Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

1. 2024 m. vasario 15 d. apie 17.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje V. I. tyčia rankos dilbiu sudavė vieną smūgį savo seseriai A. T. į galvą, po to rankomis sudavė jai dar keturis smūgius į galvą ir nugarą; konfliktui tęsiantis kambaryje jis pastūmė ir pargriovė A. T. ant sofos, užsėdo ant jos ir rankomis sudavė keturis smūgius jai į galvą, rankas, kaklo ir pečių sritis, nugarą, po ko keldamasis nuo A. T. jis kojos keliu spyrė dar du kartus į A. T. kairę šlaunį; A. T. grįžus į virtuvę jis sudavė jai dar du smūgius rankomis į pečius ir rankas, tokiu būdu sukėlė A. T. fizinį skausmą ir padarė jai sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu: poodines kraujosruvas žastuose, nugaroje, kairėje šlaunyje ir pakaušyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu V. I. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jo sesuo A. T. atėjo į svečius aplankyti (duomenys neskelbtini) tėvo. Konfliktas prasidėjo, kai A. T. atėjo į virtuvę ir ėmė jį įžeidinėti. Jie truputį susistumdė: jis pastūmė A. T., gal porą sykių ranka trenkė jai į galvą, pečius. A. T. trenkus jam į veidą ir galvą jis atsakė jai tuo pačiu. Jis trankė delnu: visų detalių jis tiksliai neatsimena, bet jis sudavė A. T. daugiau nei vieną smūgį, po ko pargriovė A. T. ant sofos ir gulinčiai sudavė porą smūgių. Jam irgi buvo suduota į galvą. Keldamasis keliu A. T. jis nespyrė, išėjo į virtuvę gerti kavą. Paskui atėjo A. T. ir paėmė peilį. Jis rankomis suduodamas A. T. per ranką, galvos sritį bandė iš A. T. rankos išmušti peilį, bet to padaryti jam nepavyko. Jis galėjo konflikto metu į A. T. mesti puodelį. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo blaivus. Šiuo metu jis nedirba, gyvena iš santaupų su (duomenys neskelbtini).

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu V. I. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis gyveno kartu su tėvais. 2024 m. vasario 15 d. apie 17.30 val. pas juos į butą aplankyti (duomenys neskelbtini) tėčio atvažiavo jo sesuo A. T. su (duomenys neskelbtini) A. T. Tuo metu namuose buvo tik jis su tėčiu. Atidaręs A. T. duris jis nuėjo į virtuvę. Kadangi jo ir A. T. santykiai pastaruoju metu nebuvo labai geri (jis mano, kad dėl turtinių klausimų), jis su ja stengėsi nebendrauti. Jam virtuvėje sėdint ir geriant kavą į virtuvę atėjo A. T. ir pradėjo jį užgaulioti, šaukti ant jo, rėkti, kad jis nemoka už butą, gyvena tėvų sąskaita. Jis pasakė A. T., kad ji grąžintų tėčiui pastarojo banko kortelę, nes ji tvarko tėvo finansinius reikalus - kortelės jis nereikalavo, tiesiog pasakė, kad grąžintų. A. T. šaukė ir rėkė, prisikišusi prie jo veido, keikė jį necenzūriniais žodžiais, po to sudavė jam kumščiu kokius du smūgius į galvą. Nesusilaikęs jis atsistojo ir tarp jo ir A. T. prasidėjo grumtynės, kurių metu jis rankomis (delnais ar kumščiais, jis neprisimena) sudavė A. T. į galvos ir pečių sritį (gal pataikė ir į nugarą). Kiek kartų jis A. T. sudavė, jis neskaičiavo, bet galėjo būti keturi kartai. Jis ir pats gavo smūgių nuo A. T. Besigrumdami su A. T. jie atsidūrė kambaryje, kuriame gulėjo tėtis. Jis pastūmė A. T., po ko ši nugriuvo ant sofos; tuomet jis užsėdo A. T. ir rankomis sudavė jai į galvos ir pečių sritį, bet tikrai galėjo pataikyti ir į kaklą, ir į nugarą, ir į rankas. Kiek smūgių jis sudavė A. T., jis neprisimena, bet gali būti keturi kartai. A. T. gynėsi, mojavo rankomis, mušė jį. Atsikeldamas nuo A. T. jis tyčia jai keliu į šlaunį nespyrė – jis galėjo prispausti A. T. šlaunį, sėdėdamas ant jos. Po šių grumtynių jis atsikėlė nuo A. T., palikęs šią ant lovos, o pats nuėjo į virtuvę ir atsisėdo prie stalo. Netrukus į virtuvę atėjo A. T. Jie vėl apsižodžiavo, A. T. rankoje jis pamatė peilį, kurį laikydama nukreiptą į jį A. T. agresyviai artėjo jo link. Išsigandęs jis pašoko ir spontaniškai bandydamas išmušti peilį iš A. T. rankos sudavė jai (delnais ar kumščiais, jis neprisimena) į rankas (galėjo pataikyti ir į pečius). Kiek tiksliai kartų jis sudavė, jis neprisimena (galėjo būti du ir daugiau kartų). Jis pamatė A. T. ranką su peiliu, einančią jam už nugaros, tačiau dėl emocinės būsenos jis nieko nepajuto ir nesuprato. Po šito veiksmo jie atsitraukė vienas nuo kito ir, jeigu jis gerai prisimena, ant virtuvinio stalo jis pamatė peilį, kurį prieš tai rankoje laikė A. T. ir kurio geležtė buvo stipriai sulinkusi, taigi jis suprato, kad A. T. jam dūrė. Ar A. T. jam peiliu pataikė, tuo metu jis nesigilino – apsirengęs jis išėjo iš namų, kad konfliktas neaštrėtų. Išėjęs jis pajautė drėgmę sėdmenų kairėje – apčiuopus ranka ši buvo kruvina, taigi jis suprato, kad A. T. jam peiliu sužalojo sėdmenis. Tuomet jis iškvietė policiją. Jis sutinka, kad grumtynių su A. T. metu jis savo veiksmais galėjo sukelti A. T. fizinį skausmą ir ją sužaloti, nes nuo jo smūgių ant A. T. kūno tikrai galėjo atsirasti mėlynių, tačiau konfliktą išprovokavo A. T., kuri pirma pradėjo jį mušti; tyčia keliu A. T. į šlaunį jis nespyrė, todėl savo kaltę jis pripažįsta iš dalies. A. T. mušė jį, o jis mušė ją. Jis mano, kad dėl jo ir A. T. kūnuose atsiradusių sužalojimų kalti yra jie abu. Esant sąlygoms jis norėtų su A. T. susitaikyti ir šį konfliktą išspręsti taikiai (bylos tomas 1, lapai 163-166).

3.2. Kito ikiteisminio tyrimo (Nr. 01-1-6107-24) metu V. I. parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. apie 17.20 val. į jo ir jo tėvų namus aplankyti jų (duomenys neskelbtini) tėvo atėjo jo sesuo A. T. Su pastarąja jo bendravimas yra pasunkėjęs, jis stengiasi su ja nebendrauti ir vengia konfliktų. Minėtą dieną apie 18.00 val. jam būnant virtuvėje, geriant kavą ir per telefoną žiūrint laidą į virtuvę atėjo A. T. ir pradėjo reikšti jam pretenzijas. Tuo metu jis sėdėjo ant virtuvinio kampo. Praeidama pro jį A. T. trenkė jam delnu per pakaušį (dėl šio smūgio fizinio skausmo jis nepatyrė), po ko dar kartą jį „pasiuntė“ ir išėjo į kambarį, kuriame buvo A. T. vaikas ir gulėjo jo tėvas. Jis nusekė paskui A. T. ir pasakė „Duok tėvui ramybės ir nerėkauk“. Tuo metu jo ir A. T. žodinis konfliktas vis aštrėjo. Konflikto metu A. T. čiupo jį už megztinio ir pradėjo jį stumdyti, draskyti jam veidą (jis pajuto, kad A. T. nagais įbrėžė jam skruostą, dėl šio sužalojimo jis patyrė menką fizinį skausmą). Jis nustūmė A. T. ant sofos ir išėjo į virtuvę, kurioje atsisėdo ant virtuvinio kampo. Paskui jį atbėgusi A. T. atsistojo priešais jį, nuo virtuvinio stalo čiupo peilį (balta rankenėle, apie 15-20 cm ilgio ašmenimis) ir, pastarąjį laikydama dešinėje rankoje, ėjo jo link. Tada jis atsistojo ir pradėjo gintis: kelis kartus besigindamas jis kumščiu trenkė A. T. į veidą. Grumtynių metu jis pastebėjo, kad peilis susilankstė, grumtynės baigėsi. Susijaudinęs jis greitai apsirengė ir išėjo į lauką, kur būdamas jis pajuto skausmą kairės pusės sėdmenyse. Pažiūrėjęs jis pamatė kruvinas kelnes ir iš tos vietos, kurią skaudėjo, bėgantį kraują. Grumtynių metu A. T. nesakė norinti jį nužudyti ir negrasino nužudyti, peiliu rankose ji nemojavo, jokių duriančių judesių nedarė. Kaip įvyko dūris, jis nesuprato. Grumtynių metu nei jis, nei A. T. ant žemės nenukrito. Po to jis autobusu nuvyko į ligoninę, kur jam diagnozavo kairio sėdmens žaizdą, kurią susiuvo (bylos tomas 1, bylos lapai 115-118);

2. Teisiamojo posėdžio metu A. T. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jai su vaiku atvykus aplankyti tėvo, tarp jos ir brolio V. I. prasidėjo žodinis konfliktas: V. I. ėmė jai priekaištauti, kad ji junginėja šviesą, vėliau pradėjo reikalauti atiduoti tėvo banko kortelę, kuria ji atsiskaitydavo už komunalines paslaugas. Jai atsisakius tą padaryti V. I. pribėgo prie jos, pradėjo rėkti ir smogė jai. Vėliau konfliktas persikėlė į tėvo kambarį, kuriame V. I. ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, po ko V. I. atsisėdo ant jos ir kumščiavo, spyrė jai, po ko keldamasis nuo jos spyrė jai bent du smūgius. V. I. baigus ją mušti ji griebė telefoną ir naudodamasi programėle „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo skambučiu susisiekė su savo vyru, kurio paprašė atvažiuoti ją apginti. Išgirdęs jos ir jos vyro pokalbį V. I. išsigando ir pradėjo rengtis. Baigusi kalbėti su savo vyru ji nubėgo į koridorių, kuriame spyrė į ten buvusią kartoninę dėžė, sakydama „Baily, tik prieš moterį gali kelti ranką, o kai jau pajutai grėsmę, tai jau bėgi“. Tuomet V. I. paskui ją nuskubėjo į virtuvę, kurioje metė į ją puodelį ir vėl pradėjo kumščiuoti jai į galvą, rankas. Tada ji sugriebė peilį ir kažkokiu momentu galėjo durti V. I. (ji neprisimena), jie dar apsikumščiavo. V. I. apsiavė savo batus ir bijodamas jos vyro išėjo.

5.1. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. apie 17.15 val. jai atvykus pas savo tėvus buto duris atidarė jos brolis V. I. Ji su vaiku užėjo į koridorių ir įjungė šviesą. V. I. pradėjo jai priekaištauti, kodėl ji įjungė šviesą, po ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl mokesčių mokėjimo už butą: V. I. ilgą laiką nedirbo, „sėdėjo ant tėvų sprando“, gyvendamas už nieką nemokėjo; jų tėtis buvo jai atidavęs savo banko kortelę, kuria naudodamasi ji internetu mokėjo visus buto mokesčius; savo reikmėms tėčio pinigų ji nenaudojo, bet V. I. tikriausiai atrodė kitaip. V. I. pradėjo reikalauti jos atiduoti tėčio kortelę, tačiau ji tai padaryti atsisakė, dėl ko kilo konfliktas. Staiga V. I. labai arti priėjo prie jos ir vieną kartą dešinės rankos dilbiu trenkė jai į galvą. Ji bandė gintis, bet V. I. griebė ją, rankomis sudavė jai ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą, nugarą. Gindamasi nuo smūgių ji traukėsi į tėvo kambarį. Pastarajame V. I. pargriovė ją ant sofos, atsisėdo ant jos (ji gulėjo ant nugaros) ir vėl ją mušė rankomis bei kojomis – sudavė jai apie dešimt kartų į galvos sritį, rankas, kuriomis ji dengėsi galvą nuo smūgių, kaklo ir pečių sritį, nes ji sukosi nuo V. I. smūgių. Pataikęs jai į nosį (ji pajuto iš nosies pradėjusį lašėti kraują) V. I. trumpam nusiramino. Keldamasis nuo jos V. I. keliu apie 2-3 kartus spyrė jai į kairę šlaunį. Dėl kiekvieno suduoto smūgio ji juto fizinį skausmą. V. I. baigus ją mušti ji nuėjo į vonios kambarį ir paėmusi telefoną paskambino savo vyrui, prašydama, kad šis atvažiuotų. Išgirdęs, kad ji skambina savo vyrui, V. I. pradėjo rengtis, sakydamas, kad nieko nebijo, aiškindamas „Kviesk policiją“, kad ji čia niekas, šuva, jos niekas nebijo. Stovėdama virtuvėje ji pamatė V. I. vėl besiartinantį prie jos. V. I. nuo virtuvės stalo paėmė puoduką su kava, kurį metė į ją. Puoduką ji numušė ranka, dėl ko puodukas nukrito ant žemės ir sudužo. V. I. vėl pradėjus artintis ji nuo virtuvės spintelės stalviršio paėmė virtuvinį peilį, kurį laikė jį rankoje tam, kad V. I. išsigąstų ir nesiartintų prie jos. Peiliu sužaloti V. I. ji neketino, norėjo tik apsiginti, paveikti V. I., kad šis nesiartintų, bet V. I. vėl priėjo prie jos, mojavo rankomis, vėl apie tris kartus trenkė jai į pečius ir rankas. Tuo metu V. I. galėjo susižaloti ranką. Ji V. I. nesmogė, neįpjovė – galbūt V. I. mušdamas ją ranka kliudė jos laikomo peilio ašmenis. Apsirengęs V. I. išbėgo į lauką. Tvarkydama virtuvę ji pamatė, kad ant peilio ašmenų yra dėmių, panašių į kraują. V. I. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją ji nesikreipė. Dėl tokių V. I. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą (bylos tomas 1, lapai 6-19, 56-59).

5.2. Kito ikiteisminio tyrimo (Nr. 01-1-6107-24) metu A. T. parodė, kad jai atvykus aplankyti (duomenys neskelbtini) tėvo virtuvėje tarp jos ir V. I. kilo konfliktas, kurio metu V. I. pradėjo šaukti, primygtinai reikalavo atiduoti jam tėvo banko kortelę ir grąžinti visą pensiją iki paskutinio cento. Jai atsisakius tai padaryti V. I. atsistojo, priėjo prie jos labai arti, toliau barėsi, po ko jai ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, o ji besigindama ranka apdraskė jam skruostą. Konfliktui persikėlus į tėvo kambarį V. I. ją pastūmė, dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ant sofos, o V. I. atsisėdo ant jos ir daužė ją rankomis į galvos sritį, kaklą, nugarą. Norėdama apsiginti ji rankomis užsidengė galvą, girdėjo, kaip tėtis iš paskutinių prašė V. I. liautis. Jai pavyko išsilaisvinti ir nueiti į vonią, nes jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji paskambino savo vyrui ir paprašė kuo greičiau atvažiuoti. Išėjusi iš vonios ji pamatė, jog V. I. rengiasi. Ji V. I. pasakė, kad jis yra bailys, tik prieš moterį sugebantis rankas kelti, spyrė į koridoriuje stovėjusią dėžę, apsisuko ir ėjo į virtuvę. V. I. atėjo jai iš paskos, nuo virtuvinio stalo paėmė puodelį su kava ir šį metė jos link, po ko užsimojo jai vėl trenkti. Jai neiškentus ir paėmus nuo virtuvinės spintelės peilį, V. I. griebė jai už rankos, bandė pastarąją sukti ir atimti iš jos peilį. Kuriuo metu V. I. galėjo sužaloti, ji nesuprato - greičiausiai grumtynių metu, bet ji V. I. tyčia į sėdmenis peiliu nedūrė, tik gynėsi. Išeidama pro buto duris ji laiptinėje sutiko policijos pareigūnus, iš kurių ji suprato, kad V. I. iškvietė policiją, tačiau V. I. namie taip ir nepasirodė. Grįžusi namo ji pasijuto blogai, dėl ko ji nuvažiavo į ligoninę, kur ją apžiūrėjo medikai (bylos tomas 1, lapai 125-128).

2. Ikiteisminio tyrimo metu J. T. (J. T.) parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. 17.59 val. jam būnant autoservise vaizdo skambučiu naudodamasi programėle „(duomenys neskelbtini)“ jam paskambino sutuoktinė A. T., kuri buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, kažkokia išsipaišiusi, kažkur ant veido ar ant drabužių (jis tiksliai nepamena) matėsi kraujas. A. T. jo paprašė greičiau važiuoti pas jos tėvus į butą, nes V. I. ją daužo. Jam atvykus į sutuoktinės tėvų namus jau buvo atvykę policijos pareigūnai. A. T. buvo susijaudinusi, ant jos šviesaus megztinio matėsi kraujo dėmės (iš kur kraujas, jis tiksliai nežino). Jis girdėjo, kaip A. T. įvykio aplinkybes pasakojo policijos pareigūnams. Detaliai įvykio aplinkybių atpasakoti jis negali, nes paties įvykio nematė, o iš pasakojimo ne viską gerai suprato. Tą pačią dieną A. T. skundėsi galvos skausmu ir nuvažiavo į ligoninę. Po poros dienų ant A. T. rankų jis matė didžiules mėlynes. Ar buvo mėlynių kitur, jis nežino, A. T. jam nerodė ir nesiskundė (bylos tomas 1, lapai 76-79).

3. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. (A. Z.) parodė, kad jis (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 15 d. apie 18.10 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), agresyvi sesuo puolė su peiliu. Atvykęs į įvykio vietą jis negalėjo patekti į laiptinę, nes nebuvo nurodytas kodas. Pabandžius paskambinti pranešėjui pastarasis neatsiliepė. Į laiptinę jį įleido kiti namo gyventojai. Laiptinėje jis sutiko moterį su vaiku (duomenys neskelbtini), išeidinėjančią iš minėto buto. Su šia moterimi jis užėjo į minėtą butą, kur moteris paaiškino, kad buvo atėjusi aplankyti savo (duomenys neskelbtini) tėvo; namuose buvo moters brolis; tarp jų kilo žodinis konfliktas; būnant pas tėvą kambaryje brolis pradėjo ją mušti, pargriovė ant lovos, mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas; po to konfliktas persikėlė į buto koridorių, kur tarp jos su broliu taip pat vyko grumtynės; kažkokiu momentu moteris paskambino savo vyrui, kad šis ją paimtų iš buto, nes čia vyksta muštynės; pakalbėjusi su vyru ji pajuto, kad iš nosies laša kraujas, ir nuėjo į virtuvę apsiprausti; į virtuvę atėjo ir brolis; jai atsisukus brolis metė į ją puodelį, broliui pradėjus artintis prie moters ji paėmė ant stalviršio gulėjusį virtuvinį peilį ir šį laikė nukreipusi į brolį, kad pagąsdintų ir taip apsigintų, tačiau brolis vis tiek prie jos prisiartino, mojavo rankomis, sudavė jai tris kartus į nugarą; ji gynėsi; po to brolis apsiramino ir išėjo iš namų; broliui išėjus moteris pamatė ant peilio kraują ir suprato, kad brolis galėjo susižaloti į peilį. Moteris buvo susijaudinusi, ant jos kūno matėsi sumušimo žymės (kuriose vietose, jis neprisimena), priekyje buvo kruvinas jos megztukas. Moteris teigė tyčia brolio peiliu nežalojusi. Nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pildomi procesiniai dokumentai. Pildant dokumentus paskambino pranešėjas, t. y. minėtos moters brolis, kuris pasakė esąs ligoninėje, jam sužaloti sėdmenys (bylos tomas 1, lapai 82-85).

Žemesnės instancijos teismas

5. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. T. pasakoja apie tarp jos ir V. I. kilusį konfliktą (bylos tomas 1, lapai 129-131).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas pažymi, kad A. T. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, iš dalies – ir V. I. teisiamojo posėdžio metu duoti, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, J. T., A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, įvykio vietos apžiūros metu, specialistų tyrimų metu užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka ir yra laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. vasario 15 d. apie 17.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje V. I. tyčia rankos dilbiu sudavė vieną smūgį savo seseriai A. T. į galvą, po to rankomis sudavė jai dar keturis smūgius į galvą ir nugarą; konfliktui tęsiantis kambaryje jis pastūmė ir pargriovė A. T. ant sofos, užsėdo ant jos ir rankomis sudavė keturis smūgius jai į galvą, rankas, kaklo ir pečių sritis, nugarą, po ko keldamasis nuo A. T. jis kojos keliu spyrė dar du kartus į A. T. kairę šlaunį; A. T. grįžus į virtuvę jis sudavė jai dar du smūgius rankomis į pečius ir rankas, tokiu būdu sukėlė A. T. fizinį skausmą ir padarė jai sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu: poodines kraujosruvas žastuose, nugaroje, kairėje šlaunyje ir pakaušyje.