Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-10-29 · Civilinė byla Nr. e2-12783-766/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-29
Bylos Nr.
e2-12783-766/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
I. J.
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 29 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo iš atsakovės I. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės I. J. 978,09 Eur žalos atlyginimo sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur žyminį mokestį ir 447,70 Eur už ieškinio parengimą.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ADB „Gjensidige“ ir draudėja R. S. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2024-02-16 iki 2025-02-05 buvo apdraustas turtas adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 16 d. buvo užlietas draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 978,09 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjos turtui yra atsakinga atsakovė, kuri nuosavybės teise yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Iškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė I. J. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad nuo pat pradžių geranoriškai bendravo su ADB „Gjensidige“ draudimo atstovu, kuris paaiškino, kad šiuo metu daromas žalos vertinimas ir kai turės galutinę informaciją informuos. Sulaukė tik pranešimo iš teismo dėl atsiliepimo pateikimo, po ko ji sumokėjo 978,09 Eur. Susisiekus su draudimo atstovais, šie nurodė, kad jie siuntė jai tris registruotus laiškus 2024 m. kovo – balandžio mėnesiais, iš kurių nei vienas neįteiktas pasirašytinai, o ji jų negavo. Draudimo atstovui buvo paaiškina, kad šiame bute ji negyvena, nurodė savo faktinį gyvenamąjį adresą bei mobilaus telefono numerį. Nesutinka su ieškovės prašymu priteisti iš jos 22 Eur žyminį mokestį ir 447,70 Eur už ieškinio parengimą.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad bylose, kuriose ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą; byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Teismas nusprendė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, šalys bylos nagrinėti teisme žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ ir draudėja R. S. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, bei gyventojų turto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2024-02-16 iki 2025-02-05 buvo apdraustas turtas adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 16 d. buvo užlietas draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina turto apžiūros aktas, žalos apibendrinimas, nuotraukos, bei žalos įvertinimas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 978,09 Eur dydžio draudimo išmoką. Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina raštas dėl išmokos išmokėjimo ir mokėjimo nurodymas. Dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjos turtui yra atsakinga atsakovė, kuri nuosavybės teise yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Iškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

7. Teismas pažymi, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės skola sudaro 978,09 Eur. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 978,09 Eur, bei pateikė ieškovei bei teismui operacijos duomenis apie pavedimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 978,09 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo atmestinas.

8. Atsakovė nurodo, kad susisiekė su draudimo atstovais iki žalos paskaičiavimo ir po bylos iškėlimo teisme, šie nurodė, kad jie siuntė jai tris registruotus laiškus 2024 m. kovo – balandžio mėnesiais, iš kurių nei vienas neįteiktas atsakovei pasirašytinai, o ji jų negavo. Draudimo atstovui atsakovė anksčiau aiškino, kad šiame bute ji negyvena, nurodė savo faktinį gyvenamąjį adresą bei mobilaus telefono numerį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė siuntė pretenzijas atsakovei adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ji gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini).

9. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 469,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis, 447,70 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, tačiau šią aplinkybę nulėmė tai, kad iškėlus bylą teisme atsakovė skolą ieškovei padengė. Taip pat esant aplinkybėms, kad atsakovė būtų susimokėjusi skolą iki teisminio proceso, domėjosi apie padarytą žalą anksčiau, paliko ieškovei savo kontaktinius duomenis, nurodė draudimo atstovams savo faktinį gyvenamosios vietos adresą, paaiškino, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), ji negyvena, tačiau nepaisant to ieškovė dokumentus siuntė adresu, kuriuo atsakovė negyvena, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovei iš atsakovės 469,70 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

10. Taip pat, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 16,45 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 279 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Teisėja Daiva Šabanskienė