Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-06 · Civilinė byla Nr. 2A-106-260/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
2A-106-260/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Aušra Baubienė, Birutė Bobrel
Ieškovas
O. R.
Atsakovas
S. L.
Advokatai
Janina Argustaitė
Kategorijos
  • 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-106-260/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėja Daiva Mekšraitienė Procesinio sprendimo kategorija: 26.6; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės ir Birutės Bobrel,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovei O. R., ieškovės atstovei advokatei Janinai Argustaitei, atsakovui S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1037-521/2008 pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui S. L. dėl garbės ir orumo gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b.l. 2-3) prašė nustatyti, kad atsakovo tvirtinimai, jog ieškovė išeikvojo, pasisavino, pragėrė 379 Lt, priklausančius Kauno pensininkų sąjungai, yra neteisėti, neatitinka tikrovės, žemina ieškovės garbę ir orumą, įpareigoti atsakovą Kauno pensininkų sąjungos visuotiniame susirinkime paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, priteisti iš atsakovo ieškovei 183,59 Lt turtinės, 10000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog, būdama Kauno pensininkų sąjungos nare ir kasininke, atsisakė atsakovui, kuris buvo šios sąjungos pirmininkas, be perdavimą patvirtinančių dokumentų atiduoti ieškovės turėtas iš sąjungos narių surinktas pinigines lėšas. Dėl šios priežasties atsakovas pradėjo ieškovę žeminti, skleisti apie ją melagingą informaciją. 2006 m. spalio 24 d. susirinkime, 2006 m. spalio 26 d. tarybos posėdyje, 2006 m. lapkričio 3 d. renginyje atsakovas tvirtino, jog ieškovė išeikvojo, pasisavino, pragėrė sąjungai priklausančius pinigus. Atsakovo 2007 m. sausio 16 d. pareiškimo pagrindu ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl lėšų pasisavinimo buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties. Atsakovo pastangomis ieškovė buvo pašalinta iš sąjungos narių. Ieškovė visą gyvenimą gyveno sąžiningai, dirbo, nėra teista ar bausta administracine tvarka, todėl atsakovo elgesys sukėlė jai dvasinius sukrėtimus, ji buvo pažeminta, buvo sutrikdyta jos dvasinė ir psichologinė pusiausvyra. Ieškovei sutriko sveikata, ji gydėsi, pirko vaistų, kurių kaina sudaro ieškovės patirtą turtinę žalą. Neturtinę žalą ieškovė įvertino 10000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 27) atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovą paskyrus Kauno pensininkų sąjungos pirmininku, jis privalėjo atlikti reviziją, perimti turtą. Paaiškėjus, jog ieškovė, būdama kasininke, yra surinkusi narių mokestį, pareikalauta pinigus perduoti į organizacijos kasą, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Būtent dėl netinkamo ieškovės elgesio atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, iniciavo ieškovės pašalinimą iš užimamų pareigų ir organizacijos narių. Į teisėsaugos instituciją atsakovas kreipėsi ne kaip fizinis asmuo, o kaip organizacijos vadovas. Ieškovei grąžinus neteisėtai užvaldytas lėšas, bet kokių pretenzijų jos atžvilgiu buvo atsisakyta. Ieškovės elgesys ne kartą buvo viešai svarstomas narių susirinkimuose.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu (b.l. 85-91) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 17,35 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusioms išlaidoms atlyginti. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė garbės ir orumo gynimui reikalingų faktų visumos, nepateikė garbę ir orumą žeminančios žinios paskleidimo fakto įrodymų, neginčijo organizacijos organų posėdžių medžiagos, susijusios su ieškovės elgesio svarstymu, priimto nutarimo, kuriuo ieškovė pašalinta iš organizacijos narių. Kreipimąsi į teisėsaugos instituciją pasirašė ne tik atsakovas, bet dar 15 organizacijos narių. Teismo nuomone, kreipimasis į policiją vertintinas kaip sąžiningas teisių gynimas, kuris negali būti laikomas asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu. Atsakovo veiksmus teismas įvertino kaip nuomonės išsakymą, o ne žinių paskleidimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ieškinio dalyko pagrįstumo, todėl sprendė, kad ieškinį tenkinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 96-98) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

1. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė kasininke ir atsakovas pirmininku buvo išrinkti tą pačią dieną, o organizacijoje nėra kasos, vertintini kaip nepagrįsti teismo argumentai, jog atsakovas privalėjo atlikti reviziją ir perduoti lėšas į kasą.

2. Teismas be pagrindo nenustatinėjo aplinkybės, jog ieškovė visus pinigus turėjo, buvo pasiruošusi juos perduoti ir to nepadarė tik dėl atsakovo atsisakymo lėšų perdavimą įforminti raštu.

3. Teismas neįvertino liudytojų, kurie patvirtino, jog atsakovas savo iniciatyva kaltino ieškovę pinigų iššvaistymu, pasisavinimu, parodymų.

4. Kreipimąsi į teisėsaugos instituciją pasirašė tik 15 iš 50 organizacijos narių, dalis jų tvirtina rašęsi ant tuščio lapo, todėl akivaizdu, kad tai buvo nesąžininga atsakovo iniciatyva. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. gegužės 3 d. nutarimas, kuriame nurodyta, jog pinigus ieškovė atsisakė perduoti dėl to, kad atsakovas nesutiko perdavimo įforminti.

5. Atsakovo pasisakymai ir veiksmai negali būti vertinami kaip nuomonės pareiškimas, kadangi atsakovas nedviprasmiškai ieškovę kaltino nusikaltimo padarymu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 101) atsakovas prašo skundą atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visą bylos medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Vertindama apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šį sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl šis sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Šias išvadas kolegija daro dėl tokių priežasčių.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė garbės ir orumo gynimui reikalingų faktų visumos, nepateikė garbę ir orumą žeminančios žinios paskleidimo fakto įrodymų. Teigdama, kad atsakovas skleidė apie ją (ieškovę) melagingą informaciją 2006 m. spalio 24 d. Pensininkų sąjungos susirinkime, 2006 m. spalio 26 d. šios sąjungos tarybos posėdyje, 2006 m. lapkričio 3 d. renginyje, tvirtindamas, jog ieškovė išeikvojo, pasisavino, pragėrė sąjungai priklausančius pinigus, ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais. Vertinant liudytojų parodymus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teisme tik liudytojos D. B., R. V. ir F. K. nurodė, jog yra girdėję, kad atsakovas įžeidinėjo ieškovę, yra sakęs, kad ieškovė pinigus pragėrė. Tačiau jų paaiškinimai, teikti nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole yra užfiksuoti kaip gan nekonkretūs ir netgi neinformatyvūs. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, esant tokiems parodymams, turėjo pagrindą pripažinti, kad šių liudytojų parodymai nepatvirtina aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimus.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, siekiant patikslinti šių liudytojų parodymus, buvo papildomai apklaustos pakartotinai kviestos į apeliacinės instancijos teismo posėdį liudytojos F. K. ir D. B.. Abi jos konkrečiau nepaaiškino apie ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija vertina, kad šių liudytojų abstraktūs parodymai byloje nėra įrodymai, kurie patvirtintų ieškovės reikalavimų pagrįstumą.

Ieškovė byloje savo reikalavimus grindė ir ta aplinkybe, jog 2007 m. sausio 16 d. atsakovas su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos organus, konkrečiai Kauno miesto VPK Panemunės policijos komisariato Petrašiūnų nuovadą, nurodydamas, jog ieškovė negrąžino, pasisavino 379 litus.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šis ieškovės nurodytas pareiškimas buvo rašytas ne atsakovo, bet Kauno pensininkų sąjungos, pasirašytas be atsakovo dar 15 pensininkų sąjungos narių, ir kad tai yra sąžiningas kreipimasis į valstybės instituciją dėl pažeistų teisių gynimo.

Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kreipimesi į teisėsaugos institucijas atsakovas, kaip bendrijos pirmininkas, kartu su kitais pensininkų organizacijos nariais nurodė informaciją apie ieškovės valdomas ir negrąžinamas bendrijai priklausančias pinigines lėšas, atsisakymą vykdyti bendrijos organų nurodymus. Toks pareiškimas, nors ir atitinka žinios paskleidimo sudėtį, net paaiškėjus, jog jis nepagrįstas, teisėjų kolegijos nuomone, vertintinas kaip sąžiningas kreipimasis į kompetentingą organą, todėl nelaikytinas asmens garbės ir orumo pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 4 p.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Aušra BaubienėBirutė Bobrel