- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- 1-1279-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00098-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: 1) 2013-05-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 164 str. laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams; 2) 2017-07-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. – 10 mėn. laisvės apribojimu, į probuojamų asmenų registrą įrašytas 2017-08-25, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (nepilnamečio sūnaus sveikatos nežymiu sutrikdymu, fizinio skausmo sukėlimu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. sausio 1 d. apie 04.30 val., E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metė tuščią alaus butelį į artimą giminaitį ir šeimos narį – nepilnametį sūnų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir pataikė jam į galvą, tuo dėl muštinės žaizdos galvoje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2018 m. sausio 1 d., galimai apie 04.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jo ir sūnaus dėl to, kad namuose liko nakvoti sūnaus draugė, sukonfliktavo su sūnumi, abu mėtėsi indais, jis galėjo mesti ir ant stalo buvusį stiklinį alaus butelį. Nematė, ar pataikė. Apie tai, kad sūnų sužalojo sužinojo iš tyrėjos. Jau yra teistas už tokį patį nusikaltimą. Sūnus nepilnametis. Supranta, kad sužalojo sūnų, sukėlė jam fizinį skausmą. Nemano, kad jam reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Pripažino, kad išgėręs tampa šiek ties agresyvus. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Šiuo metu laukia klubo keitimo operacijos. Gailisi.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Įvykio vietos apžiūros metu (1 tomas, b. l. 13-22) fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje rastos dėmės, panašios į kraują. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) rastos stiklų šukės; koridoriuje ant grindų matyti prilašėjusių raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują; svetainėje ant grindų matyti stiklo šukės, išmėtyti įvairūs daiktai, sulaužytas staliukas; po visą butą mėtosi įvairūs daiktai; virtuvėje ant grindų primėtyta stiklo šukių.
Nukentėjusysis E. P. (1 tomas, b. l. 62-65) parodė, kad 2017-12-31 apie 00.00 val., išgėrė apie šampano, nuo kurio apsvaigo. Naujuosius metus šventė namuose. 2018-01-01 apie 03.00 val., su drauge A. J. nuėjo miegoti į savo kambarį. Aistė jam pasakė, kad tėvai dėl kažko apsipyko, pats jis negirdėjo. Apie 04.00-04.30 val., tiksliai laiko nepamena, pabudo nuo tėvo rėkavimo. Jis įėjo į jo kambarį, prašė tėvo išeiti, nes jis buvo girtas, neleido miegoti, buvo nepatogu prieš draugę. Tėvas iš kambario neišėjo, kilo konfliktas, kurio metu jis, būdamas supykęs, mėtė indus į tėvą, o tėvas į jį metė alaus butelį ir juo pataikęs į pakaušį praskėlė jam galvą, pradėjo bėgti kraujas. Tėvas buvo agresyvus ir piktas, kaimynai jį išvedė į koridorių.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (1 tomas, b. l. 78) nurodyta, kad E. P. konstatuota muštinė žaizda galvoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą.
Liudytoja V. M. (1 tomas, b. l. 48-50) parodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pradėjo švęsti Naujuosius metus, kartu su kaltinamuoju sugyventiniu vartojo alkoholį. Sūnus E. P. apie vidurnaktį išgėrė šampano. Su sugyventiniu E. P. buvo sutarę, kad sūnaus draugė A. J., kuri Naujuosius metus šventė kartu, liks nakvoti jų namuose. Po 02.00 val. sūnus su drauge nuėjo miegoti į kambarį, o ji su sugyventiniu liko tvarkyti stalo. Besitvarkant E. P. pradėjo priekaištauti, kad sūnus su drauge miega viename kambaryje, tad dėl to tarp jų kilo žodinis ginčas. Norėdama, kad sugyventinis aprimtų, ji apie 04.00 val. išėjo pas kaimynę, o E. P. paliko virtuvėje. Kas vyko namuose kol ji buvo pas kaimynę nežino. 2018-01-01 apie 13.00 val., grįžusi namo pamatė išmėtytus daiktus, sudaužytus indus. Sūnus E. namuose buvo vienas, jo galva buvo praskelta. Sūnus papasakojo, kad jam ir draugei A. miegant, į kambarį atėjo tėvas ir juos pažadinęs A. liepė eiti namo, kad neprisidarytų vaikų. Pasak sūnaus, jis tėvui paprieštaravo ir jie apsimėtė indais. Iš sūnaus pasakojimo suprato, kad sūnui buvo praskelta galva dėl mesto indo, kokio nežino. E. sakė, kad su tėvu nesimušė, tik apsimėtė daiktais.
Liudytoja A. J.(1 tomas, b. l. 107-108) parodė, kad 2017-12-31 prieš 00.00 val., buvo lauke, kur draugas E. P. išgėrė šampano. 2018-01-01 po 00.00 val., nuėjo pas E. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo jo tėtis. E. mamos bute nebuvo. Sėdint trise prie stalo, E. ir jo tėtis tarpusavyje susiginčijo, apsistumdė, po ko E. į savo tėvą pradėjo mėtyti indus. Jo tėvas nuo medinio staliuko paėmė bespalvį butelį ir jį metė E. į galvą. E. iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Būnant kambaryje išvirto kambario durys, kambaryje ant grindų mėtėsi puodeliai, lėkštutės, viskas buvo sudaužyta.
Liudytoja G. P. (1 tomas, b. l. 114-117) parodė, kad 2018-01-01, per laikotarpį nuo apie 04.00 val. iki 05.00 val., tiksliai laiko nepamena, gulėdama lovoje, iš už sienos esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) išgirdo sklindantį triukšmą. Vyriškas balsas šaukė „žertva tu“, girdėjosi daiktų daužymo garsai, kažkas bute bėgiojo. Girdėjosi du vyriški balsai. Iš karto paskambino pagalbos numeriu. Tai buvo trečias kartas, kai ji skambino pagalbos numeriu dėl triukšmo šioje šeimoje. Kol ji skambino pagalbos numeriu, draugas M. S. nuėjo pas kaimynus jų apraminti. Pati nuėjusi į laiptinę ji rado stovinčius draugą M. S. ir kaimyną iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Vienu aukštu žemiau stovėjo draugai G. N., V. K. ir M. A.. Kaimyno veidas buvo kruvinas, jam pasakė, kad iškvietė policiją. Su draugu M. S. grįžo į butą, kaimynas liko laiptinėje. Po kelių minučių pamatė, kad kaimyno laiptinėje nėra. M. išėjo ieškoti kaimyno, o ji liko bute. Po to išėjusi į lauką kieme rado savo draugus, policijos ekipažą, kurio automobilyje sėdėjo jos draugas M., o kaimynas buvo sulaikytas.
Kaltinamajam 2018-01-01 08.06 val. nustatytas 1,85 promilių girtumas (2 tomas, b. l. 5).
Nukentėjusysis yra kaltinamojo nepilnametis sūnus (2 tomas, b. l. 40).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 04.30 val., E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metė tuščią alaus butelį į artimą giminaitį ir šeimos narį – nepilnametį sūnų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir pataikė jam į galvą, tuo dėl muštinės žaizdos galvoje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Sūnus yra laikomas asmens artimu giminaičiu ir šeimos nariu (BPK 15, BK 248 str. 2 d.). Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku sūnaus atžvilgiu atliko kaltinime nurodytą veiksmą, metė buteliu.
Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš nepilnametį savo vaiką - artimą giminaitį ir šeimos narį patvirtina: nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nurodė, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai metant į jį butelį jį sužalojo – praskėlė galvą, bėgo kraujas, jam skaudėjo; patvirtina liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas ir fizinis skausmas. Nekyla abejonių, kad kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus, suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs asmuo privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų prie nepilnametį vaiką metant į jį stilinį butelį, bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui ir šeimos nariui – sūnui).
Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, pripažino, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs, pripažino, kad neblaivus tampa agresyvus, todėl prieš vartodamas alkoholį kaltinamasis privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiojo ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai (pradžioje kaltu neprisipažino), kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo bei privalėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš nepilnametį vaiką, namuose sukėlus konfliktą, daužius daiktus, triukšmavus taip, kad policijos pagalbą iškvietė kaimynai; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (2 tomas, b. l. 38-63, 95-98): teistas 2 kartus, paskutinį kartą už analogišką nusikaltimą prieš tą patį nepilnametį nukentėjusįjį – nepilnametį savo sūnų, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, turėdamas teistumą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, registruotas darbo biržoje, laukia sąnario keitimo operacijos (2018-04-04), neįgalumo neturi.
Teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslas išvadų nepadariusiam kaltinamajam, kuris neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už smurtą prieš vaiką paskirtos bausmės vėl smurtavo prieš nepilnametį vaiką, gali būti pasiektas už nusikaltimą jam skiriant arešto bausmę (BK 49 str., 56 str.), skiriant arešto bausmę didesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), remiantis bausmių keitimo taisyklėmis (BK 65 str. 2 d.), bausmę subendrinant su 2017-07-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi – prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį (BK 64 str. 3 d.), į bausmės laiką įskaitant šioje bylose laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į areštinę. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neserga tokia liga, dėl kurios jis nepasveiktų ir kuri sutrukdytų jam atlikti arešto bausmę. Šiuo metu kaltinamajam skirti pačią griežčiausią – terminuotą laisvės atėmimo bausmę, dar nėra pagrindo. Teismas viliasi, kad trumpalaikė bausmė, susijusi su laisvės apribojimu, privers kaltinamąjį susimąstyti, ką jis, turėdamas visas galimybes, nepadarė po ankstesnių nuteisimų, anksčiau kaltinamajam skirtos švelnesnės bausmės tikslo nepasiekė.
Ankstesniu 2017-07-28 nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nebendrinama ir vykdoma atskirai, nes nuosprendžiu bendrinamos tik paskirtos bausmės (BK 63 str.).
Kardomosios priemonės. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2018-01-01 iki 2018-01-02. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 5,08 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui ir šeimos nariui – nepilnamečiam sūnui), ir nuteisti - 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme;
remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti - 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017-07-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 70 (septyniasdešimties) parų areštą.
Bausmę pasiųsti atlikti į areštinę.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-01-01 iki 2018-01-02 (1:1).
Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir asmenį sulaikius panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo E. P. 5,08 Eur (penkių eurų 08 ct) teismo pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui).
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).