Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. Bložės pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, skolininkas Daugiabučio namo Tilžės g. 52 savininkų bendrija (toliau – DNSB), pirmininkė D. V., išieškotojai AB „Šiaulių energija“ (toliau – ŠE), AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (toliau – VMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis prašė pareiškimu už jo reikalavimo nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti DNSB vadovei (pirmininkei) D. V. piniginę baudą (CPK 585 str.).

Pareiškime teismui antstolis A. Bložė nurodė, kad jo kontoroje vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko DNSB, išieškotojams: AB ,,ESO“, AB ,,ŠE“ ir VMI pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus 2014-07-31 patvarkymu dėl lėšų arešto ir jų pervedimo kreipėsi į skolininką įpareigodama per 5 dienas nuo procesinio dokumento įteikimo pateikti informaciją apie bendrijos kasoje esančių piniginių lėšų likutį. Duomenų apie piniginių lėšų likutį kasoje ar jų pervedimą į antstolio sąskaitą per nurodytą terminą iš skolininko negauta.

Reikalavimai pateikti informaciją ir procesiniai dokumentai buvo išsiųsti bendrijos buveinės registracijos adresu ir įteikti asmeniškai vadovei (pirmininkei) D. V.. Pastaroji 2014-08-26 kreipėsi į antstolį su prašymu po to kai buvo areštuota skolininko atsiskaitomoji sąskaita, tačiau nurodytų duomenų ji ir tuomet nepateikė.

Antstolio reikalavimuose skolininkui yra išaiškintos pasekmės, atsirandančios už antstolio reikalavimų nevykdymą. Bendrovės direktoriaus, kuris yra skolininko atstovas vykdymo procese, elgesį nevykdant antstolio reikalavimų, yra pakankamas pagrindas pripažinti pažeidžiančiu įstatymo normas, reglamentuojančias antstolio reikalavimų vykdymą. Pagal CPK 585 straipsnio nuostatas, antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu vykdymo procese procesiniai dokumentai yra priimti, savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti ar ignoruoti antstolio reikalavimus. Vykdymo proceso eigoje konstatavus, kad skolininkas antstolio reikalavimų nevykdo piktybiškai ir ilgą laiką ir, kad tokiais savo veiksmais jis užkerta galimybę antstoliui greitai, tinkamai, efektyviai ir ekonomiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, yra pakankamas teisinis pagrindas skolininko vadovui skirti piniginę baudą.

Suinteresuoti asmenys; AB ,,ESO“, VMI pateikė teismui į bylą savo nuomonę ir nurodė, kad palaiko antstolio prašymą ar sutiko, jog teismas priimtų procesinį sprendimą savo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo savo nuomonės teismui į bylą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamojo civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Antstolio A. Bložės kontoroje vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl skolos, įstatyminių procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš DNSB išieškotojams: AB ,,ŠE“, AB ,,ESO“ ir VMI naudai pagal jiems išduotus vykdomuosius dokumentus. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus dar 2014-07-31 skolininko buveinės adresu Tilžės g. 52, Šiauliuose, išsiuntė patvarkymą Nr. BLO035730 dėl informacijos pateikimo. Iš vykdomosios bylos ir jame esančio procesinio dokumento matyti, kad skolininkas remiantis šiuo dokumentu privalėjo pateikti antstoliui per 5 dienas nuo jo gavimo pateikti informaciją apie bendrijos turtą. Procesiniai dokumentai įteikti bendrijos vadovei (pirmininkei) D. V. asmeniškai.

Bendrijos vadovė antstolio reikalavimo pateikti informaciją per nurodytą terminą neįvykdė, nors būdama vadove (pirmininke) privalėjo vykdyti antstolio patvarkymą.

Įmonės (bendrijos) vadovas atsako už įmonės (bendrijos) kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė (bendrija) veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė (bendrija) savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės (bendrijos) veiklos sritims – įmonės (bendrijos) veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės (bendrijos) vadovas. Pagal bendrą taisyklę įmonės (bendrijos) administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir pirmininkei D. V. (CK 2.82 str.).

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. D. V. būdama įmonės (bendrijos) vadovu (pirmininke) nepateikė teismui įrodymų, kad jis (ji) negalėjo įvykdyti antstolio patvarkymų ir neprivalėjo atlikti jį (ją) įpareigojančius (ių) veiksmus (ų). Todėl pripažintina, kad antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu.

Antstolis 2016-06-03 pareiškime teismui nurodė, kad DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. be teisinio pagrindo nevykdė antstolio 2014-07-31 reikalavimo. Šių antstolio pareiškime įvardytų esminių aplinkybių DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. leistinais įrodymais neginčijo ir nepaneigė. Be to pirmininkė D. V. ne tik neatsakė į antstolio patvarkymus, bet ir nepateikė teismui atsiliepimo į antstolio pareiškimą, neatvyko į teismo posėdį, nesiteikė duoti teismui paaiškinimų, tuo pačiu pademonstravo nepagarbą teismui. Tik nuoširdus jo (jos) prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio reikalavimas, leistų teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas įstaigos vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įstaigos veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas daro priešingas išvadas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įstaigos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įstaigos (bendrijos) vadovas (ė) turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įstaigos (bendrijos) vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus (atleidus) iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įstaigos (bendrijos) vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei DNSB, nei konkrečiai jos vadovas (ė) pirmininkė D. V.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo pirmininkė D. V. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo (jos) neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio pareiškimą teismui, laikyti nepagrįstu.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio reikalavimų neįvykdymą (nevykdymą) ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2d.). Tokie DNSB vadovo (ės) pirmininkės D. V. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. ar jo (jos) atstovas vykdydamas antstolio patvarkymą pagal pastarajam pateiktus vykdytinus dokumentus ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio patvarkymą, DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš procesinį dokumentą pateikusio antstolio, tiek ir iš išieškotojų. Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. veikdamas (a) vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas (a) bei nebendradarbiaudamas (a) su antstoliu nepagrįstai atsisakė vykdyti pastarojo 2014-07-31 reikalavimo. Vengdamas (a) įvykdyti antstolio A. Bložės patvarkymą DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. nebuvo pakankamai apdairus (i) ir atsakingas (a).

Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio iš dalies pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Vykdant antstolio nurodymą, šiuo atveju antstolio A. Bložės pateiktą vykdymo proceso metu priimamą dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Suinteresuotas asmuo DNSB vadovas (ė) pirmininkė D. V. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio pateikto vykdymo procese priimto dokumento nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d., numatytos priemonės. Nevykdydamas (a) nurodytų antstolio patvarkyme įpareigojimų konkrečiai pirmininkė D. V. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais suinteresuotam D. V. skirtina 150 Eur bauda už laikotarpį nuo 2014-08-11 (reikalavimo neįvykdymo momento) iki teismo nutarties priėmimo 2016-09-22.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Teismas skirdamas pirmininkei D. V. piniginę baudą įvertina ir tą aplinkybę, jog jam (jai) ir ateityje gali būti už analogišką neveikimą irgi skirta piniginė bauda.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama pirmininkei D. V. už jo (jos) veiksmus, susijusius su antstolio 2014-07-31 patvarkymo reikalavimu nevykdymu, atsižvelgiant į tai, jog jis (ji) tuo pat metu yra ir buvo DNSB vadovė (pirmininkė). Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine pirmininkės D. V. prievole, nes nėra susijusi nei su jo (jos) šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo (jos) atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta D. V. kaip bendrijos vadovui (ei) pirmininkei, tačiau baudą jis (ji) turi sumokėti ne iš bendrijos, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko DNSB atstovo vadovo (ės) pirmininkės D. V. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam (jai) skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas (ė) už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Be to teismas skirdamas skolininko vadovui (ei) piniginę baudą tokiu atveju remiasi ne tik bendrąja CPK 585 str. 1 d. nuostata, bet ir specialiąja teisės norma (CPK 645 str. 1d.), kuri taikytina esant konkrečiam antstolio reikalavimui raštu pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą ar jo turtines teises.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti Daugiabučio namo Tilžės g. 52 savininkų bendrijos (į.k. 145813130) vadovui (ei) pirmininkei D. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą už laikotarpį nuo 2014-08-11 iki 2016-09-22 įskaitytinai.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš Daugiabučio namo Tilžės g. 52 savininkų bendrijos (į.k. 145813130) vadovo (ės) pirmininkės D. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninių lėšų.

Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui A. Bložei, DNSB vadovui (ei) pirmininkei D. V. ir išieškotojams.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.