- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-09
- Bylos Nr.
- AS-502-225-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Dainius Raižys, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 65.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama pripažinti 1994 m. privatizuotą butą su rūsiu ir jai perduotą 2002 m. teisėta nuosavybe, panaikinant neteisėtus ir nepagrįstus Vilniaus miesto savivaldybės prašymus atlaisvinti rūsį.
Pareiškėja paaiškino, jog jai nuosavybės teisėmis priklauso rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teigė, jog 2008 m. sausio 19 d. ji gavo neregistruotą Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. sausio 8 d. raštą Nr. S708434, kuriame nepripažįstama, kad ji yra minėto rūsio savininkė. Pareiškėjos teigimu, ji nuolat gauna reikalavimus atlaisvinti minėtą rūsį, nors jis buvo privatizuotas dar 1994 m. Nurodo, kad tokie reikalavimai grindžiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 943 „Dėl nekilnojamojo turto Vilniuje, Rodūnios kelio 26, 28, 28-112 ir 28-477 perdavimo“ pagrindu priimtu 2006 m. gruodžio 7 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 4R-1770, kuriuo valstybei nuosavybės teise priklausantis, tuo metu valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto patikėjimo teise valdomas, nekilnojamasis turtas buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Teigė, kad joks teisės aktas negalioja atgaline data.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir išaiškino, jog pareiškėja, siekdama apginti savo interesus, gali paduoti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi ir 16 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad šis ginčas nėra teismingas administraciniams teismams. Pažymėjo, jog Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ar savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas, t. y. be viešojo administravimo fukcijų, jos gali vykdyti ir ūkinę komercinę veiklą, kas suponuoja jų, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, statusą. Atkreipė dėmesį į tai, kad valstybė ar savivaldybė, savo žinioje turėdama butą, veikia kaip turto savininkas, todėl ginčai, kylantys dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teisėmis priklausančių butų, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Vertino, kad iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, jog šis ginčas kilo dėl privatizuoto buto.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, grąžinant tirti iš esmės pagal nurodytus reikalavimus.
1. Teigia, jog laišką su pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarties nuorašu pareiškėja gavo 2008 m. vasario 26 d., kadangi jis buvo pavėluotai, t. y. tik 2008 m. vasario 22 d. išsiųstas, dėl ko laikytina, jog ji termino atskirajam skundui paduoti nepraleido.
2. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalimi dėl įgyjamosios senaties, kadangi šį butą pareiškėja valdo jau daugiau kaip 10 m.
3. Akcentuoja, jog skundą ji pateikė remdamasi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu – dėl savivaldybių priimtų aktų ir veiksmų neteisėtumo, pagrįstumo.
4. Atkreipia dėmesį į tai, jog ji ginčija tik klaidingą Vilniaus miesto savivaldybės raštą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ nustatytais atvejais.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Nors pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog ji ginčija tik klaidingą Vilniaus miesto savivaldybės raštą, iš jos skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui argumentų galima daryti išvadą, jog ji ginčija patį rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisės faktą. Be to, pareiškėja nenurodo konkretaus Vilniaus miesto savivaldybės dokumento, kuris, jos teigimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos keliamas reikalavimas yra civilinės teisinės prigimties, kadangi šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas – ji neįgyvendino jai priskirtų viešojo administravimo fukcijų.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, o pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, yra nagrinėjami bendorios kompetencijos teismuose.
Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kadangi jis nėra teismingas administraciniams teismams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.