Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-745-606/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
1-745-606/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
R. M.
Kaltinamasis
E.M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-745-606/2014Teisminio proceso Nr. (1-33-1-02389-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.2.4.1.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, Eriaki Palepšienei,dalyvaujant prokurorui A. S.,gynėjams advokatams J. M. – G., J. A.,vertėjai Vidai Rimkienei,nukentėjusiajam R. M.,nukentėjusiojo atstovui advokatui E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E.M., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

V.M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji E. M. ir V. M., veikdami bendrininkų grupe, sunkiai sužalojo žmogų.

2013 m. gruodžio 21 d., apie 14.00 val., gyvenamoje patalpoje, adresu - (duomenys neskelbtini), kaltinamieji E. M. ir V. M., matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, tai yra veikdami bendrininkų grupe, konflikto su nukentėjusiuoju R. M. metu sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir krūtinę. Kaltinamieji E. M. ir V. M., suduodami smūgius, padarė R. M. muštinę nosies nugarėlės žaizdą, dešinės akies vokų kraujosruvas, kraujosruvą galvos skliauto kairės pusės minkštuose audiniuose – smilkinio ir viršugalvio srityje, poodines kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje ir juosmens srityje kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų lūžimą, kairės pusės VIII, IX, X šonkaulių lūžimus, galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei kiauryminį kairės akies obuolio sužalojimą su kiaurine ragenos ir odenos žaizda, rainelės, krumplyno ir stiklakūnio iškritimu per žaizdą, kraujo išsiliejimu priekinėje akies kameroje ir stiklakūnyje. Dėl kairės akies obuolio sužalojimo nukentėjusysis R. M. liko aklas kaire akimi ir prarado didelę dalį darbingumo (35 %), kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. M. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, jog 2013 m. gruodžio 20 d., apie 14.00 val., pas juos į namus adresu – (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs žmonos žentas A. G., kartu su draugu – nukentėjusiuoju R. M., kad pakabintų jiems drabužių pakabą. Tačiau atėję A. G. ir R. M. iš esmės nedirbo, tik vartojo alkoholį – gėrė degtinę ir alų, be to, tą dieną liko nakvoti, o kitą dieną vėl vartojo tuos pačius alkoholinius gėrimus. 2013 m. gruodžio 21 d., tai yra kitą dieną, pas juos į svečius buvo atėjęs jo brolis V. M., kuris, pamatęs, kaip dirba nukentėjusysis, pastarajam pasakė, kad pakabinimui jis naudoja ne tuos varžtus, ir norėjo parodyti, kaip reikia gręžti, tačiau nukentėjusysis nesutiko jam duoti savo instrumentų. Netrukus, dėl to, kad brolis išsakė pastabas R. M., tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusysis R. M. alkūne trenkė jo broliui V. M. į veidą, nuo ko V. M. vos nenukrito. Tuomet brolis – V. M. sudavė nukentėjusiajam atgal kelis smūgius į veidą, nuo kurių R. M. nukrito ant žemės. Tada V. M. ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam R. M. sudavė dar kelis smūgius kumščiais, gal ir spyrė. Kaltinamasis E. M. parodė, jog, nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, prie brolio prisidėjo ir jis, ir taip pat sudavė nukentėjusiajam apie tris smūgius kumščiais į šoną. Tačiau parodė, jog R. M. į galvą jis nesudavė, ir kojomis pastarojo nespardė. E. M. parodė, jog aplinkui buvo įvairių įrankių, į kuriuos krisdamas, R. M. taip pat galėjo susižaloti, tame tarpe galėjo susižaloti ir akį. E. M. nurodė ir tai, kad jokios lazdos jie neturėjo ir smūgiai lazda nukentėjusiajam nebuvo suduoti. Be to, patikino, jog tiek jis, tiek brolis V. M. buvo blaivūs ir alkoholio namie nevartojo.

Kaltinamasis V. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, jog 2013 m. gruodžio 21 d., atvažiavus į svečius pas brolį E. M. ir jo žmoną S. M., pas pastaruosius namuose jis aptiko ir A. G. su draugu – nukentėjusiuoju R. M., kurie buvo gerokai išgėrę ir ruošėsi kabinti spintelę. Pamatęs, kaip pastarieji dirba, pasakė, kad jie naudoja ne tokį grąžtą, kad spintelę reikia pakabinti taip, kad ji nenukristų ir norėjo parodyti, kaip reikia gręžti. Tuomet nukentėjusysis R. M. netikėtai sudavė jam smūgį į nosį, nuo kurio jis apsvaigo ir vos nenukrito. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio ir veiksmų, jis supyko ir sudavė R. M. atgal kumščiu į veidą nosies srityje vieną smūgį. Po to, R. M. pradėjo plūsti jį ir jo brolį, jiems grasinti. V. M. nurodė, jog jis nematė, ar brolis E. M., R. M. nukritus, pastarajam sudavė smūgius. Be to, parodė, kad po konflikto jis išvažiavo namo, nes turėjo eiti į darbą, ir, kas toliau vyko su nukentėjusiuoju, nežino. Nors po kiek laiko, vėliau iš E. M. sužinojo, kad nukentėjusysis dar kurį laiką pas juos toliau gėrė degtinę, po to buvo gydomas ligoninėje ir, kad buvo išvežtas į Kauną.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2013 m. gruodžio 21 d., kartu su A. G. jie nuvažiavo pas buvusią A. G. uošvienę S. M. ir pastarosios vyrą E. M., adresu (duomenys neskelbtini). Jie su A. G. pradėjo dirbti, kabino spinteles, po truputį gėrė alkoholį. Jis S. M. davė dar 100 Lt, ir pastaroji su E. M., nuėję į turgų, nupirko maisto ir dar butelį degtinės. Atlikus darbus, jie valgė ir gėrė nupirktą alkoholį. Netrukus, E. M. kažkas paskambino, ir po kiek laiko į butą atėjo dar vienas vyras, nešinas lazda. Tuo metu pas S. M. ir E. M. jau buvo atėjęs ir pastarojo brolis V. M.. Atėjus trečiajam asmeniui su lazda, jis iš buto norėjo išeiti, pabėgti, ir todėl, bandydamas ištrūkti, kadangi broliai E. ir V. M. laikė jį už rankų, E. M. - iš kairės, V. M. - iš dešinės, alkūnėmis sudavė abiems kaltinamiesiems. Tačiau išsilaisvinus, jį pagavo trečiasis, su lazda buvęs, asmuo, ir tuomet visi trys bute buvę vyrai pradėjo jį mušti. Nukentėjusysis parodė, jog nuo suduotų smūgių, jis du kartus buvo praradęs sąmonę, jam buvo sumušta galva, nosis, jis visas buvo kruvinas. Po kiek laiko S. M. liepė liautis jį mušti, ir tuomet A. G. padėjo jam atsikelti. Kiek laiko dar pabuvus E. M. namuose, kartu su A. G. jie grįžo į jo namus, kur toliau gėrė alkoholį. Po kiek laiko jam stipriai pradėjo bėgti kraujas ir A. G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Nukentėjusysis nurodė, jog E. ir V. M. bei trečias asmuo smūgius jam sudavė ir rankomis, ir kojomis, ir smūgius sudavė į įvairias kūno vietas. Taip pat parodė, jog konfliktas gal ir, iš tiesų, kilo dėl varžtų, ir kad jis atsisakė duoti V. M. savo darbo įrankius. Nukentėjusysis patvirtino, kad, kviečiant greitąją medicinos pagalbą, jis nurodė, kad jį prie p/c „(duomenys neskelbtini)“ sumušė nepažįstami asmenys, nes tuo metu nesuprato, kokie rimti yra jam padaryti sužalojimai, ir būtent todėl nenorėjo nurodyti, jog jį sužalojo E. M. ir V. M.. Parodė, jog nusikalstama veika jam buvo padaryta ir turtinė, ir neturtinė žala, kuriai atlyginti jis reiškia civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamųjų E. M. ir V. M. priteisti 604 Lt turtinės žalos, susijusios su akies gydymu ir kelione į (duomenys neskelbtini), ir 150 000 Lt neturtinės žalos, nes jis prarado 45 proc. darbingumo, viena sužalota akimi liks aklas, niekada nebegalės dirbti pagal savo specialybę laivuose, negalės vairuoti, liks neįgaliu visą gyvenimą.

Liudytojas A. G. paliudijo, kad tą dieną kartu su R. M. jie nuvažiavo pas jo buvusią uošvienę S. M. ir jos vyrą E. M.. Jie su savimi turėjo pasiėmę darbo instrumentus, pradėjo dirbti ir tuo pačiu vartojo alkoholį – degtinę. Jiems bedirbant, V. M., kuris taipogi buvo atėjęs pas E. M. ir S. M. į svečius, susiginčijo su R. M.. Kadangi jis sėdėjo ir kalbėjosi su S. M., dėl ko tarp jų kilo konfliktas, jis nesuprato. Tačiau kilus konfliktui, R. M. trenkė V. M. alkūne į nosį. Smūgis buvo stiprus, nes V. M. nuo smūgio nukrito. Tuomet, atbėgęs jo brolis E. M., pradėjo mušti R. M., trenkė jam kažkokiu maišu per nugarą, ir R. M. nukrito, tuomet E. M. pradėjo jį spardyti. V. M. tuo metu dar gulėjo. Jis pribėgęs norėjo padėti R. M., bet E. M. jam trenkė. A. G. parodė, jog vėliau, vienas brolis, E. M., laikė jį, o kitas, V. M., tuo metu mušė R. M.. Pasibaigus muštynėms, jie su S. M. pakėlė R. M. ir paguldė ant sofos. Praėjus valandai laiko, jis autobusu parvežė R. M. į jo namus, kur jie išgėrė dar alaus, ir tuomet jis pamatė, kad nukentėjusiojo akis labai ištino, dėl ko iškvietė greitąją medicinos pagalbą. A. G. patvirtino, kad R. M. mušė abu kaltinamieji, jokio trečio žmogaus nebuvo, ir nukentėjusysis nebuvo mušamas nei lazda, nei medine kėde.

Liudytoja S. M. paliudijo, kad jai paskambinęs buvęs žentas A. G. pasiprašė pas juos pabūti, ir ji sutiko. Kadangi jų su E. M. namuose reikėjo atlikti remontą, o jie neturėjo grąžto, A. G. pasisiūlė atsivesti draugą, kuris ją turi. A. G. atvažiavo kartu su nukentėjusiuoju R. M., bet iš esmės jie nieko nedirbo, o tik vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų, degtinę, alkoholį vartojo ir tą dieną, ir kitą dieną. Kitą dieną į jų namus atvažiavo ir vyro brolis V. M., kuris atvežė eglutę. Pamatęs kaip vyrai dirba, jis norėjo R. M. parodyti, kaip reikia gręžti, bet šis nenorėjo V. M. duoti grąžto ir, netikėtai, sukdamasis, sudavė V. M. iš alkūnės į veidą, dėl ko pastarasis nukrito. Atsikėlęs V. M. sudavė nukentėjusiajam smūgį atgal, trenkė kumščiu ir į veidą, ir į kitas kūno vietas, nuo ko nukentėjusysis nukrito ant grindų. Po to nukentėjusiajam kumščiais smūgius sudavė abu broliai, ir V. M., ir E. M.. Netrukus ji atitraukė V. M., kad nebemuštų nukentėjusiojo. Po ko V. M. išėjo namo, o R. M. liko jų namuose, ir kol neišgėrė dar vieno butelio degtinės, neišėjo. Liudytoja nurodė, jog R. M., gerdamas degtinę, gulėjo ant lovos, tuo metu buvo matyti, kad viena jo akis mėlyna. Liudytoja nurodė, jog jokio trečio asmens, kurį nurodo nukentėjusysis, jų namuose nebuvo, be to, nukentėjusysis kitais daiktais ar lazda,akip nurodo nukentėjusysis, nebuvo mušamas.

Liudytoja N. B. paliudijo, kad dėl šio įvykio jai paskambino ir pranešė iš policijos. Sūnus jai papasakojo, kad kažkieno prašymu jie su draugu pasiėmę instrumentus, buvo nuėję atlikti remonto darbų, kur kilo konfliktas, kurio metu jis buvo sumuštas. Liudytoja nurodė, jog jos sūnus buvo labai sumuštas, visas buvo sutinęs, veidas mėlynas, akis užmerkta. Liudytoja taip apt paaiškino, kad nukentėjusysis R. M. dėl patirtų sužalojimų niekada nebegalės dirbti kaip anksčiau žvejybiniame laive ir dabar yra jos išlaikomas.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele nustatyta, kad greitoji pagalba nukentėjusiajam R. M. buvo iškviesta 2013 m. gruodžio 21 d., 18.25 val. Nustatyta, jog konstatuota diagnozė – kairės akies žaizdos (1 t., b. l. 11).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. M. iš jam pateiktų asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini)., kaip asmenį, kuris, 2013 m. gruodžio 21 d., būnant pažįstamo A. G. buvusios uošvienės namuose, (duomenys neskelbtini), medine lazda smūgiavo jam į veidą, ir jam gulint, smurtavo toliau, pagal veido bruožus, šukuoseną, atpažįsta kaltinamąjį – V. M. (1 t., b. l. 30-32).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vyresnis teismo medicinos ekspertas D. V. padarė išvadą, jog nukentėjusiajam R. M. buvo padaryti šie sužalojimai: muštinės nosies nugarėlės žaizda, nosies kaulų lūžis, kiauryminis kairės akies obuolio sužalojimas su kiaurine ragenos ir odenos žaizda, rainelės krumplyno ir stiklakūnio iškritimu per žaizdą, kraujo išsiliejimu priekinėje akies kameroje ir stiklakūnyje bei kraujosruvomis akiduobėje ir vokuose, dešinės akies vokų kraujosruvos, kraujosruva galvos skliauto kairės pusės minkštuose audiniuose – smilkinio ir viršugalvio srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės VIII, IX, X šonkaulių lūžiai ir nedidelis kairės pusės pneumatoroksas (oras pleuros ertmėje), poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės ląstos pusėje ir juosmens srityje. Nustatyta, jog minėti sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką, padaryti sumušus bukais daiktais. Nustatyta, jog dėl kairės akies obuolio sužalojimo R. M. liko aklas kaire akimi ir prarado didelę dalį darbingumo (35 proc.), todėl šis sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, jog sprendžiant iš sužalojimų, jie padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 42-44).

Papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nukentėjusiajam R. M. kiauryminis kairės akies obuolio sužalojimas galėjo gautis smogiant kumščiu, pataikant į akį ant bevardžio piršto mūvėtu masyviu žiedu arba bedant į akį lazda. Nustatyta, jog akis negalėjo būti sužalota nukritus ant kokių nors darbinių instrumentų (1 t., b. l. 48).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyta, kad 2013-12-21, 19.00 val., (duomenys neskelbtini) ligoninėje nukentėjusiojo R. M. kraujyje rasta 4,14 proc. etilo alkoholio, t.y. atitinka sunkų neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 42-44).

Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 21 d., 18.21 val., užfiksuotas pranešimas kviečiant greitąją medicinos pagalbą, adresu – (duomenys neskelbtini), ir nurodant, jog asmenį prie p/c „(duomenys neskelbtini)“ lazda sumušė trys nepažįstami vyrai (t. 1, b. l.13-15).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 21 d., apie 19.05 val., į (duomenys neskelbtini) ligoninę greitosios medicinos pagalbos pristatytas nukentėjusysis R. M. nurodė, kad 2013 m. gruodžio 21 d., apie 12.00 val., prie p/c „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) jį sumušė nepažįstami asmenys (t. 1, b. l. 22).

Kaltinamieji V. M. ir E. M. neprisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir neneigdami sudavę nukentėjusiajam kelis smūgius, neigė, jog nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai, juolab konstatuotas sveikatos sutrikdymo mastas kilo dėl jų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. M. konstatuoti kūno sužalojimai, ko pasėkoje, dėl vieno nustatyto sužalojimo - kairės akies obuolio sužalojimo - nukentėjusiajam R. M. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, jog specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog R. M. nustatyti sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką, tai yra, atitinka 2013 m. gruodžio 21 d. datą. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 21 d. nukentėjusysis R. M. buvo pas S. M. ir E. M. namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), kur buvo ir V. M.. Galiausiai nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 21 d., būnant pas S. M. ir E. M. namuose, apie 14.00 val., tarp nukentėjusiojo R. M. ir V. M. kilo konfliktas, ko pasėkoje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajam R. M. buvo suduoti smūgiai.

Kaltinamieji E. M. ir V. M., neneigdami sudavę kelis smūgius nukentėjusiajam, neigia, jog nukentėjusiajam konstatuotą sunkų sveikatos sutrikdymo mastą sąlygojo būtent jų fizinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamasis E. M. pripažino sudavęs ant grindų nukritusiam nukentėjusiajam kelis, tai yra apie tris smūgius kumščiais į šoną, tuo tarpu V. M. nurodė nukentėjusiajam sudavęs tik vieną smūgį į veidą nosies srityje.

Tokie kaltinamųjų parodymai teismo vertintini kritiškai kaip siekimas sušvelninti baudžiamosios atsakomybės ribas ir atmestini kaip neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog 2013 m. gruodžio 21 d., būnant S. M. ir E. M. namuose fizinį smurtą jo atžvilgiu naudojo abu kaltinamieji – tiek E. M., tiek V. M.. Nuosekliai nukentėjusysis nurodė ir tai, jog smūgiai jam buvo suduoti tiek rankomis, tai yra kumščiais, tiek kojomis, spiriant, be to, smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas, nuo smūgių jis buvo praradęs sąmonę. Nustatyta, jog tai, kad nukentėjusiajam R. M. smūgius rankomis ir kojomis, ir ne vieną kartą, sudavė tiek E. M., tiek V. M. nurodė ir liudytojas A. G., betarpiškai buvęs įvykio aplinkoje, ir įvykį ne tik stebėjęs, bet ir norėjęs nukentėjusiajam padėti, tačiau dėl to ir pats patyręs fizinį smurtą, E. M. jam sudavė smūgius. Galiausiai baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog aplinkybę, kad smūgius rankomis, tai yra kumščiais, nukentėjusiajam R. M. sudavė abu broliai, tai yra tiek E. M., tiek V. M. patvirtino ir liudytoja S. M., taip pat buvusi įvykio aplinkoje ir įvykį stebėjusi betarpiškai. Išdėstyta visuma objektyviai byloja, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu naudojo abu kaltinamieji, tiek E. M., tiek ir V. M.. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų visumos kontekste, darytina išvada, jog fizinio smurto apimtis nukentėjusiojo atžvilgiu buvus platesnės apimties nei nurodo kaltinamieji, nukentėjusiajam suduoti smūgiai buvę nevienkartiniai, sužalojimai padaryti sudavus ne tris ar keturis smūgius.

Tokią išvadą objektyviai sąlygoja ir kita baudžiamosios bylos medžiaga remiantis nustatyta faktinė bylos aplinkybė. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog R. M. konstatuoti tokie kūno sužalojimai kaip - nosies kaulų lūžis, akies obuolio sužalojimas, sąlygojęs akies aklumą, trijų šonkaulių lūžiai, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, daugybinės kraujosruvas įvairiose kūno vietose. Objektyviai nustatyta ir tai, jog konstatuoti kūno sužalojimai nukentėjusiajam padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Tokiu būdu, vertinant minėtus nukentėjusiajam konstatuotus kūno sužalojimus, jų pobūdį ir lokalizaciją, darytina vienareikšmė išvada - 2013 m gruodžio 21 d. fizinio pobūdžio smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu neabejotinai buvęs pakankamai didelio masto ir pakankamai didelės apimties.

Papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nukentėjusiajam padarytas kiauryminis kairės akies obuolio sužalojimas, būtent ir lėmęs sunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada, pažymėtina, daroma tik prielaida, jog šis sužalojimas nukentėjusiajam R. M. galėjo būti padarytas smogiant kumščiu, pataikant į akį ant bevardžio piršto mūvėtu masyviu žiedu arba bedant į akį lazda. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog smūgiai jam buvo suduoti ne tik rankomis ir kojomis, bet ir nedidele lazda. Vienok, šie nukentėjusiojo parodymai ne tik nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenis, bet dargi, priešingai, paneigtini visų betarpiškai įvykyje ar jo aplinkoje buvusių asmenų parodymais. Tiek kaltinamieji E. ir V. M., tiek ir liudytojai A. G. bei S. M. kategoriškai paneigė, jog nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti ir lazda. Jokių objektyvių įrodymų nėra, jog minėtas kairės akies sužalojimas nukentėjusiajam padarytas pataikant į akį ant bevardžio piršto mūvėtu masyviu žiedu. Tačiau šios aplinkybės neeliminuoja minėto akies sužalojimo padarymo fakto 2013 m. gruodžio 21 d., kuomet nukentėjusiojo atžvilgiu E. M. ir S. M. namuose buvo panaudotas fizinis smurtas. Šiuo atveju akcentuotini liudytojos S. M. parodymai, jog nukentėjusiojo akis, po to kai pastarajam buvo suduoti smūgiai, buvus mėlyna. Be to, pažymėtina ir tai, kad specialisto išvada, ir šiuo atveju jau vienareikšmiai konstatuojama, kad akis negalėjo būti sužalota nukentėjusiajam nukritus ant kokių nors darbinių instrumentų (1 t., b. l. 48).

Neigdami jiems pareikštus kaltinimus, kaltinamieji nurodė, jog nukentėjusysis galėjo būti sužalotas ir specialisto išvada nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, kaip, kviečiant greitosios medicinos pagalbą, nurodė pats nukentėjusysis.

Baudžiamosios bylos medžiaga iš tiesų nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 21 d., 18.21 val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas, kviečiant greitąją medicinos pagalbą, ir nurodant, jog asmenį prie p/c „(duomenys neskelbtini)“ lazda sumušė trys nepažįstami vyrai (t. 1, b. l.13-15). Nustatyta, jog analogiškai pirmines įvykio aplinkybes nukentėjusysis R. M. nurodė ir pristatytas į ligoninę (t. 1, b. l. 1, 16-20). Vienok, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis logiškai paaiškino, kad tokią jo sužalojimo versiją jis nurodė tik dėl to, jog tuomet dar nesuprato ir neįvertino jam padarytų sužalojimų masto ir sunkumo, ir todėl nenorėjo nurodyti, ir tokiu būdu apkaltinti kaltinamuosius. Netikėti šiais nukentėjusiojo išsakytais argumentais, besąlygiškai juos atmesti, turint omeny konstatuotas faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo. Juolab, kad aplinkybės, jog 2013 m. gruodžio 21 d. vakare, išėjus iš E. M. ir S. M. namų, nukentėjusysis R. M. buvęs dar ir prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur būtų buvęs sumuštas nepažįstamų asmenų, nėra pagrįstos jokiais duomenimis.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis po jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, iš tiesų, ne iš karto kreipėsi į medikus, o kartu su A. G. nuvažiavo į jo namus, kuriuose buvo dar apie valandą laiko. Tačiau ši aplinkybė besąlygiškai nepatvirtina fizinio smurto patyrimo fakto prie prekybos centro "(duomenys neskelbtini)", ir juolab neeliminuoja nustatytos faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visumos.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2013 m. gruodžio 21 d. E. M. ir S. M. namuose, kuomet jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, smūgius jam sudavė ne tik E. M. ir V. M., bet ir trečias pas E. M. į namus atėjęs asmuo - vyras, kuris būtent ir turėjęs lazdą. Šie nukentėjusiojo paaiškinimai atmestini kaip ne tik nepagrįsti, bet ir paneigti liudytojų ir kaltinamųjų parodymų visuma - visi be išimties, tiek abu kaltinamieji, tiek ir liudytojai A. G. bei S. M. vėlgi kategoriškai paneigė, jog 2013 m. gruodžio 21 d. E. M. ir S. mikniaus namuose, be minėtų asmenų, buvo dar vienas pašalinis asmuo, kuris, kaip nurodo nukentėjusysis, būtų pastarajam sudavęs smūgius.

Kaltinamiesiems inkriminuota, jog nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Nustatyta, jog smūgius nukentėjusiajam R. M. sudavė abu kaltinamieji, nustatyta, kad nė vienas iš kaltinamųjų nebandė vienas kito sustabdyti, tokiu būdu logiška, kad pritarė vienas kito smurtinio pobūdžio veiksmams nukentėjusiojo atžvilgiu. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje toks kaltinamųjų elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu iš esmės ir suponuoja susitarimą bendrai veikti. Suponuoja išvadą, jog kaltinamieji suprato smurtinius vienas kito veiksmus, suvokė bendrai jų daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusiajam gali būti padaryti atitinkami sužalojimai. Kaltinamųjų susitarimas šioje byloje pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, tai yra veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji pritaria vienas kito veiksmams, sutinka vienas su kito veiksmais, taip išreikšdami savo valią – smurtauti prieš nukentėjusįjį. Ir tokiu būdu, šios baudžiamosios bylos kontekste nesvarbu, nuo kurio iš kaltinamųjų suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nusikalstama veika padaryta neapibrėžta tyčia.

Vertinant išdėstytą visumą, konstatuotina, jog nukentėjusiajam R. M. nustatyti kūno sužalojimai, sąlygoję sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, buvo padaryti 2013 m. gruodžio 21 d., apie 14 val., E. M. ir S. M. namuose, adresu -(duomenys neskelbtini), tarp V. M. ir R. M. kilusio konflikto pasėkoje, sužalojimai padaryti bendrais kaltinamųjų V. M. ir E. M. fizinio pobūdžio veiksmais, suduodant nukentėjusiajam smūgius tiek rankomis, tai yra kumščiais, tiek kojomis, spiriant, į įvairias kūno vietas, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, tai yra smūgiais. Priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiojo sveikatos atžvilgiu kilusių sunkių padarinių akivaizdus ir neabejotinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų E. M. ir V. M. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ko pasėkoje R. M. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.

Byloje pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 2832,19 Lt turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo R. M. patirtų sužalojimų gydymu atlyginimo, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Nukentėjusysis R. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 604 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškinys dalyje dėl 604 Lt turtinės žalos atlyginimo, logiškas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, šią sumą solidariai priteisiant iš abiejų kaltinamųjų.

Nukentėjusysis nurodė, jog dėl kaltinamųjų E. ir V. M. veiksmų jo atžvilgiu, jam tapus aklu viena akimi, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė. Jam netekus 45 procentų darbingumo, jis nebegalės dirbti pagal įgytas specialybes, vairuoti transporto priemonės, susilpnėjo jo atmintis, be to, jis nuolat jaučia ir jaus psichologinį diskomfortą bendraujant su žmonėmis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas žalos atlyginimo dydžio klausimą. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir dvasinio pobūdžio.

Nustatyta, jog nukentėjusiajam R. M. konstatuoti kūno sužalojimai - nosies kaulų lūžis, akies obuolio sužalojimas, sąlygojęs akies aklumą, trijų šonkaulių lūžiai, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, daugybinės kraujosruvos įvairiose kūno vietose. Vertinant šiuos nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus, neabejotina, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, tiek iš karto po sužalojimo, tiek ir vėliau gydantis medicinos įstaigose, kur jam buvo atlikta ne viena medicininio pobūdžio intervencija, bet neabejotinai patyrė ir dvasinio pobūdžio pasekmes, diskomfortą, ir svarbiausia - pergyvenant dėl akivaizdžių liekamųjų reiškinių tapus aklu viena akimi, dėl vienareikšmiai ir ženkliai to pasėkoje pablogėjusios gyvenimo kokybės netekus darbo pagal turimas specialybes, negalint vairuoti, jaučiant psichologinį diskomfortą bendraujant su žmonėmis.

Vienok, nustatant neturtinės žalos dydį, imtinas domėn ir šioje baudžiamojoje byloje akcentuotinas paties nukentėjusiojo elgesys, tiek prieš jo atžvilgiu padarytą veiką, tiek po jos.

Nustatyta, jog nukentėjusysis E. M. namuose vartojo alkoholį - degtinę ir alų - dar dieną prieš įvykį, po ko E. M. namuose dargi liko nakvoti, alkoholį nukentėjusysis vartojo ir sekančią, nusikalstamos veikos padarymo dieną, fizinio pobūdžio veiksmus, kilus žodiniam konfliktui, - smūgį kumščiu į veido sritį V. M. pirmas sudavė pats nukentėjusysis, maža to, po jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto nukentėjusysis ne tik, kad nesikreipė į medikus, o E. M. ir S. M. namuose toliau vartojo alkoholį, išgėrė likusį degtinės butelį, po ko, kartu su A. G. grįžo į savo namus, ir vėlgi, ne kreipėsi į medikus, o toliau vartojo alkoholį, ir į medikus kreipėsi jau praėjus kelioms valandoms po įvykio, ligoninėje nukentėjusiajam buvo diagnozuotas sunkus neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 42-44). Be to, jau gydymo metu, nukentėjusysis savavališkai pasišalino iš gydymo įstaigos, ir į medicinos įstaigą grįžo tik po skambučio jo motinai. Visų šių aplinkybių visuma rodo itin neatsakingą ir visiškai nepateisinamą paties nukentėjusiojo elgesį. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog R. M. pareikštas civilinis 150 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra vienareikšmiai neadekvatus, įvardinta neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam R. M., vertinant paties nukentėjusiojo elgesį, iš kaltinamųjų solidariai priteisiant 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų E. M. ir V. M. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio, maža to, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai nukreipti prieš vieną esminių ir pamatinių, įstatymo saugomų objektų ir gėrių - asmens sveikatą.

Kaltinamųjų E. M. ir V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog šios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas paties nukentėjusiojo R. M. elgesys. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

Kaltinamieji E. M. ir V. M. nėra teisti, abu dirba. E. M. darbovietėje apibūdinamas kaip pareigingas, tinkamai ir laiku atliekantis pareigas darbuotojas, tačiau pasižymintis neprognozuojamu, kartais agresyviu elgesiu su aplinkiniais (1 t., b. l. 108). V. M. darbe charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas, emocionalus darbuotojas (1 t., b. l. 139). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ir E. M. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. ir V. M. (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. buvo diagnozuotos (duomenys neskelbtini), vidutinio laipsnio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102, 141).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, esant nustatytai kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, siekiant baudžiamajame įstatymų numatytų tikslų, ir vertinant, analizuojant nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų pobūdį, nusikalstamas veikas įtakojusius veiksnius, paties nukentėjusiojo elgesį, kaltinamiesiems skirtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E.M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

E. M. suimti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. M. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V.M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

V. M. suimti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. M. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš E. M. ir V. M. solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 2832,19 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Nukentėjusiojo R. M. naudai iš E. M. ir V. M. solidariai priteisti 604 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, civilinių ieškinių patenkinimą nukreipti į E. M. ir V. M. turtą, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės. Civilinius ieškinius atlyginus, laikiną nuosavybės teisų apribojimą E. M. ir V. M. turto atžvilgiu, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną (1 t., b. l. 195) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – V. M. priklausantį žiedą, saugomą (duomenys neskelbtini) patalpose (1 t., b. l. 133-134), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. M..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė