Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovams K. K. ir V. K., jų atstovui advokatui A.Zaleckiui, atsakovo atstovams A. K. ir H. D., tretiesiems asmenims V. D. ir S. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. K. ir V. K. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, A. S., V. D., S. R., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys V. D. ir S. R. prašė ieškinį atmesti. Jos teigė, kad V. K. buvo tinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.

Tretysis asmuo A. S. į paskutinį teismo posėdį neatvyko. Ankstesniame teismo posėdyje jis prašė ieškinį atmesti, teigdamas, jog V. K. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai.

Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2005 m. gegužės 25 d. viešojoje įstaigoje Kauno medicinos universiteto klinikose mirė ieškovės V. K. motina ir ieškovo K. K. sutuoktinė V. K.. Pacientė 2005 m. balandžio 4 d. VŠĮ Kauno apskrities ligoninės siuntimu buvo hospitalizuota į VŠĮ Kauno medicinos universiteto klinikas, kur buvo gydoma Kardiologijos intensyvios terapijos ir II kardiologijos skyriuose. 2005 m. balandžio 15 d. gydytojas A. S. atliko pacientei aortos vožtuvo protezavimo operaciją. 2005 m. gegužės 4 d. V. K. buvo išrašyta iš stacionaro ir tolimesniam gydymui buvo nukreipta į Viršužiglio reabilitacijos ligoninę. 2005 m. gegužės 15 d. Viršužiglio reabilitacijos ligoninės gydytojas nukreipė V. K. į Kauno medicinos universiteto klinikas stacionariniam gydymui. 2005 m. gegužės 25 d. gydytojas A. S. ligonę operavo, tačiau pacientė tą pačią dieną mirė.

Ieškovai savo ieškinį (pradinį ir patikslintą) pagrindė teiginiais, jog operacijos metu padaryta klaida – dešiniojo skilvelio perforacija – yra chirurgo neatsargus veiksmas, kuris negali būti prilygintas ligos komplikacijai. Ieškovų manymu, skubus perikardo drenavimas nebuvo būtinas, nes tamponados diagnozė nebuvo patvirtina. Ieškovai taip pat teigė, kad V.K. K. medicinos universiteto klinikų gydytojų buvo netinkamai gydoma, kad liga nebuvo teisingai diagnozuota. Visiems nurodytiems argumentams įvertinti reikalingos specialios medicinos žinios, todėl teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutartimi (1t., b.l.192-194) paskyrė teismo medicinos ekspertizę ir paskyrė ją atlikti Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos institutui. Ekspertizei atlikti teismas išreikalavo visą V. K. medicininę dokumentaciją. Ekspertizę atlikę ekspertai 2007 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte (2t., b.l.161-181) konstatavo, kad per visą V. K. gydymosi Kauno medicinos universiteto klinikose laikotarpį gydytojai tinkamai diagnozavo ligą, atliko visus reikiamus veiksmus ir tyrimus, paskirtas gydymas buvo adekvatus ir pakankamas. Ekspertų nuomone, perikardo drenažo operacijos atlikimo būtinumą lėmė labai sunki ligonės būklė, skysčio perikarde didėjimas. Ekspertai pažymėjo, kad atliekant perikardo drenažą, įvyko viena iš galimų komplikacijų - perforuotas dešinysis širdies skilvelis, dėl ko, išsiliejus kraujui, ligonė mirė. Ekspertai padarė išvadą, kad V. K. buvo gydoma visuotinai pripažintais medicinos praktikos ir mokslo principais ir standartais, ir jog siekiant išvengti gręsiančio gyvybei skysčio kaupimosi širdiplėves ertmėje, iš visų įmanomų gydymo metodų buvo pasirinktas saugiausias - širdiplėves ertmės drenažas. Teismo posėdžio metu apklaustas vienas iš ekspertų G. N. patvirtino, kad panašaus pobūdžio operacijas atlieka apie 25 metus, ir jog V. K. atveju būtų elgęsis visiškai taip pat. Ekspertų išvada taip pat paneigia ir Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2005 m. liepos 28 d. išvadų Nr.4R-1129-406K 2 punktą (1t., b.l.15) dėl gydytojos S. R. netinkamo pareigų atlikimo.

Ieškovė V. K., duodama paaiškinimus, 2007 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu (teismo posėdžio protokolas, 2 t., b.l.150-151) bei 2007 m. vasario 14 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu (3t., b.l.29-36) patikslino atsakovo gydytojų veiksmus ir neveikimo atvejus, kurie, ieškovės manymu, patvirtino netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovų ieškinio argumentai bei ieškovės V. K. teismo posėdžiuose išdėstyti teiginiai apie tai, jog V. K. buvo netinkamai gydoma, yra nepagrįsti jokiomis Civilinio proceso kodekse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuos ieškovų teiginius paneigia Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto ekspertizės aktas. Pažymėtina, kad teismas ekspertams uždavė visus klausimus, kuriuos pasiūlė ieškovas K. K. (1t., b.l.76-77), ir pavedė ekspertizę atlikti ieškovo pasiūlytai įstaigai. Ekspertizę atliko penki ekspertai. Kaip matyti iš ekspertizės akto, jie įvertino visą V. K. medicininę dokumentaciją. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvados patikimumu. Kadangi ginčui išspręsti reikalingos specialios žinios, minėta ekspertų išvada laikytina pagrindiniu įrodymu. CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, yra pagrindas laikyti, jog ieškovai neįrodė ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, jog V.K. K. medicinos universiteto klinikose buvo netinkamai gydoma, todėl ieškovų reikalavimai dėl turtinės žalos priteisimo atmestini.

Ieškovų ieškinio teiginys, kad nebuvo gautas sutikimas operacijai, yra pagrįstas. Civilinio kodekso 2.25 straipsnio 2 dalis numato, kad atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Už nepilnamečius pacientus iki 16 metų, taip pat už kitus pacientus, kurie dėl savo būklės negali objektyviai vertinti diagnostikos ir gydymo metodikų, pasirenka ir pasirašo jų atstovai (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. 2 d.). Byloje nėra ginčo, jog rašytinis sutikimas operacijai atlikti nebuvo gautas. Į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtrauktas perikardo drenažo operaciją V. K. atlikęs Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas A. S. teigė, kad gavo žodinį V. K. artimųjų sutikimą. Ieškovams neigiant žodinio sutikimo davimą, šis A. S. teiginys yra teisiškai nereikšmingas, nes pagal CK 2.25 straipsnį sutikimas turi būti išreikštas raštu.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovai pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą. Tokia atsakovų pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-351/2007, konstatavo, kad aiškinant ir taikant CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkto nuostatas, taip pat į civilinio teisinio reglamentavimo metodą. Kolegija šioje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose numatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeimyninius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškinio teiginiais, jog abu ieškovai tikrai palaikė draugiškus šeimyninius santykius su mirusiąja iki pat jos mirties. Teismas, atsižvelgdamas į operacijos pobūdį ir į tai, jog atlikta operacija buvo itin sudėtinga bei rizikinga, kad mirusioji V. K. ieškovams buvo labai artimas žmogus, laiko, kad vien tik rašytinio sutikimo nebuvimas suteikia teisę ieškovams reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str. 2 d.). Kita vertus, ekspertų išvada patvirtina, kad perikardo drenažo operacijos atlikimą nulėmė itin sunkti pacientės būklė, jog ši operacija buvo saugiausias būdas gelbėjant pacientės gyvybę, kad kito lygiaverčio alternatyvaus pasirinkimo gydytojai neturėjo. Šiuo konkrečiu atveju rašytinio sutikimo negavimas pacientės galimybės išgyventi ilgesnį laiką apsektu iš esmės laikytinas formalaus pobūdžio pažeidimu, sudarančiu pagrindą priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str. 2d.).

Ieškovė V. K. už advokato pagalbą sumokėjo 3000 Lt (3t., b.l.22). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, ieškovei iš atsakovo priteistina dalis šių išlaidų - 500 Lt (CPK 98 str.).

Ieškovo K. K. sumokėta 600 Lt suma už ekspertizę (2t., b.l.7) iš atsakovo nepriteistina, nes ekspertizės išvada patvirtino aplinkybes priešingos šalies naudai.

Iš atsakovo valstybei priteistinas 120 Lt žyminis mokestis (4000X0,03) (CPK 96 str. 1 d.) ir 30,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui K. K. iš atsakovo viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovei V. K. iš atsakovo viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš valstybei iš atsakovo viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) žyminio mokesčio ir 30,35 Lt (trisdešimt litų, 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šis sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.