Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas: 2018 m. rugpjūčio 27 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 36 MGL bauda, 2022 m. birželio 17 d. bauda išieškota, 2020 m. spalio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 2,64 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia metė plytą, kuri pataikė blaiviai nukentėjusiajai P. Š. į dešinę ranką, po ko, šiai nuėjus į virtuvės kambarį, žodinio konflikto metu rankos kumščiu sudavė du kartus nukentėjusiajai P. Š. į galvos sritį.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią M. Š. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

M. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. iš ryto, būnant namuose, žmona P. Š. pradėjo jam priekaištauti dėl buitinių dalykų. Dabar tiksliai nepamena, dėl kokių, tačiau jau tą kartą labai susierzino. Po to, kiekvienas nuėjo sau po namus darbuotis. Žmona P. per dieną vis dėl ko nors jam papriekaištaudavo. Po to, apie 13.00 val. jis, būdamas garaže, išgėrė du vienetus, 1 l talpos plastikinius butelius sidro „Fam club“, 6 laipsnių stiprumo. Kol gėrė sidrą, žmona P. vis ateidavo į garažą ir jam vėl priekaištaudavo, dėl ko, jis jau nepamena. Nepamena, kad būtų išvertęs burokėlius, tačiau neneigia, kad galėjo juos išversti netyčia, galimai eidamas užkliuvo. Tiksliai visų aplinkybių nepamena, kadangi buvo girtas. Žodinio konflikto su savo žmona P. Š. metu, paėmęs tyčia metė plytą į savo žmoną, kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, nes nematė. Po to žmona P. Š. nuėjo į virtuvę, kur susitikę koridoriuje žodžiu sukonfliktavo, ko pasėkoje rankos kumščiu sudavė du smūgius savo žmonai į galvos sritį. Mano, kad alkoholis kažkiek turėjo įtakos tokiam jo poelgiui. Labai nuoširdžiai dėl to gailisi. Prašo skirti jam kuo švelnesnę bausmę. Sutiktų atidirbti viešuosius darbus. Savo žmonos dėl tokio savo poelgio atsiprašys (b. l. 113-116; 149-151).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

2024 m. rugsėjo 8 d. P. Š. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kad 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 15.30 val. jos neblaivus sutuoktinis M. Š., jai būnant gyvenamojo namo kieme, žodinio konflikto metu tyčia metė iš plytos, kuri pataikė jai į ranką ir ją sužalojo, taip pat, netrukus du kartus smogė kumščiu į galvos sritį, t. y. pakaušį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti jos sutuoktinį (b. l. 16-24);

2024 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), už ūkinio pastato vakarinės sienos matoma savadarbė laužavietė, kur nukentėjusioji nurodė, jog virė burokėlius, priėjus arčiau užfiksuojame nukentėjusiosios nurodytą įvykio vietą (b. l. 16-24; 86-94);

ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios P. Š. parodymais, kad su sutuoktiniu M. Š. gyvena 13 metų, augina du nepilnamečius vaikus. Anksčiau su sutuoktiniu M. dažnai pykdavosi žodžiu, tačiau jokio fizinio smurto prieš ją nenaudodavo, o 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 15.00 val., būdama namuose bei laukdama, kol abu jos nepilnamečiai vaikai grįš iš draugų, kadangi jų namuose tuo metu nebuvo, nusprendė pagaminti valgyti, t. y. išvirti burokėlius, todėl nuėjusi į gyvenamojo namo kiemą užvirė puodą su burokėliais bei laukė grįžtančių vaikų, kol tuo metu namuose visą dieną girtuokliavo sutuoktinis M.. Apie 15.30 val. neblaivus vyras M. pradėjo jai priekaištauti, jog eitų susirinkti savo burokėlius, esančius lauke, todėl ji nuėjusi prie puodo, kur buvo užvirusi burokėlius, pamatė, jog viskas yra išversta, išpilta, tuomet pradėjo tvarkytis, viską surinkti ir valyti. Jai besitvarkant, M. pradėjo agresyvėti ir teigti, jog šioje vietoje virti burokėlių negalima, o tuomet, paėmęs plytą, kurių šalia buvo daug, tyčia jai metė ir pataikė į dešinę ranką, taip nubrozdindamas jai minėtą ranką ties dilbiu ir alkūne. Taip sukėlė jai fizinį skausmą. Baigusi susitvarkyti grįžo į kambarį, kur atėjęs į virtuvės kambarį M. vėl pradėjo jai priekaištauti ir kelti konfliktą. M. vėl žodinio konflikto metu suagresyvėjo ir trenkė du kartus kumščiu į galvą, t. y. pakaušį ir taip sukeldamas vėl jai fizinį skausmą bei teigdamas, jog kviestų policiją. Ji jo prašė vykti pas savo mamą, tačiau šis nesutiko, argumentuodamas, kad jei išvyks, tai susirinks visus savo daiktus ir toliau jai kartojo kviesti policiją. Jai pasakius M., jog vyktų pas savo motiną, šis pradėjo mėtyti daiktus į jo vardu užrašytą automobilį Seat Toledo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). M. smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, anksčiau yra dėl jo smurto kvietusi policijos pareigūnus, jam tada buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Pas medicinos ekspertus nevyko, medicinos pagalba jai nebuvo reikalinga, kadangi padaryti sužalojimai nebuvo dideli. Civilinio ieškinio savo vyrui M. ji nereikš. Pretenzijų dėl suduotų smūgių neturi (b. l. 16-24);

2024 m. rugsėjo 8 d. P. Š. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant jos dešinės rankos alkūnės matosi 4x3 cm nubrozdinimas, ant dešinės rankos dilbio vidinės dalies matosi apie 6 cm ilgio įdrėskimas (b. l. 1-3; 95-98);

2024 m. rugsėjo 9 d. alkotesterio parodymais, kad M. Š. nustatytas 2,64 promilių girtumas (b. l. 99).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje. BPK 38 straipsnyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam M. Š. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo sutuoktinės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis M. Š. 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,64 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine P. Š. tyčia metė plytą ir pataikė nukentėjusiajai P. Š. į dešinę ranką, po to virtuvės kambaryje rankos kumščiu sudavė du kartus į galvos sritį bei taip smurtaudamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. rugsėjo 30 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis M. Š. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Kaltinamasis M. Š. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis M. Š. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, paskirta bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, paskirta bauda nesumokėta, dirbantis (duomenys neskelbtini).

Prokurorė, už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, siūlė M. Š. straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus 9 mėnesiams, dirbant po 40 valandų per mėnesį. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. Š. 2017 m. rugsėjo 18 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo teistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui – sutuoktinei P. Š., jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau kaltinamajam paskirta bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė, jokio poveikio nepadarė, jis ir vėl panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, pastarosios teigimu, dėl jo smurto anksčiau buvo kviesta policija ir sutuoktiniui buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sutuoktinę sužalojo ir fizinį skausmą jai sukėlė mesdamas į ją plytą, dėl ko tik sėkmingo atsitiktinumo dėka, nukentėjusiajai pavyko išvengti rimtesnių sužalojimų, todėl teismo vertinimu, prokurorės siūlomos bausmės – viešųjų darbų 9 mėnesiams laikotarpis yra per mažas, dėl ko nebus pasiekti bausmės tikslai ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnis).

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam M. Š. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į M. Š. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 8 d. 18.15 val. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. 14.00 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, ir laikytina, M. Š. yra išdirbęs 12 viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką savo šeimos nariui, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, M. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją išklausant per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 10 d. M. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

M. Š. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 6, 7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam viešuosius darbus 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. paskirti galutinę sumažintą bausmę – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 8 d. 18.15 val. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. 14.00 val., ir laikyti, kad M. Š. yra išdirbęs 12 viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžią M. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, M. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją išklausant per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. Š., jog teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą. Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti M. Š..

Išaiškinti M. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.