- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- 1-2092-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00385-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- B. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant prokurorei N.Pačėsaitei, kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei K.Sandaraitei-Butvilienei, nukentėjusiajai B. K.,
teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis A. K. grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą savo buvusiai žmonai tokiomis aplinkybėmis:
2014 m. vasario 12 d., apie 19.40 val., savo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis agresyviai, išsakydamas grasinimus: „aš tave sutvarkysiu vieną kartą, iš tavęs liks tik skuduras“ savo buvusiai žmonai B. K. ir grėsmingai artėdamas prie nukentėjusiosios grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą B. K., kuriai todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino ir parodė, kad minimo įvykio dieną gavo kreditą automobilio remontui, vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl išleistų kredito pinigų konfliktavo su žmona, pripažįsta grasinimus jai, tiksliai neatsimena išsakytų žodžių, tačiau teigia, kad jie galėjo būti tokie, kokie nurodyti kaltinime. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Po šio įvykio kardinaliai pakeitė savo elgesį, daugiau alkoholio nevartoja, atsiprašė žmonos ir puikiausiai su ja sugyvena.
Iš nukentėjusiosios B. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad su vyru A. K. gyvena kartu nuo 1971 metų. Formaliai jie yra išsituokę, tačiau gyvena kartu. Tiksliai neatsimena, kiek metų, tačiau vyras serga maniakine depresija, keletą kartų buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Dėl sveikatos jam visiškai negalima vartoti alkoholio, tačiau jis geria kasdien. Kai jam užeina euforija, bute nėra ramybės. Jis nuolat keikiasi necenzūriniais žodžiais ir visaip pravardžiuoja ją. Pastoviai reikalauja, kad ji jam patarnautų: „duok, paduok“. Ji turi jam nuimti batus, nuplauti kojas ir panašiai. Kai ji atsisako jam patarnauti, tai jis smurtauja, suduoda jai kumščiu per galvą. Žymių nelieka, tai ji negali niekur kreiptis. Tačiau jo smūgiai būdavo labai stiprūs, kaip kirviu. 2014 m. vasario 12 d. vyras atsikėlė po gėrimo maždaug 18 val. Reikalavo pašildyti jam sriubą. Pašildė sriubą ir padėjo ant stalo. Jis sriubos nesuvalgė, atsistojo ir puolė ją, kad neva ji kažko nepadarė, šaukė jai: „aš tave sutvarkysiu, vieną kartą iš tavęs liks tiktai skuduras“. Tai sakydamas jis artinosi link jos. Kada A. pradėjo į ją eiti, jo akys buvo „stulpu“, tokios labai grėsmingos. Bijojo A., pergyveno dėl savęs, savo sveikatos. Jai pavyko išsisukti nuo jo ir ji išbėgo į gatvę, kur pasislėpė už pavėsinės. Bėgo vien su chalatu. Norėjo užeiti pas vaikus, kurie gyvena kieme, tačiau atsisakė, nes jų bute nebuvo šviesos. Iškvietė policiją. Pareigūnai atvažiavo greitai. Atvykus policijai, vyras atrodė ramus, klausinėjo pareigūnų, dėl ko jie atvyko. Bijojo A., pergyveno dėl savo sveikatos, kadangi jis yra labai agresyvus. Agresyviai kalbėjo, grasino jai, suduodavo kumščiu per galvą. Tačiau po šio įvykio, kai buvo pradėtas tyrimas, paskutiniu metu jos vyro elgesys labai pasikeitė. Prieš ją jis nesmurtauja, jai negrasina. Paskutiniu metu vyras visiškai negeria, nes jo sveikata labai pablogėjo.
Iš liudytojos L. A. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad A. K. yra jos tėvas. Jis gyvena kartu su mama B. K. jau virš 40 metų. Tėvas sirgo depresija, gydėsi. Dabar jis vaikšto pas savo gydytoją išsirašyti vaistų. Tačiau vaistus jis vartoja nesistemingai ir dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. Ji su savo šeima gyvena šalia tėvų, savo name, todėl viską nuolat mato, kas vyksta. Mamą jis nuolat terorizuoja ir smurtauja prieš ją. Visi kaimynai tėvą gerai pažįsta ir bijo su juo konfliktuoti. Kiekvieną rytą jis paleidžia garsiai muziką ir atidaro langą, paleidžia šunį, kuris laksto ir kandžioja žmones. Kaimynai juo skundžiasi, nes jis kabinėjasi prie kaimynų be priežasties. Praeitą vasarą jis susipyko su kaimynu dėl to, kad šis pjovė malkas sode elektriniu pjūklu. Tėvas nuėjo pas kaimyną namo ir išjungė pjūklą bei neleido kaimynui pjauti malkų. Kaimynas atėjo pas ją ir klausė, ką jam daryti, grasino, kad kvies policiją. Ji jam pritarė ir policija buvo iškviesta. Kaimynės moterys jo tiesiog bijo ir kenčia. Jie jo taip pat bijo ir stengiasi jo vengti, neprovokuoti, kadangi jis labai kerštingas. Jis pastoviai keikiasi necenzūriniais žodžiais ir visus įžeidinėja. Jis gali pas bet ką užeiti namo nekviestas, šiaip sau, ir pradėti keiktis. Tėvas visą laiką mušdavosi. Jis mušdavo mamą ir ją. Dabar visą laiką jis terorizuoja mamą, muša ją ir grasina, kad „užmuš“. Šiais metais ankstyvą rudenį pati matė, kaip mama stovėjo su chalatu lauke ir verkė, kad jis ją primušė. Matė tą kartą pas ją ant rankų mėlynes. Paskutiniu metu tėvas grasindavo mamai laikydamas rankoje peilį. Pati matė kiek kartų, kaip jis grasina mamai rudu peiliu, kuris yra virtuvėje. Ji pati nuo jo laikosi per atstumą, nes jis gali bet ką padaryti, ji jo bijo. Nuo jos namo iki tėvų namo yra atstumas maždaug 200 m. Dabar vasarą, kai atidaryti langai, ji, būdama savo namuose, girdi, kaip pastoviai cypauja, t.y. tėvas prie jos kabinėjasi, stumdo, graibo už rankų, o ji cypia ir rėkia. Visą laiką mato, kaip tėvas kieme mėto petardas, taip baugindamas mamą, kad ji jau žinotų, kad jis grįžta ir, kad ruoštųsi. Iš tikrųjų bijo, kad tėvas gali užmušti mamą pats nesuprasdamas, ką daro, nes yra realus pavojus mamos gyvybei ir sveikatai ir ne tik mamos gyvybei, bet ir aplinkiniams (b.l.21).
Iš liudytojos S. S. parodymų ikiteisminio tyrimo eigoje seka, kad 2014-02-12, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu O. G., apie 19.40 val., gavo pranešimą iš Vilniaus AVPK OVS apie tai, kad vyras smurtauja prieš žmoną ir išvarė ją iš namų. Atvykus į vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauke jų laukė pranešėja B. K., kuri buvo apsirengusi chalatu ir kambarinėm šlepetėm. Kartu su ja užėjo namo. Vyriškis sėdėjo kambaryje. Moteris paaiškino, kad vyras jai grasina fiziniu susidorojimu, grasino sumušti ir išmesti iš namų. Ji buvo išsigandusi ir sakė, kad spėjo pabėgti, todėl nieko fiziškai vyras jai nespėjo padaryti. Anksčiau buvo atvejų, kai vyras ją mušdavo. Su jais A. K. elgėsi ramiai, į konfliktą nesivėlė, tačiau savo žmonos atžvilgiu buvo agresyvus, grasino mūsų akivaizdoje, kad „dar jai padarys“, „dar parodys“. Jiems šis aiškino, kad žmona „išsidirbinėja“. Matėsi, kad moteris labai išsigandusi ir bijojo grįžti namo. Ji pasakojo, kad konfliktas kilo dėl to, kad vyras gavo kažkokias išmokas ir ketvirta ar penkta diena geria ir ją baugina bei terorizuoja, elgiasi agresyviai. Kaltininką pristatė į Vilniaus m. 2 PK tolimesniam aiškinimuisi (b.l.13).
Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) name jis gyvena praktiškai nuo gimimo, bet su pertraukomis. Dabar pradėjo nuolat gyventi minėtame bute nuo šių metų gegužės mėnesio. Iki to apie metus laiko bute gyveno. Kaimynus K. – B. ir A. pažįsta apie 6 metus. Jų butas yra virš jo. Su K. anksčiau bendraudavo, paskutiniu laiku mažai bendrauja. Anksčiau A. labai pagerdavo ir tuomet apie tai žinojo visas jų namas ir aplinkiniai namai, kadangi jis labai triukšmaudavo, vaikščiodavo po butus, įkyriai ieškodamas bendravimo. Paskutiniu metu šis mažiau geria ir mažiau vaikšto. Kai išgeria, jis visą laiką turi būti dėmesio centre. Pas kaimynus yra toks gyvenimo būdas, kad A. pastoviai rėkauja. 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo toks atvejis, kad jis buvo pas K. svečiuose. Gėrė alų ir žiūrėjo krepšinį. Kai ten prasidėjo konfliktas, dabar neprisimena. Atsimena, kad jis pradėjo vaikyti savo žmoną, o jis jam papriekaištavo, bandė užstoti B.. Nebeatsimena kaip, bet jie su A. susikibo ir pasigalynėjo. Jis bandė jį užlaužti, bet jo masė didesnė už jo. Tuo metu jo žmona iškvietė policiją. Žmona iškvietė policiją dėl A.. Atvykę pareigūnai paprašė jį išeiti iš buto ir jis išėjo. Išvažiavus policijai, jis išgirdo, kad A. vėl konfliktuoja su žmona ir iš garsų galima buvo suprasti, kad jis žmoną puola ir muša, todėl jis grįžo. Atrodo vėl susikibo, bet smūgių jokių nesudavė vienas kitam. Tą pačią dieną A. jam pasakė, kad jis su žmona susitaikys, o jis bus kaltas. Dėl šio įvykio buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nors A. buvo parašęs pareiškimą dėl to, kad neva jis jį sumušė. Gali pasakyti, kad A. savo žmoną terorizuoja, vaiko kaip tarnaitę, daro jai psichologinį poveikį, iš jų elgesio galima suprasti, kad A. žmoną muša, nors jo akivaizdoje jis jos nei karto nemušė – to pats nėra matęs. A. visada labai agresyvus savo žmonos B. atžvilgiu. Matosi, kad ji bijo A., nes puola vykdyti visus jo reikalavimus. Girdėjo iš kažkokių kaimynų, kad A. grasino peiliu, tai buvo šiais metais, bet kada tiksliau - pasakyti negali ir neprisimena, kas jam tai sakė. Kad A. grasintų B. nužudyti, to negirdėjo. Kitų žmonių atžvilgiu kaltinamasis ne toks agresyvus. Būdamas išgėręs, A. kabinėjasi prie visų, ką pamato, o jeigu nepamato, tai eina per butus, pats vaikšto ir ieško kabliuko, pats provokuoja žmones konfliktui. Maždaug prieš metus matė, kaip A. reikalavo, kad žmona kažką padarytų. Ši atsisakė. Tuomet A. pradėjo jai grasinti žodžiais, kad užmuš ar kažką sulaužys – dabar jau tiksliai neprisimena. Jis ant jos rėkė, bet ji vis vien atsisakė daryti tai, ko jis prašė. Tuomet jis puolė B., bet ji buvo šiek tiek toliau ir pabėgo į kitą kambarį. Jis A. sulaikė. Po kažkiek laiko jam tas praėjo. Žino, kad jeigu jo nebūtų, tai B. neišdrįstų A. pasipriešinti. Kelis kartus yra girdėjęs, kad A. grasino žodžiais B., kad „papjaus‘, bet kad turėtų peilį rankose – to nėra matęs. Mano, kad A. galėtų įvykdyti savo grasinimus. Šiuo metu jis kartais užeina pas K., tai pastebėjo, kad A. ramesnis, geria mažiau, bet vis vien triukšmauja (b.l.17).
Liudytoja R. L. tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 2000 m. Jų namas 2-jų aukštų, todėl žino visus kaimynus. Antrame aukšte gyvena K. šeima – B. ir A.. Bendrauja ir su B., ir su A., taip pat su jų šeima. A., būdamas girtas, petardas šaudo kieme, kartais labai tuo išgąsdina, B. skriaudžia, nes pas juos girdisi jos klyksmai – jie ten pašaukia, paskui nurimsta. Prie jos asmeniškai A. nesikabinėja, konfliktai pas juos vyksta tarpusavyje. Kai A. blaivus, jis elgiasi normaliai. Kiek žino, A. vartoja kažkokius vaistus ir kreipėsi į gydytojus, tačiau tiksliau, dėl ko, ji nežino. Girdėjo, kad pernai buvo kažkoks konfliktas A. su kaimynu iš namo, esančio priešais. Konfliktas buvo dėl to, kad kaimynas pjovė malkas per išeigines, tačiau jokių detalių tiksliau ji nežino (b.l.19).
Liudytoja B. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje apie trejus metus. Priešais ją gyvena K. šeima – B. ir A.. Tai labai skandalinga šeima, jie nuolat rėkia ir mušasi. Pas juos pastoviai būna triukšmas. Viskas būna iki 4 ryto, arba prasideda nuo 5 ryto. Ji su jais nebendrauja, tik pasisveikina. B. jai pati sakė, kad vyras ją muša dėl to, kad butelio neatneša, ji ne kartą kvietė policiją. Jis yra išprotėjęs. Pavasarį matė, kaip B. buvo išbėgusi į gatvę ir tada atvažiavo policija ir A. išvedė. Girdėjo, kaip B. jam sako, kad jam reikia gydytis. Tuomet A. ją siuntinėja necenzūriniais žodžiais. Namie prie kaimynų durų ir gatvėje jis mėto į žmones petardas, tokias, kurios duoda stiprų garsą. Neseniai buvo atvejis, kai ji su kitais žmonėmis stovėjo stotelėje, o A. įmetė petardas į šiukšliadėžę ir pasakė, kad po trijų minučių kažkas bus. Tos petardos sprogo šalia jų. Jis tai daro dažnai. Būna, kad prisikabina sau iš užpakalio pripučiamus balionus ir vaikšto, kaip Karlsonas. Prisigeria vaistų ir alkoholio, o tada durniuoja. Jis užkabina tiesiog atsitiktinius žmones ir kaimynus, garsiai rėkia, kviečia išgerti, dainuoja. Ji jo bijo, todėl vengia ir stengiasi, kad jis jos neužkabintų (b.l.20).
2014-03-21 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-165/2014 nurodyta, kad esamais duomenimis, A. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - bipoliniu afektiniu sutrikimu, todėl siekiant įvertinti, ar byloje nagrinėjamų įvykių metu jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b.l.33,47).
2015 m. gegužės 20 d. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-121/2015 nurodyta, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu (2014-02-12) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu: F31.0 Bipolinis afektinis sutrikimas, hipomanija, tačiau minėtas psichikos sutrikimas jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas F31.7 Bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, šiuo metu tiriamasis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. K. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo. Jis gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus bei dalyvauti teismo posėdžiuose (b.l.52-55).
2014 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje pareigūnas O. G. nurodė, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, jog neblaivus A. K. grasina savo žmonai B. K. fiziniu susidorojimu, sumušti, išmesti iš namų, kad buvo pagrindas manyti, jog savo ketinimus jis įgyvendins. Išsigandusi žmona spėjo pabėgti iš namų (b.l.10-12).
Alkotesteriu Drager 2014 m. vasario 14 d. 20.53 val. kaltinamajam A. K. nustatytas 1,11 promilės girtumas (b.l.23).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.
Lietuvos Respublikos BK 145 str.1 d. numatyta tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus (nukentėjusiosios pareiškimą policijai, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimojoje aplinkoje medžiagą, teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą) konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie įrodo, jog kaltinamasis nukentėjusiajai grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, dėl ko ji paliko namus. Jai buvo pakankamas pagrindas bijoti, jog grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas, kadangi nukentėjusioji nurodo, kad iki tos dienos ne kartą kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, suduodavo stiprius smūgius į galvą.
Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo išreikšti žodžiu grasinimai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, jo veiksmai, kuomet jis grėsmingai artinosi prie nukentėjusiosios, byloja apie grasinimų realumą, paveikė nukentėjusios psichinę būseną. Nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę ir nervinę įtampą. Darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., sudėtį.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymo
Kaltinamasis A. K. teisiamas yra pirmą kartą, padarytas nesunkus nusikaltimas. Jis pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios žmonos bei susitaikė su ja.
Nukentėjusioji atleidžia kaltininkui, nurodo, kad jie susitaikė, kad po šio įvykio kaltinamojo elgesys kardinaliai pasikeitė, jis nevartoja alkoholio, nesmurtauja ir negrasina jai. Prašo bylą nutraukti jiems susitaikius. Pažymėtina, kad nuo nusikalstamos veikos praėjo daugiau negu metai. Kaltinamasis serga, gydosi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui yra pagrindas manyti, kad ateityje A. K. nedarys naujų nusikaltimų ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai B. K. susitaikius. Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,302 str.str.,303 str.4d.,307 str.str.,teismas
NUSPRENDĖ:
A. K. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., jam ir nukentėjusiajai B. K. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.
Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. pagrindu skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti A. K., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.