Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui prokurorui Jonui Rinkevičiui, atsakovo atstovei Redai Skirkevičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl sprendimo dalies panaikinimo, atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Aplinkos ministerija ir S. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vyriausiasis prokuroras padavė teismui pareiškimą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 04 26 sprendimo Nr. 2.4-01-3027 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei S. V.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,8900 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Remiasi Konstitucijos 47 straipsniu, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 13 straipsnio 1 ir 3 punktais, 16 straipsniu.

Aiškina, kad VAVA sprendimu atkuriant S. V. nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, buvo pažeistos Konstitucijos 47 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatos. Dėl šios priežasties VAVA 2005 04 26 sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V. naikintina kaip neteisėta, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Teismo posėdyje prokuroras palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti.

Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2004 11 29 įsakymu Nr. 2.3-9435-01 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, LR 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Žemėtvarkos projekto 5 priede pretendentė S. V. įrašyta eilės Nr. 7, jai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą eilę priskirta pirma eiliškumo grupė, kai sklypai grąžinami natūra. Atsižvelgdama į visus būtinus dokumentus administracija parengė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas neginčija sklypo suformavimo dokumentų, taigi neįrodžius, jog ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Pažymi, kad administracija prieš priimdama sprendimą vadovavosi Vyriausybės 1998 04 08 nutarimu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka. Projektas derintas ir su Vilniaus miškų urėdija. Aiškina, kad pareiškėjas remiasi Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 06 28 pažyma Nr. 16243, kurioje nurodyta, kad tik dalis žemės yra miško žemė, tačiau pareiškėjas nepaaiškina, kodėl ginčija sprendimą ir ta apimtimi, kuria atkurtos natūra nuosavybės teisės į likusią žemę. Mano, kad reikalavimas suformuluotas neteisingai ir nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Taip pat pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyta galimybė sprendimus panaikinti ar pakeisti administracine tvarka, todėl mano, kad pareiškėjas nepagrįstai neatsižvelgia į tokią galimybę.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė netenkinti reikalavimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčydamas sprendimą turėjo nuginčyti įsakymą, kuriuo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškimą (b. l. 61-63) paaiškina, kad pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis LR miškų kadastre yra įregistruotas Vilniaus miškų urėdijos 552 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 6, kuris Vyriausybės 2002 12 20 nutarimu Nr. 2013 yra priskirtas valstybinės reikšmės miškui ir dalis jo (0,2 ha) patenka į ginčo sklypą.

Remiasi Konstitucijos 47 straipsniu, Miškų įstatymo 4 straipsniu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio reikalavimais, Žemės įstatymo 6 straipsniu ir teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas. Su pareiškimu ir jame išdėstytais prašymais sutinka ir prašo tenkinti reikalavimus.

Teismo posėdyje atstovė palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens S. V. atsiliepime į pareiškimą (b. l. 77-79) pateikiama nuomonė, kad prokuroro pareiškimas netenkintinas. Nurodoma, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą, vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi. Teigia, kad prokuroras 2008 07 16 gavo Aplinkos ministerijos raštą dėl viešo intereso gynimo, kuriame buvo aiškiai išdėstyta, kokios įstatymo nuostatos pažeistos, todėl mano, kad terminas skaičiuotinas nuo šios datos. Paaiškina, kad Aplinkos ministerijos raštas buvo pateiktas su visais būtinais priedais. Mano, kad termino pratęsimas pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumo principą. Aptaria prokuroro teises kreipiantis į teismą ir remdamasi ABTĮ 56 straipsniu teigia, kad prokuroras turi bylos šalies procesines teises ir pareigas, jokių papildomų teisių dėl termino prailginimo įstatymas prokurorui nenumato.

Aiškina, kad prie pareiškimo pridedami dokumentai, kuriais grindžiamas pareiškimas, patvirtina skirtingas faktines aplinkybes. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodytas miško plotas sudaro 0,2 ha, 2008 06 19 miškų valstybės kadastro patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad aprašomieji ir grafiniai duomenys neatitinka registruotiems, išvadose konstatuojama, kad reikalinga tikslinti aprašomuosius ir grafinius duomenis, tikslinti miško plotą. Priedas prie patikrinimo akto Nr. 214 tik patvirtina, kad „valstybinės reikšmės miškų plotai neatitinka miškui keliamų reikalavimų“. Tuo tarpu 2008 06 28 Aplinkos ministerijos valstybinės miškotvarkos tarnybos rašte Nr. 643 nurodoma priešingai – miško plotas pateiktas atsižvelgus į duomenų patikrinimo vietoje rezultatus, nors realiai miško plotas nebuvo tikslinamas. Nežiūrint į tai, pareiškime kalbama apie 0,2 ha miško plotą.

Aiškina, kad 2005 04 26 VAVA sprendimu Nr. 2.4-01-3027 atkurta nuosavybės teisė į 1,35 ha žemės, tame tarpe į 1,19 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir 0,16 žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valdai). Šiuo sprendimu nebuvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą miškų ūkio veiklai, nuosavybės teisė buvo atkurta natūra, todėl nėra aišku, ar sprendimo priėmimo metu medžiais, krūmais apželdintas plotas teisine prasme buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

Pažymi, kad pareiškėjas prašo panaikinti 2005 04 26 sprendimo Nr. 2.4-01-3027 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,89 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, nors pareiškime teigiama, kad valstybinės reikšmės miškas sudaro tik 0,2 ha nuo viso 0,89 ha žemės sklypo ploto. Toks pareiškimas nepagrįstas jokiais įrodymais.

Prašo atmesti pareiškėjo reikalavimą kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį S. V. neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas pateikė atsilipimą į pareiškimą (b. l. 83-84). Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 6 d. nuosavybės teisės į šioje normoje nurodytų miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 06 01, atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka , t. y. laikantis nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygų ir tvarkos. Žemės sklypas, dėl kurio vyksta ginčas, yra (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, kuri priskirta Vilniaus miesto teritorijai po 1995 06 01, t. y. 1996 04 24 LR įstatymu Nr. I-1304. Taigi tokius prašymus nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal turėtos žemės buvimo vietą, t. y. prašymus nagrinėja ir sprendimus priima apskrities viršininko administracija. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuosavybės teisių atkūrimo procese šiuo atveju nedalyvauja. Dėl to prašo dėl prokuroro pareiškimo spręsti teismo nuožiūra ir savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje yra kilęs ginčas dėl VAVA sprendimo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – žemę - S. V. teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kad į žemės sklypą patenka valstybinės reikšmės miško plotas.

2005-04-26 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. 2.4-01-3027 “Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei S. V.”, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko P. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 2.50 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, grąžinant S. V. nuosavybės teise natūra 1,19 ha ploto žemės sklypą žemės ūkio veiklai, 0,16 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valdai) (b. l. 17, 19). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuo 2005 05 19 Vilniaus apskrities viršininko 2005 04 26 sprendimo Nr. 2.4-01-3027 pagrindu Vilniaus miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini) kaime S. V. suformuotas 0,69 ha ploto žemės ūkio naudmenų sklypas ir 0,20 ha miško žemės plotas, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., nuosavybės teise įregistruotas S. V. (b. l. 15).

Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2008-06-28 raštas Nr. 643 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 8), 2008 06 28 pažyma Nr. 16243 (b. l. 10) bei schemos fragmentas (b. l. 9) patvirtina, kad 0,89 ha ploto žemės sklype kadastriniu Nr.(duomenys neskelbtini) yra 0,20 ha valstybinės reikšmės miško. Šio fakto neginčija nei Vilniaus apskrities viršininko administracija, nei S. V.. Tai, kad šie duomenys atitinka tikrovei, patvirtina ir sklypo registravimo nekilnojamojo turto registre duomenys, kuriuose taip pat fiksuojama, kad 0,89 ha žemės sklype yra 0,69 ha žemės ūkio naudmenų žemės ir 0,20 ha miško žemės plotas.

Valstybinio miško žemė negalėjo būti grąžinama pagal nuosavybės teisių atkūrimo santykius reglamentuojančius teisės aktus, o miestų miškai priskirti valstybiniams miškams. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais, išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata draudžia įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-09-06 nutarime konstatavo, jog „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai”. Darytina išvada, jog miestų teritorijoje esantys miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams ir tai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų taikymo teismas pastebi, kad ne Konstitucinis Teismas padarė išvadą dėl miestuose esančių miškų teisinio statuso. Tai seka iš Konstitucinio Teismo analizuotų teisės aktų, galiojusių ir VAVA 2005 04 26 priimant ginčijamą sprendimą, nuostatų. Todėl negalima teigti, kad Konstitucinio Teismo nutarimas taikomas iki jo įsigaliojimo buvusiems santykiams. Taikomos Konstitucijos ir įstatymų nuostatos.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Atkūrimo įstatymo) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems. Minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miškams.

Atsižvelgdamas į išvardytų teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad VAVA, priimdama ginčijamą administracinį aktą, iš dalies pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnį bei Atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius.

Pastebėtina, kad dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo, formuojant grąžintiną sklypą ir derinant šio sklypo formavimą su atitinkamomis institucijomis, buvo akivaizdu, pirma, kad žemė grąžinama miesto ribose, antra, kad į formuojamą sklypą patenka miškas. Tai patvirtina žemės sklypo planas (b. l. 31), kuris buvo derinamas iki 2005 04 26 sprendimo priėmimo. Plane yra žemės naudmenų eksplikacijos aprašymas, jame nurodyta, kad sklype yra 0,69 ha žemės ūkio naudmenų, 0,20 ha miško.

LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, tačiau įvertinus nusistovėjusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl vertintinas kaip viešasis interesas.

Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimas “Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo” įpareigojo prokuratūrą, ginant viešuosius interesus, imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti. Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat, ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė ir tai patvirtina LR Konstitucinio Teismo 2005-05-13 bei 2006-03-14 nutarimai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-12-20 priėmė nutarimą Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikš­mės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo”, kuriame įvardinti valstybinės reikšmės miško plotai, esantys Vilniaus mieste. Byloje neginčijama aplinkybė, kad šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtinti miškų plotai patenka į sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši faktinė aplinkybė paminėta Aplinkos ministerijos 2008 07 14 rašte Nr. (3-4)-D8-6166 (b. l. 6), pateiktame į bylą kartu su prokuroro pareiškimu, ir VAVA bei S. V. šios faktinės aplinkybės neginčijo.

Tačiau visuose aptartuose dokumentuose, kurie paminėti pirmiau ir kurių pagrindu prašoma tenkinti vyriausiojo prokuroro pareiškimą (2008-06-28 pažymoje Nr. 16243 bei schemoje ir kt.), yra aiškiai nurodyta, kad 0,89 ha ploto žemės sklype kadastriniu Nr.(duomenys neskelbtini) yra tik 0,20 ha valstybinės reikšmės miško, todėl teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą VAVA sprendimą visa apimtimi, juo labiau, kad ginčijamu 2005 04 26 sprendimu Nr. 2.4-01-3027 nuosavybės teisė atkurta į didesnį žemės sklypą, nei 0,89 ha, - į 1,35 ha. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad S. V. natūra grąžinama 1,19 ha žemės sklypas žemės ūkio veiklai, 0,16 ha kitai paskirčiai (namų valdai), taigi sprendime nepasisakoma dėl suformuoto ir turinčio kadastrinį numerį 0,89 ha sklypo nuosavybės atkūrimo. Be to šiame sprendime konstatuojama dėl S. V. teisės į 2,50 ha dydžio nekilnojamąjį turtą, nurodoma, kiek ši teisė realizuota ankstesniu sprendimu, kiek paliekama realizuoti ją ateityje. Iš esmės šios sprendimo dalies niekas neginčija. Dėl nurodytų priežasčių VAVA 2005 04 26 sprendimas naikintinas tik iš dalies, įvardijant tik dalį žemės, kurioje yra valstybinės reikmės miškas – 0,20 ha.

Teismas atmeta VAVA argumentus dėl būtinybės nagrinėti iškilusį ginčą ikiteismine tvarka, t. y. dėl būtinybės prokuratūrai, nustačius pažeidimus, kreiptis į VAVA, kad apskrities viršininkas galėtų inicijuoti priimtų sprendimų panaikinimą administracine tvarka. Teismas daro išvadą, kad galiojančios teisės normos, reglamentuojančios VAVA sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarką, ginčo atveju, nenumato prokuratūrai pareigos pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Todėl prokuratūra, apskųsdama VAVA sprendimą tiesiogiai teismui, tinkamai vadovavosi teisės normose numatyta minėtų sprendimų apskundimo tvarka.

Dėl to, kad prokuroras, ginčydamas sprendimą, privalėjo nuginčyti ir žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriuo apskrities viršininko įsakymu patvirtintas būtent toks sklypas, koks buvo grąžintas, pastebėtina, kad nustačius, jog nuosavybės teisė į žemę atkurta sprendimu ir pažeidžiant nurodytas Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, toks sprendimas besąlygiškai iš dalies turi būti naikinamas. Tik po to gali kilti su teismo sprendimo vykdymu susiję klausimai, kuriuos privalės tinkamai spręsti atsakovas, šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija. Kaip administracija spręs šiuos klausimus, priklausys nuo pačios administracijos bei nuo piliečio, kuriam nuosavybės teisė ginčijamu sprendimu buvo atkurta, bendradarbiavimo, nuo kitų procedūrų, kurios taikomos nuosavybės teisių atkūrimo procese vykdymo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras teismui pateiktame pareiškime tinkamai vertino faktinę situaciją bei tinkamai taikė teisės normas, pagrįstai teigė, kad S. V. pagal Atkūrimo įstatymą grąžinta žemė, kurios dalyje yra valstybinės reikšmės miškas. Pareiškimas dėl 2005-04-26 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-3027 panaikinimo, yra iš dalies pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies, t. y. naikinant VAVA sprendimo dalį, įvardijant žemės dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas. Visas sprendimas negali būti naikinamas, nes tuo būtų pažeista S. V. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą tam tikrais, Atkūrimo įstatyme ir Vyriausybės nutarime dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos nustatytais terminais bei laikantis atitinkamų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2005-04-26 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-3027 “Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei S. V.” dalį, kurioje S. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0.20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, priskirtą valstybinės reikšmės miškų plotui, patenkantį į 0,89 ha ploto sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusią 2005-04-26 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-3027 “Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei S. V.” dalį palikti galioti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.