Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis pensininkas, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis, 2015 m. gruodžio 28 d., apie 18 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia dūrė vieną kartą peiliu savo sutuoktinei – nukentėjusiajai N. J. į dešiniąją ranką, be to, rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugė, tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiajai N. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2016 m. sausio 1 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,62 promilių girtumo laipsnis), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankomis suėmęs savo sutuoktinei – nukentėjusiajai N. J. už kaklo, tyčia ją smaugė, tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat kaltinamasis A. J. neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent:

jis, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijęs 42 (keturiasdešimt du) pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus daugelio modelių 5,6 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, neturėdamas leidimo, neteisėtai juos laikė savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, iki 2016 m. sausio 2 d., kol šiuos šaudmenis paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis A. J. savo kaltės šiomis jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis nepripažino ir teigė, kad jis jokio smurto savo sutuoktinės atžvilgiu nei 2015 m. gruodžio 28 d., nei 2016 m. sausio 1 d., nenaudojo ir jokių sužalojimų jai nepadarė. Pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiosios – jo sutuoktinės N. J. tomis dienomis dėl asmeninių priežasčių buvo kilę žodiniai konfliktai, tačiau jis savo sutuoktinės nemušė ir prieš ją nesmurtavo. Kodėl nukentėjusioji N. J. iškvietė policijos pareigūnus, kaltinamasis A. J. paaiškinti teisiamajame posėdyje negalėjo.

Nukentėjusioji N. J. teisiamajame posėdyje taip pat kategoriškai tvirtino, kad jos sutuoktinis – kaltinamasis A. J., jos nemušė ir jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, o kokiomis aplinkybėmis ji iškvietė policijos pareigūnus ir parašė raštišką pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nukentėjusioji N. J. paaiškinti negalėjo, teigdama, kad 2016 m. sausio 1 d. ji nukrito nuo laiptų ir susižalojo galvą, todėl ką darė tą dieną, ji neprisimena.

Nors kaltinamasis A. J. ir nukentėjusioji N. J. neigia, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, tačiau kaltinamojo A. J. kaltė, smurtaujant sukėlus nukentėjusiajai N. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Rašydama pareiškimą policijos pareigūnams (b.l. 1) ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b.l. 14-15; 19), nukentėjusioji N. J. nurodė, kad jie su kaltinamuoju A. J. yra susituokę jau 48 metus ir kartu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai jos sutuoktinis – kaltinamasis A. J. būna neblaivus, jis tampa agresyvus, todėl tarp jų dažnai kyla konfliktai. 2015 m. gruodžio 28 d., nukentėjusiosios N. J. teigimu, taip pat įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis vieną kartą dūrė jai virtuviniu peiliu į dešinę ranką, netoli alkūnės, bei ją smaugė, o 2016 m. sausio 1 d., kaltinamasis A. J., vėl būdamas neblaivus, sukėlė tarpusavio konfliktą, kurio metu, suėmęs už kaklo, pradėjo smaugti nukentėjusiąją, todėl ji, nebeiškentusi tokio savo sutuoktinio elgesio, paskambino telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus.

Specialistai, 2016 m. sausio 5 d. apžiūrėję N. J. ir ištyrę ant nukentėjusiosios kūno nustatytus kūno sužalojimus (b.l. 18), konstatavo, kad N. J. padaryta po vieną poodinę kraujosruvą žastuose, kairėje šlaunyje, nedidelė paviršinė pjautinė žaizda dešinio dilbio lenkiamojo paviršiaus viršutiniame trečdalyje ir pavieniai odos įbrėžimai abiejų dilbių lenkiamuose paviršiuose: dešiniojo dilbio apatiniame bei kario dilbio viršutiniame ir apatiniame trečdaliuose ir du įbrėžimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, ir padarė išvadą, jog kraujosruvos padarytos kietais bukais, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiais daiktais. Paviršinė pjautinė žaizda ir odos įbrėžimai padaryti kietais, aštrią briauną, ašmenis ar smailų kampą turinčiu daiktu (-ais). Visi šie sužalojimai padaryti maždaug vienu laiku prieš 3-5 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek pavieniui atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Smurto nukentėjusiosios N. J. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b. l. 2-5) tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. sausio 1 d., apie 20 val. 05 min., policijoje buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyras smurtauja prieš žmoną. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai nustatė, kad policiją kvietė N. J.. Įvykio vietoje policijos pareigūnai taip pat nustatė, kad neblaivus pranešėjos vyras A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, „smaugė, grasino nušauti ir dūrė peiliu į dešinę ranką (iš pranešėjos žodžių) <…>”. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad policijos pareigūnų akivaizdoje kaltinamasis A. J. elgėsi ramiai, tačiau nieko jiems neaiškino. Policijos pareigūnų teigimu, „ant N. J. dešinės rankos matėsi kraujosruva nuo galimai peilio dūrio ir įdrėskimas nuo dūrio. N. J. buvo labai susijaudinusi, bet nuo GMP atsisakė. N. J. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smaugimu, stumdymu, grasinimais nušauti, peiliu dūrė į dešinę ranką. Smurtą galintys rodyti požymiai: įdrėskimas ant dešinės rankos, ant dešinės rankos mėlynė (galimai po dūrio peiliu) <...>“.

Motyvuojamoji dalis

Kad kaltinamasis A. J. 2016 m. sausio 1 d. įvykio metu buvo neblaivus, patvirtinama byloje esančiais alkoholio kiekio matuoklio parodymais, iš kurių matyti, kad 2016-01-01 20:51 val., kaltinamajam buvo nustatytas 0.62 ‰ (promilės) girtumas.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo apkaltinamosios išvadoms padaryti, jog kaltinamasis A. J., 2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. sausio 1 d., smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei N. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nukentėjusiosios N. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie tai, kad kaltinamasis A. J. naudojo smurtą jos atžvilgiu, taip pat jos parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs, patvirtinti teismo medicinos specialisto išvada ir policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, t.y. kitais neabejotinais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios N. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės atitinka kaltinime nurodytoms ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog A. J. kaltė šiomis jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis yra įrodyta, ir jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia smurtaudamas (durdamas peiliu ir ją smaugdamas), sukėlė savo sutuoktinei (šeimos narei) - nukentėjusiajai N. J. fizinį skausmą ir taip pat nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis

Kaltinamasis A. J. savo kaltę šia jam inkriminuota nusikalstama veika iš esmės pripažino visiškai. Jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2015 metais, tikslios datos kaltinamasis neprisimena, Vilniaus medžiotojų klubo šaudykloje, esančioje Vilniaus rajono Danilavos kaime, jis ant atramos pamatė kartoninę dėžutę su mokomaisiais šoviniais, kurią kaltinamasis A. J. paėmė dėl to, kad ji nepakliūtų vaikams ar kitiems asmenims, kurie nemoka elgtis su šaudmenimis. Jis rengėsi tuos šaudmenis nunešti į policiją tuo metu, kai būtų ėjęs prasitęsti leidimų ginklams, tačiau nespėjo, nes po konflikto su sutuoktine, įvykusio 2016 m. sausio 1 d., tiek jo turėtus šautuvus bei leidimus, tiek ir visus šovinius, paėmė policijos pareigūnai. Kaltinamasis A. J. pripažino, kad paėmęs dėžutę su šaudmenimis ir laikęs ją namuose, pasielgė neapgalvotai.

Nukentėjusioji N. J. 2016-01-02 savanoriškai pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytus ir jos sutuoktiniui – kaltinamajam A. J. priklausančius: lygiavamzdį šautuvą IZH 26, Nr. (duomenys neskelbtini) dėkle; 12 mm kalibro 71 šovinį dėžutėje; 30 vienetų 5,3 mm kalibro šovinių dėžutėje; leidimus laikyti ir nešioti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini); 42 vienetus 5,6 mm kalibro šovinių ir šautuvą HOWA 1500, Nr. (duomenys neskelbtini), dėkle (b.l. 20-21).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnams nukentėjusiosios N. J. pateikti šoviniai buvo apžiūrėti, dalyvaujant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistui (b.l. 24-27), ir apžiūros metu nustatyta, kad 42 (keturiasdešimt du) vienetai 5,6 kalibro šovinių susideda iš pilkos spalvos metalo cilindrinės formos tūtelių su atkraštėliais ir žiedinio įskėlimo kapsulėmis, parako užtaisų ir neapvalkalinių pilko metalo kulkų su užapvalintomis viršūnėlėmis. Šovinių ilgis - 25,4 mm, tūtelės ilgis - 15,5 mm, tūtelės atkraštėlio skersmuo - 7 mm, tūtelių liemens skersmuo - 5,7 mm, kulkų liemens skersmuo - 5,7 mm. Apžiūrėjęs šiuos šaudmenis, specialistas padarė išvadą, kad šie 42 vienetai šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniai, skirti daugelio modelių 5,6 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, ir yra šaudmenys.

Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikoje reguliuoja specialus teisės aktas - Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris numato ir leidimų (licencijų) šaunamiesiems ginklams išdavimo tvarką. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimais, leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir šaudmenis turimiems ginklams. Taigi, kaltinamasis A. J. 5,6 mm kalibro šaudmenis, skirtus graižtviniams šautuvams, turėjo teisę įsigyti ir laikyti tik tokiu atveju, jeigu jis turėtų įstatymais nustatyta tvarka išduotą leidimą laikyti (nešiotis) 5,6 mm (.22 LR) kalibro graižtvinį šautuvą, tačiau iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus viršininko 2016-04-19 pateikto tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-19113 turinio matyti, kad kaltinamasis A. J. neturi 5,6 mm (.22 LR) kalibro graižtvinio šautuvo, t.y. jam nebuvo išduotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) šios kategorijos ginklą, todėl disponuoti ir 5,6 mm (.22 LR) kalibro šaudmenimis, jis neturėjo teisės (b.l. 33).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamojo atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, šiame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant tam tikrai aplinkybei – leidimo neturėjimui, kai jis yra būtinas, ir tokio būtinojo leidimo neturėjimas nulemia BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų neteisėtumo požymį. Kadangi, kaip minėta, kaltinamasis A. J. neturėjo įstatymais nustatyta tvarka išduoto būtino leidimo įgyti ir laikyti (nešiotis) 5,6 mm (.22 LR) kalibro graižtvinį šautuvą, jis neturėjo teisės taip pat įgyti ir laikyti šiam ginklui skirtus šaudmenis.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamojo A. J. parodymais, šaudmenų pateikimo ir jų apžiūros protokolu bei specialisto išvada buvo neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. J., neturėdamas leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, įgijo ir laikė šaudmenis, t.y. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo (.22 LR) šovinius, skirtus 5,6 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, ir šie įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis A. J., be leidimo įgydamas ir laikydamas šaudmenis, neteisėtai disponavo šaudmenimis, t.y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką 2016 m. sausio 1 d. jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis iš esmės pripažino, tačiau šio prisipažinimo teismas nelaiko kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jo parodymai apie šaudmenų neteisėto įgijimo ir laikymo aplinkybes, kelia abejones dėl jų tikroviškumo, be to, kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nesigaili, o nusikaltimo padarymą vertina kaip nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A. J. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta, o BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir pati švelniausia bausmės rūšis – areštas. Tačiau atsižvelgdamas į kaltinamojo A. J. asmenybę, kuris anksčiau neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat į kaltinamojo amžių, teismas mano, kad kaltinamajam skirtinos arešto bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 49 straipsnio 3 dalis) numatytam minimaliam arešto bausmės dydžiui, nustatytam už nusikaltimus.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje yra saugomi (b.l. 28-31, 35-36):

šautuvas IZH 26, Nr. (duomenys neskelbtini) dėkle, priklausantis kaltinamajam A. J.;

šautuvas HOWA 1500, Nr. (duomenys neskelbtini) dėkle, priklausantis kaltinamojo A. J. sūnui M. J.; šoviniai - 101 (30+71) vienetas; 5,6 mm kalibro šoviniai - 42 vienetai, o taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriuje (b.l. 28) yra saugomi kaltinamajam A. J. išduoti leidimai laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojęs iki 2016-02-11) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojęs iki 2016-02-04).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad nekonfiskuotini daiktai, taip pat daiktai, kurių apyvarta nėra uždrausta ir kurie nėra menkaverčiai, turi būti grąžinami teisėtiems jų savininkams. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus viršininko 2016-04-19 pateikto (b.l. 33) tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-19113 turinio matyti, kad graižtvinis šautuvas Howa 1500, Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. J., todėl šis šautuvas, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti grąžintas M. J.. Lygiavamzdis šautuvas IZH 26, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis kaltinamajam A. J. taip pat turėtų būti grąžintas savininkui, t.y. kaltinamajam A. J., tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad leidimo laikyti (nešiotis) šį ginklą terminas yra pasibaigęs ir šiuo metu kaltinamasis A. J. neturi įstatymais numatyto leidimo disponuoti šaunamaisiais ginklais, mano, jog tikslinga šaunamojo ginklo grąžinimo kaltinamajam A. J. klausimą pavesti spręsti įstatymais nustatyta tvarka teritoriniam policijos komisariatui, t.y. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje saugomi šoviniai, kurių apyvarta yra uždrausta, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunaikinti turi būti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriuje saugomi kaltinamajam A. J. išduoti leidimai laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šių leidimų galiojimo terminas yra pasibaigęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajai 2015-12-28 padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, - areštą penkiolikai parų;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajai 2016-01-01 sukeltą fizinį skausmą, - areštą penkiolikai parų;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, - areštą dvidešimčiai parų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, A. J. paskirti subendrintą bausmę – areštą trisdešimčiai parų.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 2 d. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Graižtvinį šautuvą Howa 1500, Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. J., saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. J..

Lygiavamzdžio šautuvo IZH 26, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio kaltinamajam A. J., kuris yra saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, grąžinimo klausimą pavesti spręsti įstatymais nustatyta tvarka Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje saugomus šovinius ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriuje saugomus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.