidimą lietuvių ar anglų arba lietuvių ar rusų kalbomis pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – teritorinės policijos įstaigos migracijos padaliniui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą. Pagal Tvarkos aprašo 8 p., prašymą išduoti arba pakeisti leidimą užsienietis pateikia asmeniškai, išskyrus 9–13 punktuose nurodytus atvejus. Tvarkos aprašo 9 p. nustatyta, kad užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą gali užpildyti ir pateikti jo advokatas, pateikęs savo asmens tapatybę, teisę verstis advokato veikla bei atstovavimą patvirtinančius dokumentus.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai pareiškėjas galėjo pateikti per advokatą, net ir nebūdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Įvertinęs ĮUTP 28 str. ir Tvarkos aprašo 6–8 punkto nuostatas, teismas konstatuoja, kad vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis užsienietis asmeniškai, kiti subjektai tokį prašymą už užsienietį gali pateikti tik ĮUTP nustatytais atvejais. Tvarkos aprašo 9 p. nuostatos, suteikia teisę užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, prašymą pateikti per advokatą. Užsieniečio teisėtas buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra būtina sąlyga, kad prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje jis (asmeniškai ar per advokatą) galėtų pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Toks reguliavimas nustatytas siekiant išvengti atvejų, kai neteisėtai į Šengeno valstybių erdvę atvykę užsieniečiai, bandytų įteisinti savo buvimą Lietuvoje. Teismas taip pat pažymi, kad nustatytas teisinis reguliavimas neapriboja pareiškėjo teisės kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, nes prašymą jis gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje.
Įvertinęs antstolės Daivos Prunskienės 2015-08-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir Valdybos specialistės 2015-08-06 tarnybinį pranešimą, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo atstovo argumentus, kad, atsisakydama priimti prašymą, Valdybos darbuotoja netikrino, ar pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje. Minėtuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kurių pareiškėjas nepaneigė, patvirtina, kad Valdybos darbuotoja pareiškėjo atstovo paduotą prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje atsisakė priimti, nes nustatė, kad pareiškėjas teisėtai į Lietuvą nėra atvykęs.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valdyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo W. M. S. prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, kurį jis siekė paduoti per savo atstovą, nes tokią teisę pareiškėjas turėtų tik jei teisėtai būtų Lietuvoje. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo W. M. S. (W. M. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.