Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. L. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriuo atmestas nuteistojo M. L. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo atsisakyti atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams už tai, kad 2007 m. sausio 2 d. apie 21 val. So. P. sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), girtaujant kilusio tarpusavio konflikto su S. P. metu tyčia peiliu smogė S. P. tris kartus į kairę ranką, po kartą į kaklą ir kairį petį, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą - durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje viršraktikaulinėje srityje su kairės poraktikaulinės arterijos, slankstelinės arterijos, krūtininio limfinio latako ir jungo venos pažeidimu, taip pat tris durtines-pjautines žaizdas kairės alkūnės sąnario srityje ir aplinkoje, kairio pečių lanko durtinę-pjautinę žaizdą su raumenų pažeidimu, o S. P. ginantis ir griebiant plaštaka už M. L. turimo peilio geležtės - pjautinę dešinės plaštakos žaizdą, ko pasekoje nuo durtinio-pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su durtine-pjautine žaizda kairėje viršraktikaulinėje srityje bei kairės poraktikaulinės arterijos, slankstelinės arterijos, krūtininio limfinio latako ir jungo venos pažeidimu, sukėlusio sunkų hemoraginį šoką ir komplikacijas, S. P. 2007 m. kovo 9 d. ligoninėje mirė.

Iš M. L. priteista 10783 Lt turtinės žalos ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios So. P. naudai.

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis apeliacine ir kasacine tvarka skundžiamas nebuvo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs M. L. prašymą, 2011 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad M. L. pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

Nuteistasis M. L. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą apskundė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, išnagrinėjęs M. L. skundą, 2012 m. sausio 11 d. nutarimu skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimą. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad M. L. nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos teismui nagrinėjant bylą ir kurios pagal BPK 444 straipsnį galėtų būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis.

Teismo posėdyje nuteistojo M. L. gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistojo M. L. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo M. L. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 11 d. nutarimo, pagrįsta ir teisėta. Atitinkamai pagrįsti ir teisėti aukščiau paminėti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, nuteistojo M. L. skunde nurodyta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos turėjo būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, negali būti vertinama, kaip pagrindas baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas, bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Iš nuteistojo M. L. skundų turinio matyti, jog jis mano, kad jo baudžiamoji byla turi būti atnaujinta vadovaujantis BPK 444 str. 1 d. 4 p. dėl netinkamai išnagrinėto civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimo dalyje. Tačiau, kaip jau minėta, vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra paaiškėjusios kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Visų pirma, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad skunde M. L. nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ar jas patvirtinančių faktinių duomenų, kurie anksčiau teismui nebuvo žinomi. Teismas padarė teisingą išvadą, kad turtinės ar neturtinės nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymo klausimas negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė BPK 444 str. 1 d. 4 p. prasme. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. L. nuteistas už tyčinį nekvalifikuotą nužudymą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, todėl padarytos turtinės ir juo labiau neturtinės žalos dydis neturi jokios įtakos pastarojo nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui ir neįrodo nei M. L. nekaltumo, nei kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, negu ta, už kurią yra nuteistas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žala, skirtingai nei turtinė, nėra susijusi su materialinės sferos dalykų praradimu. Neturtinė žala padaroma asmeninėms bei neturtinėms vertybėms, taigi, neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis yra teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir kt. Dėl šių aplinkybių neturtinės žalos įrodinėjimas yra specifinis, jis skiriasi nuo turtinės žalos įrodinėjimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padaryta turtinė žala ir jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ir apygardos teismo nuosprendžio, visos pirmiau aptartos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais buvo nustatytos ir teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, jas vertino.

Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia nuteistojo M. L. dėmesį į tai, kad vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, 305 straipsnio 5 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį, t.y. jį visiškai patenkinti, patenkinti iš dalies arba atmesti. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nurodyta išimtimi pasinaudojama tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).

Atsižvelgdamas į tai kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jokių kitų naujų aplinkybių, kurios galėtų būti vada BPK 446 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, nuteistasis M. L. nei Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiems Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ir Vilniaus apygardos teismui, nei Lietuvos apeliaciniam teismui, nepateikė.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, atmesdamas nuteistojo M. L. prašymą pradėti bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, atmesdamas nuteistojo skundą dėl žemesniojo prokuroro priimto sprendimo, ir Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 11 d. nutarimo, BPK 444 straipsnio ir 446 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo M. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.