- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- eA-3786-602/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00520-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21S40069 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, iš kilmės šalies išvyko dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Kai tuometinis prezidentas (duomenys neskelbtini) 1997 metais pabėgo, valdžią užėmė pasipriešinimo judėjimo atstovas (duomenys neskelbtini), o kai jį nužudė ir valdžią perėmė jo (duomenys neskelbtini), pastarasis pradėjo persekioti ankstesnio prezidento aplinką. Pareiškėjo manymu, jam buvo kilusi grėsmė, nes jis visada buvo (duomenys neskelbtini).
3. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, kad turimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, pareiškėjas pabrėžė, kad jis nurodė realias individualias aplinkybes, dėl kurių jis grįžti į kilmės valstybę. (duomenys neskelbtini) vyksta aktyvių politinių veikėjų, pasisakančių prieš valdžią persekiojimas, asmenys nepagrįstai suimami, kankinami, patiria kitokį žiaurų elgesį. Pareiškėjas gyvendamas šioje šalyje žino realesnę situaciją ir pagrįstai bijo dėl savo gyvybės, tačiau atsakovas pateikia tik savo nuomonę, jog pareiškėjui joks pavojus negresia. Atsakovas pateikia netikslią informaciją apie pareiškėjo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) – nurodydamas, jog jokio pavojaus nėra. Pareiškėjo teigimu, dėl (duomenys neskelbtini) Valstybės saugumo pajėgų vykdomų neteisėtų veiksmų dingo daug žmonių (aktyvistų, eilinių civilių), jų buvimo vietos ilgą laiką buvo net nežinomos. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai atkartoti Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjui galinčius kilti pavojus, vadovautis logika ir žmogišku supratimu, kad šalyje vykstantys ginkluoti konfliktai kelia grėsmę pareiškėjo saugumui, sveikatai. Surinkti naujausius ir išsamius duomenis bei juos objektyviai įvertinti atsakovą įpareigoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teigimu, sprendimai uždrausti pareiškėjui atvykti ir jį išsiųsti į kilmės valstybę yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos. Draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį, pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti, neproporcingai užkertamas kelias Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali situacija pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad dar 2003 metais iš (duomenys neskelbtini) Respublikos išvyko į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), į (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad jis, įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, atliko tyrimą ir ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 metų Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu įvertinus šiuo metu pareiškėjo kilmės valstybės esamą saugumo situaciją, nenustatyta, kad visoje šalyje vyktų veiksmai prilygstantys beatodairiškam smurtui, t. y. kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
9. Migracijos departamentas, nesutikdamas su skundo argumentais, kad pareiškėjas pagrindė, kad jam kyla individualaus persekiojimo grėsmė, pažymėjo, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), ten jam buvo suteiktas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjo teisinis statusas (duomenys neskelbtini) ir toliau būtų legalus (jis gautų leidimą laikinai gyventi) ir jis galėtų saugiai gyventi (duomenys neskelbtini). Užsieniečio pasakojimo metu pateikta informacija yra suderinama su tyrimo metu rasta informaciją apie migrantų padėtį (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini).
10. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją (duomenys neskelbtini) valstybės aspektu paminėtina tai, kad pareiškėjas savo baimes dėl persekiojimo joje grindžia ne savo asmenine patirtimi, o remiasi (duomenys neskelbtini), apklausos metu prieglobsčio prašytojas konstatavo, (duomenys neskelbtini). Vien ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą remiasi ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia nuomone.
11. Migracijos departamentas pabrėžė, jog pareiškėjo pasakojimas pasižymi tam tikrais prieštaravimais. Pareiškėjas gimęs (duomenys neskelbtini), o paskutiniais prezidento (duomenys neskelbtini) prezidentavimo metais, 1996 metais, jam buvo (duomenys neskelbtini). Taigi mažai tikėtina, kad jis, gyvendamas (duomenys neskelbtini), galėjo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į šias nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad jo papasakota istorija pramanyta ir sukurta tam, kad gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
12. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo surinkta naujausia ir aktualiausia informacija apie kilmės valstybę, Migracijos departamentas pažymėjo, kad atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai visiškai nesusiję su pareiškėjo individualia situacija, jis skunde nenurodo, kaip ši informacija būtų reikšminga tinkamai įvertinant pareiškėjo persekiojimo baimę. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokią informaciją, jo manymu, turėjo surinkti atsakovas, kuri nesutaptų su surinkta kilmės valstybės informacija.
14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Be to, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
Atsiliepimas
15. Atsakovo teigimu, pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: “ Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 3) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
17. Teismas nustatė, kad:
17.1. 2021 m. lapkričio 11 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
17.2. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
18. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Aprašo nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.
19. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta jo apklausa. Teismo vertinimu, Sprendime detaliai analizuoti ir įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai, atsižvelgta į pareiškėjo asmenybę, jo kilmės valstybę.
20. Teismas pripažino pagrįsta Sprendime padarytas išvadas, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo tam tikrais prieštaravimais – nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjo papasakota istorija pramanyta ir sukurta tam, kad gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, pareiškėjas galėtų grįžti į (duomenys neskelbtini) ir saugiai gyventi, nes jis nepriklauso ir nepriklausė jokiai (duomenys neskelbtini) politinei partijai ar grupuotei, nekritikuoja vyriausybės politikos, nėra padaręs jokio nusikaltimo, nėra ieškomas, be to, mažai tikėtina, kad asmenys, netiesiogiai susiję su prezidento (duomenys neskelbtini), kuris valdė valstybę iki 1996 metų, aplinka, būtų persekiojami.
21. Išanalizavęs pareiškėjo apklausos garso įrašą ir jos transkripciją, teismas nurodė, kad pareiškėjas, pasakodamas savo istoriją, sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, jog jo pastangos pagrįsti savo prieglobsčio prašymą nelaikytinos nuoširdžiomis. Pasakojimas nėra nei patvirtintas objektyviais, aktualiais ir patikimais įrodymais, nei savaime išsamus ir sklandus. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog galbūt gresiantis persekiojimas yra sąlygotas prieglobsčio prašytojo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Teismas pabrėžė, kad Konvencija nustato apsaugos režimą asmeniui, kuriam gresia persekiojimas dėl jo individualių savybių, kurių jis negali pakeisti arba negali būti verčiamas atsisakyti. Pareiškėjo pateiktos informacijos visuma nepagrindė išvados, jog tarp pareiškėjui galbūt gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime lemia atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Teismo vertinimu, kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.
22. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgęs į tai, teismas pagrįstomis pripažino atsakovo išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatytmo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir asmeniui nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
23. Įvertinęs aplinkybę, kad, kaip nurodė pareiškėjas, jis (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, netoli (duomenys neskelbtini), o remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija buvo nustatyta, kad ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nenustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas pažymėjo, kad individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju, nenustatyta, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
25. Vadovaudamasis Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio nuostatomis, Įstatymo 126 straipsnio 1 punktu, įvertinęs pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, pažymėjęs, kad yra pagrindas manyto jog pareiškėjas gali pasislėpti, teismas pripažino pagrįsta Departamento Sprendimo dalį išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
26. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (redakcija, galiojusia nuo 2018 m. liepos 5 d.) patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 ir 44 punktais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau konstatavo, kad atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra kompetentingų institucijų jog pareiškėjo atvykimas galėjo sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Pareiškėjo situacijai teismas taikė Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintą taisyklę ir pareiškėjui nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.
27. Pakeitęs Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinus terminą iki 2 metų, teismas nusprendė keisti ir kitą Sprendimo dalį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
28. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu, nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Nepatenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį panaikinimo, teismas nurodė, kad negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad turėjo planų vykti į Vokietiją, tačiau vėliau nusprendė prieglobsčio prašyti Lietuvoje, prašymo leisti savanoriškai išvykti iš šalies nepateikė, todėl sprendė, jog Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tačiau teismas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, nurodydamas, kad toks laikotarpis nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl sutrumpino draudimo atvykti terminą iki 2 metų.
30. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, pirmosios instancijos teismas atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
31. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.
32. Pareiškėjas tvirtina, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.
33. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra viena vargingiausių pasaulio šalių, vyksta nekontroliuojamų kovojančių grupuočių smurto protrūkiai. Pareiškėjo kilmės valstybė tik nuo 2019 metų bando atsitiesti po autokratiško valdymo, tačiau politinis nestabilumas, vyriausybės ginkluotųjų pajėgų savavaliavimas nesuvaldytas.
Šalies argumentai
34. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas teisingai apibūdino ir vertino (duomenys neskelbtini) vystančių žmogaus teisių pažeidimų mąstą, nuolatinę įtampą dėl vyriausybės saugumo pajėgų ir ginkluotų grupuočių karinių išpuolių. Tad faktinė šalies saugumo analizė ir situacijos vertinimas patvirtina, kad pareiškėjui gali kilti reali persekiojimo grėsmė, tačiau atsakovas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausia grindė abejonėmis dėl pareiškėjo papasakotų faktų.
35. Pareiškėjas pažymi, jog jam turi būti sudaromos galimybės pateikti jo pasakojimui pagrįsti reikalingus dokumentus ar įrodymus dėl aplinkybių, kurios Migracijos departamentui kelia abejones vertinant pareiškėjo prašymą, o tokios galimybės nebuvo paaiškintos pareiškėjui. Pareiškėjas yra jauno amžiaus, neturi gyvenimiškos patirties, todėl negalima iš jo reikalauti detalių duomenų ar įrodymų (pagal kriterijus, taikytinus vakarietiškai civilizacijai būdingam įrodymų pakankamumui), detalaus pasakojimo nuoseklumo, patvirtinančio grėsmes jo asmeniui. Todėl Migracijos departamento argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo, kitokių trūkumų ir įrodymų nepakankamumo nelaikytini pagrindžiančiais prašymo atmetimą, o turėtų būti vertinami atsižvelgiant ir į pareiškėjo amžių. Pareiškėjo pasakojimas ir kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Pareiškėjo pasakojimas yra išsamus ir detalus, o šiuo atveju būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė.
36. Pareiškėjo teigimu, atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Be to, atsakovas pripažino, kad pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas neįvykdė Aprašo 7 punkte nustatytos pareigos surinkti (taip pat ir iš kitų kompetentingų institucijų, organizacijų) išsamią ir naujausią informaciją.
37. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti vertinamos kaip ekonominės, kadangi gali būti nulemtos kitų aplinkybių, t. y. skirtumas tarp prieglobsčio prašytojo ir ekonominio migranto gali būti nežymus, o šių aplinkybių, ekonominės kilmės valstybės padėties atsakovas nevertino.
38. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, taip pat visapusiškos ir naujausios informacijos. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
39. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
40. Atsakovas atsiliepime nurodo faktinius ir teisinius argumentus, kuriuos jau buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, ir pažymi, jog apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, paremtas nepagrįstomis ir hipotetinėmis prielaidomis. Šiuo atveju pažymėtina, kad Migracijos departamentui nustatyta pareiga surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę nereiškia pareigos rinkti informaciją pareiškėjo norimais aspektais, ypač jei tokių aspektų pareiškėjas nenurodė prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausoje.
41. Atsakovo teigimu, tiek jis, tiek ir teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
42. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas.
43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
44. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nesuteiktas pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo prašymą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo (pareiškėjo) prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo Sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedamas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
46. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jo prašymas suteikti prieglobstį yra pagrįstas ir laikytinas patikimu, kadangi kilmės valstybėje jam gali kilti reali grėsmė, neužtikrinamos žmogaus teisės, civilių saugumas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neatliko išsamaus tyrimo ir nesurinko pakankamai naujausios informacijos apie kilmės valstybę, nors tai turėjo padaryti. Pareiškėjo pasakojimas, yra nuoseklus ir išsamus, tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė teikti prašymą pagrindžiančius įrodymus; be to, priežastys, dėl kurių pareiškėjas paliko kilmės valstybę, negali būti vertinamos kaip ekonominės..
47. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).
49. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).
50. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.
51. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4460-520/2020 ir kt.).
52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad iš kilmės valstybės jis (duomenys neskelbtini).
53. Atsižvelgiant į užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjas persekiojimo kilmės valstybėje nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pažymėtina, kad pareiškėjas apklausos metu iš esmės pripažino, kad išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė jokių individualių aplinkybių, neteigė, kad yra persekiojamas, diskriminuojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Taigi nepaneigta pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvada, jog asmens, siekiančio įgyti pabėgėlio statusą nurodomas persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais (Įstatymo 86 str. 1 d.).
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausoje, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje bei (duomenys neskelbtini) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo vienu iš nurodytų pagrindų, su kuriais siejamas pabėgėlio statuso suteikimas, auka. Bylos duomenys, t. y. apklausos garso įrašas, jo transkripcija, patvirtina, kad Migracijos departamento specialistas išaiškino pareiškėjui, kad jis visada gali teikti jo pasakojimą patvirtinančius ar kitus svarbius įrodymus, tačiau pareiškėjas jų nepateikė, todėl laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjui tokios galimybės nebuvo sudarytos. Jokių papildomų įrodymų pareiškėjas nepateikė ir jo bylą nagrinėjusiam teismui. Pareiškėjas apklausos metu iš esmės pasakojo apie bendrą situaciją kilmės valstybėje, susijusią su pokyčiais valdžioje, taip pat prastą užsieniečių padėtį (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė jokių konkrečių ar individualių faktų apie (duomenys neskelbtini) galbūt patirtą persekiojimą. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjui, atsižvelgiant į jo nurodytus ir atsakovo nustatytus gimimo metus, prezidento (duomenys neskelbtini) paskutiniais valdymo metais (1997 metai) jam buvo apie (duomenys neskelbtini), t. y. mažai tikėtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), todėl pripažintina pagrįsta atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie galbūt jam gesiantį persekiojimą yra nenuoseklus ir nepatikimas. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas teigė, kad jis iš kilmės valstybės išvyko (duomenys neskelbtini) metais, t. y. joje nesilankė apie (duomenys neskelbtini), tačiau nepaaiškino, su kokiomis konkrečiomis grėsmėmis jis, tikėtina, gali susidurti po tokio ilgo laikotarpio.
55. Pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį taip pat teigė, jog (duomenys neskelbtini) jam gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini). Remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo pateikta informacija apie migrantų padėtį (duomenys neskelbtini) atitiko surinktą informaciją apie šią valstybę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog į (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas atvyko (duomenys neskelbtini) metais, gana jauno amžiaus, jis šalyje, tikėtina, gyveno legaliai (pareiškėjui buvo nuo (duomenys neskelbtini)), dirbo, turėjo šeimą, todėl, laikytina, kad per tiek laiko ((duomenys neskelbtini) metus) jis asimiliavosi į vietinę bendruomenę. Be to, pareiškėjas nurodė, kad su sūnėnu iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl ksenofobijos, tačiau paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjas nenurodė, kas jam grasino, kaip jis pats galbūt nukentėjo būdamas (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jam (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.
56. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas grindžia savo prieglobsčio prašymą bendra kilmės valstybės informacija (ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)), tačiau jokių individualių aplinkybių bei šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį ir nustatyta, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
57. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
58. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti daroma išvada, kad jis (pareiškėjas) kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatacijai nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją.
59. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties (duomenys neskelbtini) (bei (duomenys neskelbtini)) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų.
60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.