Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. D. ir E. D. pareiškimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalinio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo 2017 m. pavasario T. D. gyvena pas motiną J. D.. Todėl būtina spręsti sūnaus gyvenamosios vietos ir jo materialinio išlaikymo klausimus. Taip pat papildo sutartį 7 punktu dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Nustatyta, kad E. D. ir J. D. (D.) santuoka buvo nutraukta 2008 m. rugsėjo 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1000-0136/08. Patvirtintos sutarties 1 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad nepilnamečiai vaikai gyvens taip: T. D. gyvens su tėvu E. D., A. D. kartu su motina J. D. jų gyvenamojoje vietoje. Įsipareigoja E. D. ir J. D. netrukdyti bendrauti ir auklėti vaikus, bendrauti vaikams. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad E. D. išlaikys nepilnametį sūnų T. D., J. D. išlaikys nepilnametį sūnų A. D.. Pretenzijų vienas kitam dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo neturi. (b. l. 6) Sutartyje septinto punkto nebuvo.

Pareiškėjai pateikė teismui prašymą pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 ir 2 punktus, bei sutartį papildyti 7 punktu, nes nuo 2017 m. pavasario abu nepilnamečiai vaikai gyvena pas motiną J. D..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, turi įvertinti, ar pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, kaip esminis aplinkybių pasikeitimas įtakoja sutarties sąlygas, ar sudaro pagrindą (būtinybę) jas keisti. Galimybė keisti sutarties sąlygas, kaip išimtinė teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių pakeitimo priemonė, sietina ir su tuo, į kokio pobūdžio teisiniai santykiai keistini remiantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjų prašymas pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip pat turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į CK 3.53 straipsnio 4 dalį, t.y., sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimas bet kokiu atveju neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar iš esmės pažeisti sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.

Santuokos nutraukimo byloje pareiškėjai buvo susitarę, kad jie augins po vieną nepilnametį vaiką ir jį kiekvienas išlaikys. O vienas kitam netrukdys bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Taip pat netrukdys tarpusavyje bendrauti nepilnamečiams vaikams. Situacija pasikeitė nuo 2017 m. pavasario , nes abu vaikai pradėjo gyventi su motina J. D..

Pareiškėjai prašo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, išlaikymą, bendravimo tvraką reglamentuojančias teismo sprendimu patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, todėl nustatant vaikų gyvenamąją vietą, išlaikymą, bendravimo tvarką turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus ir jo poreikius, pareiškėjų sveikatos būklę ir materialinę padėtį.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d., 3.174 str. 2 d. numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta: A. D. su motina J. D. (D.), T. D. su tėvu E. D.. Kiekvieno pareiga buvo išlaikyti vaiką, kuris su juo liko gyventi. Pasikeitus situacijai ir abiem nepilnamečiam vaikam pradėjus gyventi su motina J. D., su ja nustačius vaikų gyvenamąją vietą, abu tėvai ir turi dalintis vaikų išlaikymo išlaidas.

Šioje byloje pareiškėjai prašo pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, ir bendravimo tvarkos, o būtent nurodyti, kad nepilnamečių vaikų T. D. ir A. D. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. D. jos gyvenamojoje vietoje; E. D. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. D. ir A. D. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 100 Eurų per mėnesį. E. D. materialinį išlaikymą vaikams yra sumokėjęs už 2017 m. balandžio, gegužės mėnesius, todėl susitaria, kad materialinis išlaikymas bus teikiamas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėnesio iki vaikų pilnametystės. J. D. įsipareigoja netrukdyti E. D. bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Tėvas su vaikais gali bendrauti tėvui ir vaikams patogioje vietoje ir jiems tinkamu laiku, nenustatant konkrečių lankymo valandų. E. D. įsipareigoja apie numatomą vaikų lankymą informuoti J. D. prieš vieną dieną iki susitikimo su nepilnamečiais vaikais, siekiant aptarti susitikimo laiką, vietą ir trukmę. Telefonu, internetu, elektroninėmis ryšio priemonėmis, tėvas su vaikais gali bendrauti neribojant laiko.

Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad pareiškėjų pateiktas susitarimas, kuriuo keičia sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 ir 2 punktus ir sutartį papildo 7 punktu neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų ir pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų, todėl teismas tenkina pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu, 538 straipsnio 5 dalimi, 541 straipsniu, teismas,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1000-0136/2008 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:

,,1. Nepilnamečių vaikų T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatome su motina J. D. jos gyvenamojoje vietoje.

2. E. D. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 100 Eurų per mėnesį (indeksuojant šias išmokas LRV nustatyta tvarka) Šalys patvirtina, kad E. D. materialinį išlaikymą vaikams yra sumokėjęs už 2017 m. balandžio, gegužės mėnesius, todėl susitariama, kad materialinis išlaikymas bus teikiamas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėnesio iki vaikų pilnametystės. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedama valdyti ir tvarkyti nepilnamečių vaikų motinai J. D..

Papildyti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1000-0136/2008 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktu ir jį išdėstyti taip:

,, 7. Dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Mums suprantamos LR CK 3.161, 3.170 str. nuostatos, kad skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, o tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, negali trukdyti tėvui bendrauti su vaikais. J. D. įsipareigoja netrukdyti E. D. bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Tėvas su vaikais gali bendrauti tėvui ir vaikams patogioje vietoje ir jiems tinkamu laiku, nenustatant konkrečių lankymo valandų. E. D. įsipareigoja apie numatomą vaikų lankymą informuoti J. D. prieš vieną dieną iki susitikimo su nepilnamečiais vaikais, siekiant aptarti susitikimo laiką, vietą ir trukmę. Telefonu, internetu, elektroninėmis ryšio priemonėmis, tėvas su vaikais gali bendrauti neribojant laiko.“

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.