Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Daliui Bielskiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei N. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad po laikino motinos valdžios apribojimo šeimoje situacija tik pablogėjo, nes iš pradžių motina ryšį su vaiku palaikydavo, tačiau šiuo metu tik kartais bendrauja telefono skambučiais.

Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad vaikas su ja gyvena nuo 2013 m. Atsakovė vartoja alkoholį, paskambina labai retai, du ar tris kartus per metus. Šiais metais vaikas turi savo telefoną, atsakovė jam kartais skambina, šiais metais skambino tris kartus. 2024 m. rugsėjo 6 d. atsiuntė 100 Eur, pirmą kartą per vienuolika metų, taip pat porą kartų yra perdavusi drabužių. Vaiko tėvas yra jos (V. J.) brolis. Vaikas jai buvo perduotas tuo laikotarpiu, kai brolis buvo susilaužęs abi kojas, tuo metu pasiėmė brolį pas save, o šis pasakė, kad be sūnaus nevažiuos, nes motinai vaiką palikti buvo baisu, iki tol vaikas jau du kartus gyveno globos namuose. Pasveikęs brolis išvažiavo į užsienį, šiuo metu jis yra grįžęs, dirba, išlaikymą teikia epizodiškai. Šiuo metu vėl susilaužė koją, todėl neaišku, kada galės teikti išlaikymą. Atsakovė vaikui išlaikymo neteikia, per antstolius nieko neišieškoma. Vaikas būdamas mažas norėjo pas mamą, šiuo metu jis dėl to nepergyvena. V. J. sutinka ir toliau rūpintis vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje pateiktu ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei N. M. jos sūnaus E. M. atžvilgiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad N. M. yra nepilnamečio E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu laikinai apribota N. M. motinos valdžia nepilnamečio vaiko E. M. atžvilgiu, nepilnametis E. M. atskirtas nuo tėvo A. S., nepilnamečiui E. M. nustatyta nuolatinė globa ir jo nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta V. J., iš atsakovės N. M. nepilnamečio vaiko E. M. išlaikymui priteista po 140 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 11 d.) iki E. M. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iš atsakovo A. S. nepilnamečio vaiko E. M. išlaikymui priteista po 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 11 d.) iki E. M. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovės 2024 m. liepos 23 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūrėjimo akte (toliau – Aktas) pateikta atsakovės nepilnamečio vaiko ir jo globėjos nuomonė. Vaikas nurodė, kad tėvai jam neskambina jau pusę metų, juo nesidomi, jam tėvų nereikia. Vaikas nenori gyventi su tėvu, nes yra pripratęs prie globėjos šeimos, nieko nenori keisti. Jam sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, jis lanko (duomenys neskelbtini), turi draugų, sportuoja, laisvalaikiu turi įvairių veiklų, kai teta (globėja) paprašo, padeda jai buityje. V. J. (globėja) nurodė, kad mama jau seniai prarado artimą ryšį su vaiku, pastaruoju metu juo nesidomi, priteisto išlaikymo niekada nemokėjo. Su biologine motina N. M. berniukas bendrauja labai retai, tik telefonu. Globėjos nuomone, motinai sūnus nereikalingas, nerūpi. Akte taip pat pažymėta, kad nuolatinė globa vykdoma tinkamai, globėja užtikrina rūpinamo vaiko tinkamą priežiūrą, organizuoja jo gydymą ir poilsį. Duomenų apie tai, kad globėja netinkamai vykdo savo pareigas, nėra.

(duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro 2024 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodyta, kad globėjai V. J. yra teikiamos šios paslaugos ir pagalba: konsultavimas ir informavimas įvairiais su globa (rūpyba) susijusiais klausimais; apsilankymai namuose ir vaikų globos (rūpybos) priežiūros aktų pildymas; pagalbos vaikui ir globėjui (rūpintojui) poreikio įvertinimas ir pagalbos planavimas. Organizuojamose globos centro renginiuose, savipagalbos grupėse globėja (rūpintoja) nedalyvauja, tačiau su ja palaiko ryšį telefonu ir pagal poreikį gyvai konsultuoja bei teikia rekomendacijas globos centro psichologė. E. M. nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2024 m. birželio 18 d. periodiškai buvo teikiamos globos centro psichologo konsultacijos. Berniukas mokosi (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini), šioje mokykloje tęs ugdymąsi toliau. Vaikinas turi didelį (duomenys neskelbtini), jis yra aktyvus mokyklos bendruomenėje, noriai dalyvauja mokyklos meninėje, sportinėje ir kitose veiklose. Vaikino mokymosi pasiekimai vidutiniai. E. M. yra bendraujantis, ramaus būdo vaikinas, kalba trumpais, nesudėtingais sakiniais, palaiko dialogą, jaučiasi laisvai, smalsus. E. M. teigia, kad pas globėją jaučiasi saugus, mylimas, reikalingas. Globėja V. J. sugeba užtikrinti globojamo berniuko E. M. pilnavertį vystymąsi ir ugdymą šeimoje, užtikrinti laisvalaikį, būtinąsias medicinines paslaugas ir formalųjį ugdymą. Globėja neprieštarauja ir sudaro galimybę vaikui bendrauti su biologiniais tėvais pagal poreikį. Vaiko globos (rūpybos) išmoka yra naudojama vaiko poreikiams tenkinti.

Pagal 2024 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro raštą E. M. tėvas A. S. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi minimaliai, tačiau dažniau nei su motina N. M.. Tėvas buvo pakvietęs sūnų su globėja svečiuotis (duomenys neskelbtini). Šiais metais žiemos atostogų metu tėvas pakvietė sūnų pas save į svečius bei į Akropolį pramogauti, kartais padeda finansiškai. Su biologine motina N. M. berniukas bendrauja retai, tik telefonu. Globos centro psichologo pastebėtas didesnis E. M. poreikis bendrauti su motina, pats gali jai pasiskambinti, su ilgesiu atsiliepia apie ją. Tačiau E. M. visada džiaugiasi bendravimu su abiem tėvais. Globėja neprieštarauja ir sudaro galimybę vaikui bendrauti su biologiniais tėvais, jos teigimu, abu tėvai turi rimtus sveikatos sunkumus; tėvui reikalinga operacija. E. M. gerai sutaria su globėjos biologiniais vaikais, glaudžiausią ryšį palaiko su globėja, jos klauso.

Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 7 d. rašto matyti, kad E. M. globėja V. J. nuolat domisi berniuko elgesiu ir pasiekimais mokykloje. Visada atvyksta į tėvų susirinkimus. Dalyvauja mokyklos šventėse. Noriai bendradarbiauja su mokytojais, grupės auklėtoja, socialine pedagoge. Esant poreikiui globėja visada yra pasiekiama telefonu. Nepriežiūros, nesirūpinimo, smurto vaiko atžvelgiu, globėjos piktnaudžiavimo alkoholiu pastebėta nebuvo.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto duomenis atsakovė N. M. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Byloje dalyvaujančių asmenų teigimu piktnaudžiauja alkoholiu.

Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė vaiku ir jo gyvenimo sąlygomis nesirūpina, išlaikymo jam neteikia. Atsakovė šių aplinkybių neginčija, pripažįsta, kad neturi tinkamų sąlygų vaikui auginti, priteisto išlaikymo jam neteikia. Nors atsakovės teigimu jai sūnus rūpi, su vaiku bendrauja telefonu ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, taip pat retkarčiais susitinka, tačiau epizodinis bendravimas nėra tinkamas ir pakankamas motinos valdžios ir jai tenkančių pareigų įgyvendinimas. Taigi, nuo laikino motinos valdžios apribojimo (2017 m.) iki dabar situacija nepasikeitė, atsakovė neįgyvendina motinos valdžios, sūnumi nesirūpina, išlaikymo jam neteikia. Tarp vaiko ir motinos nėra glaudaus ir artimo ryšio, atsakovė vaiką aplanko itin retai, retkarčiais paskambina. Vaikas gyvena nuolatinės globėjos V. J. šeimoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo, atkurti su vaiku prarasto ryšio ir įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, nesiekia ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl motinos valdžia nepilnamečio E. M. atžvilgiu apribojama neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovei išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią neterminuotai, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų; išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro motinos sutikimo vaikas gali būti įvaikintas; motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas; jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.180, 3.181 straipsniai).

Priėmus sprendimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią, pagal CPK 496¹ straipsnio 1 dalį teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Sprendimu laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią vaikui nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta V. J., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, taip pat iš motinos priteistas išlaikymas. Pagrindų keisti nustatytą globą nenustatyta, todėl byla dėl vaiko globos steigimo, globėjo skyrimo nekeltina.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškinys patenkintas visiškai.

Teismui pateiktame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punkte nurodyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei yra 100 procentų, t. y. atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai. Ieškovas ir atsakovė 100 proc. atleisti nuo šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.