Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. K. (A. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 93-315 netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis, sumažinant bausmes, paskiriant galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę nustatytą bausmės dalį. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

8. Įvertinus A. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tačiau nebuvo ir skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie galimybę įdarbinti nuteistąjį), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, A. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

9. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Jam nustatyti kriminogeniniais veiksniai: statiniai – kriminalinė istorija; teisės pažeidimų modelis; dinaminiai – neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; turi mažą darbo patirtį; turi skolų; būdingas pavojingas / rizikingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; apsauginiai – socialinių ryšių šių palaikymas, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių buvimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. K. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktos socialinio tyrimo išvados nuteistajam nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys, o vienuolika. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

10. Nors nuteistasis rodo teigiamą darbinę motyvaciją galimo lygtinio paleidimo metu, tačiau pataisos namuose nedirba ar nesimoko. Nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui, nors skunde nurodo, jog siekia įsidarbinti, tačiau lyg šiol to nepadarė. Be to, iš priteistų 13 859,00 Eur pagal vykdomuosius dokumentus išmokėjo tik 82,00 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmuo atliekantis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytą nusikaltimą turi stengtis keisti savo elgesį teigiama linkme ir įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį, kad yra vertas pasitikėjimo, tai yra sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai apie stiprią nuteistojo darbinę motyvaciją, kuri, būnant laisvėje, padėtų jam greičiau integruotis į darbo rinką. Įvertinus minėtas aplinkybes nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo gaunamų pajamų jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, ir priemonėmis.

11. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Todėl, šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir kiti artimieji gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis šis teistumas A. K. yra ne pirmas. Pažymėtina, kad praeityje nuteistajam taikyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Šie faktai neabejotinai atskleidžia A. K. netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Be to, A. K. nėra nei karto skatintas už gerą elgesį įkalinimo įstaigoje. Šie duomenys rodo, kad teigiama nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nėra fiksuojama. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie A. K. teisės pažeidimus ir teisės pažeidimų modelis yra nekintantys kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam A. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. K. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė, bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.