- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-667-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02836-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- V. O., D. S.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centrui, G. K., J. S.
- Kategorijos
- 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. O., D. S., D. S. ieškinį atsakovui K. S., tretiesiems asmenims VšĮ Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centrui, G. K., J. S. dėl testamento nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. O., D. S. ir D. S. ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento J. S. 2011-04-28 sudarytą testamentą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro" direktoriaus A. A., kuriuo testatorė visą turtą paliko atsakovui K. S..
Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. mirė ieškovės V. O. mama ir ieškovų D. S. ir D. S. senelė J. S.. D. S. ir D. S. tėvas A. S. mirė 2004-12-06, todėl jie atstovavimo teise turi teisę paveldėti senelės turtą. Mano, kad šis testamentas, kaip neatitinkantis tikrosios testatoriaus valios naikintinas CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes palikėja J. S. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2011 m. vasario mėnesį testatorei J. S. trūko aorta, ji buvo skubiai operuota ir paguldyta į reanimaciją. J. S. nuo to laiko gydėsi Kauno klinikose. Reanimacijoje mamą ištiko insultas, vėliau ją ištiko ir dar vienas insultas. Mama buvo paralyžiuota, nevaldė viso kūno, savęs neapsitarnavo ir buvo faktiškai neveiksni. Vėliau J. S. buvo perkelta į Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centrą. Nuo tokių sunkių ligų testatorei J. S. vaidenosi, ji kalbėdavo be jokio loginio ryšio, matydavo visokiausius vabalus, bendraudavo neva su mirusiomis vaikystės draugėmis, prašydavo gydytojos paskambinti jos tėvams ir pan. Teigia, kad testatorės sveikatos būklė testamento surašymo metu buvo bloga, ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai. Pripažino negaliojančiu J. S. 2011-04-28 sudarytą testamentą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro“ direktoriaus A. A., kuriuo testatorė visą turtą paliko atsakovui K. S.. Priteisti iš atsakovo K. S. ieškovei V. O. 139 Lt žyminio mokesčio, 1018,75 Lt advokato pagalbos išlaidų, 1334,50 Lt už ekspertizės atlikimą, bei ieškovui D. S. 818,75 Lt advokato pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovo K. S. 118,40 Lt bylinėjimo išlaidų, valstybei.
Teismas nurodė, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2012 duota išvada, kad tiriamajai J. S. testamento sudarymo metu konstatuojama kraujagyslinė demencija ( F01) ir esant sunkiam kognityvinių funkcijų sutrikimui ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš gydančios gydytojos bei teismo psichiatrės paaiškinimų, nustatė, kad tam tikrais epizodais demencija sergantis ligonis išoriškai gali atrodyti normaliu žmogumi, tačiau progresuojančios silpnaprotystės simptomas yra tai, kad ligonio sąmonė paros bėgyje kaitaliojasi, t.y. vienu metu jis gali būti orientuotas, trumpai sukaupti dėmesį ties esminiais klausimais, bet greitai vėl tampa dezorientuotas. Nusprendė, kad būtent tokia testatorės būklė ir buvo tiek pagal medicininius dokumentus, kuriuos savo eksperto išvadoje įvertino ekspertai, tiek pagal liudytojų parodymus, kurie testatorę matydami skirtingai aiškino jos sveikatos stovį laiko tarpsnių atžvilgiu. Padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju daugiau tikėtinais pripažintini testatorę gydžiusios gydytojos parodymai, kurie sutapo su ekspertų kategoriškomis išvadomis, jog ginčijamo 2011-04-28 testamento sudarymo metu J. S. dėl konstatuotos kraujagyslinės demencijos ir esant sunkiam kognityvinių funkcijų sutrikimui negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas K. S. prašo skirti pakartotinę ekspertizę, nustatant, ar J. S. testamento sudarymo metu (2011-04-28) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; Ekspertizę paskirti atilikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM (A. K. g. 121, LT-11106 Vilnius). Už ekspertizės atlikimą įsipareigoja sumokėti teismo nurodytą sumą. Prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-310-800/2012, priimti naują sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodė, kad testatorė J. S. Kauno klinikose gydėsi nuo 2011-02-24 iki 2011-04-22. Pažymi, kad išrašymo iš Kauno klinikų dieną (2011-04-22) medicinos dokumentuose nurodyta, kad ligonė sąmoninga, kalba, nurodyta tik fizinė negalia – dešinės rankos jėgos problema. Akcentuoja, kad J. S. sąmoninga, orientuota, kontaktiška, į klausimus atsako prasmingai, paliepimus vykdo matyti ir iš kitų įrašų medicininiuose dokumentuose. Mano, kad įrašai medicininiuose dokumentuose patvirtina, kad J. S. nuvežta į VšĮ Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centrą 6 dienos iki testamento surašymo dienos buvo sąmoninga, orientuota bei suprasto savo veiksmus. Mano, kad ekspertams neįvertinus įrašų medicininiuose dokumentuose apie testatorės normalią orientaciją ir po testamento surašymo turi būti paskirta pakartotinė ekspertizė.
2. Apelianto nuomone, ekspertizės išvada dėl 2011-04-28 negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės akivaizdžiai kelia abejones dėl jose nurodytų išvadų teisingumo bei pagrįstumo. Nurodo, kad kognityviniu funkcijų sutrikimas J. S. buvo nustatytas tik 2011-05-06, t.y. po testamento surašymo praėjus 8-ioms dienoms. Pažymi, kad 2011-05-06 psichiatro konsultacijos metu nurodyta, kad J. S. sąmoninga, atmintis ir mąstymas labai lėtas, atsakinėja į klausimus. Apeliantas nurodo, kad byloje kartu su kitais medicininiais dokumentais yra pateikta J. S. asmens sveikatos istorija, kurioje yra įrašas, kad 2011-09-15 J. S. šneka mažai, orientuota, tačiau į klausimus atsako. Pažymi, kad šių aplinkybių nei ekspertai, nei teismas netyrė ir dėl jų visiškai nieko nepasisakė. Mano, kad jei testatorė yra orientuota 2011-09-15, tai abejotina, ar ji galėjo būti neorientuota 2011-04-28, t.y. testamento surašymo metu.
3. Apeliantas nurodo, kad tretysis asmuo J. S. vyras J. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ginčijamas testamentas buvo surašytas abiejų tėvų, t.y. J. S. bei jo iniciatyva, atsižvelgiant į dukrai V. O. bei sūnui A. S. jau išmokėtas tėvų turto dalis. Pažymi, kad teismui jis nurodė, kad sūnui Algirdui buvo apmokėtos visos išlaidos, susijusios su jo padarytomis avarijomis, jam buvo nupirktas naujas automobilis. S. A. buvo palaidotas tėvų lėšomis, jų lėšomis buvo organizuotos mirties metinės. Dukrai V. O. tėvai jau yra davę pinigų jos namo remontui, automobiliui įsigyti, tėvo duotais pinigais nupirkti jai baldai, žemės ūkio padargai bei padovanotos 8 karvės. Nurodo, kad tėvai laikė, kad sūnus A. ir dukra V. jau buvo aprūpinti tėvų turtu. Mano, kad šių aplinkybių nepaneigė nei vienas iš ieškovų ir tai patvirtina, kad atsižvelgiant į ieškovei bei sūnui Algirdui jau išmokėtas tam tikras pinigų sumas bei perleidus jiems tam tikrą turtą, tėvai siekė, kad tam tikras turtas testamentu atitektų ir jų trečiajam sūnui – atsakovui K. S.. Todėl J. S. testamentas atitiko pačios testatorės valią savo turtą padalinti tokiu būdu, kad tėvams priklausanti turto dalis atitektų ir sūnui K. S., su kuriuo jos santykiai buvo labai geri. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog testamento sudarymas K. S. vardu nebuvo skubotas bei neapgalvotas J. S. sprendimas, o teismas privalėjo atsižvelgti bei įvertinti sudaryto sandorio turinį bei jo naudingumą visų trijų testatorės vaikų atžvilgiu, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino bei dėl jų nepasisakė.
4. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje apklaustų trečiųjų asmenų G. K. ir J. S., dalyvavusių testamento surašymo metu, paaiškinimus. Nurodo, kad J. S. sutuoktinis J. S. 2012-04-10 teismo posėdyje nurodė, kad jis dalyvavo surašant testamentą, o jo surašymo metu sutuoktinė J. S. buvo orientuota, mirė gerai samprotaudama. Pažymi, kad G. K. teigimu, nors testamento surašymo dieną J. S. fiziškai buvo silpnesnė, bet tikrai viską suprato. Mano, kad šių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad asmenims, dalyvavusiems tvirtinant testamentą, nekilo visiškai jokių abejonių dėl testatorės savo veiksmų nesupratimo ar nesuvokimo, todėl jie pasirašė kaip liudininkai, dalyvavę testamento surašyme. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad abi seniūnijos darbuotojos (G. K. ir N. D.) nėra suinteresuotos testamento turiniu. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos Z. T. duotus parodymus. Pažymi, kad teismo posėdžio metu apklausta J. S. gydžiusi gydytoja Z. T. patvirtino, kad ligonei mąstymas buvo sulėtėjęs, tačiau tai atsitinka tuomet, kai ligonis patenka į ligoninės aplinką.
5. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos R. S. parodymais. Nurodo, kad liudytojos santykiai su testatore buvo blogi, todėl natūralu, kad testatorė galėjo nenorėti su ja kalbėtis ne dėl psichikos būklės, tačiau dėl blogų asmeninių santykių.
6. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nevertino pačios ieškovės V. O. 2012-04-10 posėdyje teiginių, kad ji testamento surašymo dieną ji buvo pati atėjusi pas gydymo įstaigos vadovą A. A. dėl leidimo iškviesti notarą dėl testamento patvirtinimo. Mano, kad tai patvirtina, kad ieškovė pati pripažino, kad mama pagal sveikatos būklę 2011-04-22 galėjo spręsti klausimus dėl jos turto paveldėjimo, kad ji galėjo savo veiksmus suprasti ir juos valdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo K. S. apeliacinį skundą ieškovai V. O., D. S. ir D. S. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Nurodė, kad teismas pagrįstai pripažino, kad J. S. 2011-04-28 sudarydama ginčo testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kadangi sudarant testamentą buvo neveiksni. Šias išvadas teismas padarė teisingai vertindamas liudytojų, specialistų, neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi, paaiškinimus, ekspertizės išvadą. Pažymi, kad šios kategorijos bylose vienu iš pagrindinių įrodymų, leidžiančių teismui spręsti dėl asmens veiksnumo būsenos sandorio sudarymo metu yra ekspertizės aktas. Šioje byloje buvo atlikta teismo nutarties pagrindu ekspertizė, kurioje duota kategoriška išvada dėl testatorės veiksnumo. Pažymi, kad 2012 m. birželio 7-19 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2012 konstatuojama, kad J. S. testamento sudarymo metu (2011-04-28) konstatuojama taip pat ir kraujagyslinė demencija (FOl), kas reiškia, jog ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ne vien dėl kogniktyvinių funkcijų sutrikimo, tačiau ir dėl nurodytos ligos taip pat. Nurodo, kad iš medicininių dokumentų akivaizdu, kad J. S. buvo nustatyta silpnaprotystė, kraujagyslinė demencija, paremta kompiuterinių tyrimų rezultatais, protinės veiklos minitestais, psichinės būsenos įvertinimu. Pažymi, kad ekspertė S. Š., konstatavo, kad J. S. po persirgtų ligų dėl silpnaprotystės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės sudarydama ginčo testamentą, o asmenys, kurie nėra specialistai, uždavinėdami paprastus buitinius klausimus, gali ir neįvertinti, kad žmogui nustatytas psichikos sutrikimas. Mano, kad tėvas, liudytojas J. S., negali nuspręsti už tuo metu sunkiai sergančią mamą, kam palikti mamai priklausantį turtą. Pažymi, kad ieškovė tik po testamento sudarymo kreipėsi į gydytoją A. A. ir prašė leidimo atsivesti notarą, kad būtų įvertinta motinos būsena, tačiau gydytojas nesutiko. Mano, kad tokie gydytojo A. A. veiksmai tik patvirtina jo suinteresuotumą šios civilinės bylos baigtimi, dėl ko teismas pagrįstai ir šio liudytojo paaiškinimus vertino kritiškai. Pažymi, kad ekspertizės aktas yra nuoseklus, pagrįstas medicininiais dokumentais, ir aiškus, todėl nėra jokio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.
Atsiliepimu į atsakovo K. S. apeliacinį skundą tretysis asmuo J. S. prašo apeliacinį skundą patenkinti pilnai ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutuoktinė J. S. iki pat savo mirties buvo orientuota, visus veiksmus suprato ir jų siekė. Jos valia buvo savo turto dalį palikti atsakovui, nes kiti abu vaikai savo dalį jau buvo gavę.
Tretysis asmuo J. S. pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nesivadovauti jo atsiliepimu. Nurodė, kad atsiliepimo niekada nerašė ir nepasirašė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Nagrinėjamu atveju ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatorės J. S. atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jos pripažinimo neveiksnia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad tokiais atvejais testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443-2010).
Apeliantas nesutinka su Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų išvadomis ir mano, kad ekspertams neįvertinus įrašų medicininiuose dokumentuose apie testatorės normalią orientaciją po testamento surašymo turi būti paskirta pakartotinė ekspertizė.
Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas negaliojančiais pripažįstami testamentai, sudaryti asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo sandorio sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad sudarant ginčijamą testamentą velionė J. S. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichikos ir kitų sveikatos sutrikimų. Pagal CPK 218 str. eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtinas išsamus ekspertinis testatorės sveikatos būklės ir psichinės būsenos ginčo sandorio sudarymo metu tyrimas. Kolegija pažymi, kad sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovų reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje. Kaip matyti iš bylos medžiagos Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. 2012 m. birželio 7-19 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai padarė kategorišką išvadą, kad tiriamoji J. S. testamento sudarymo metu 2011-04-28 konstatuojama kraujagyslinė demencija ir esant sunkiam kognityvinių funkcijų sutrikimui ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismo psichiatrai ekspertai nurodė, kad tiriamajai daug metų buvo padidėjęs arterinis kraujospūdis, tačiau ji reguliariai nesigydžiusi. 2003 m. gruodžio mėn. diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas. Vaistus, koreguojančius arterinį kraujospūdį, tiriamoji gėrė nereguliariai, buvo dažni arterinio kraujospūdžio svyravimai. 2011-02-24 – 04-27 gydyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose dėl aortos disekacijos, atlikta operacija, pooperacinė eiga komplikavosi išeminiu galvos smegenų insultu, nusilpo kairė kūno pusė, 2011-03-02 galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje stebėta - supratentoraliai dešinėje temporoparietaliai, kairėje oksipitaliai ir kairėje frontaliai poūmiai išeminiai lakūnariniai insultai, kairėje frontaliai išeminio insulto hemoraginė transformacija. 2011-04-01 Kauno klinikų Neurologinės reabilitacijos skyriuje atsirado nauja neurologinė simptomatika – nusilpo dešiniosios galūnės, tapo vangi, nors galvos kompiuterinėje tomografijoje naujų išeminių židinių nestebėta, buvo perkelta į Neurologijos skyrių. Pakartotinėje galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje 2011-04-15 stebėta neigiama dinamika – išryškėjo ūmios smegenų išemijos požymiai, stebimi hipertenziniai intarpėliai, negalima atmesti hemoraginės insulto transformacijos. Gydymo eigoje buvo sutrikęs širdies ritmas, dėl ko gydyta intensyvios terapijos skyriuje. Baigus gydymą Kauno Klinikose, jis tęstas 2011-04-22 - 08-16 Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, diagnozė: išeminis galvos smegenų insultas, visų galūnių parezė, statusas po aortos operacijos, šlapimo ir išmatų nelaikymas, kraujagyslinė demencija, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas. Atvykimo metu (2011-04-22 ) į Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę tiriamosios bendra būklė buvo sunki, ji nesivartė, net pasodinta nepasėdėjo, pati nepavalgydavo; buvo sulėtėjusio mąstymo, kalba labai neaiški, kai kuriuos buitinius klausimus suprato, paliepimus vykdė sunkiai; nebuvo rijimo; apie save nieko pasakyti negalėjo; labai bloga atmintis, dezorientuota laike, savyje, aplinkoje. 2011-04-27 tiriamoji kalbėjo mažai, nusiskundimų neišsakė, bendra būklė buvo sunki; nesivartė, nepavalgydavo, tirštesnį maistą sunkiai rijo, buvo mieguista; stebėtas labai sulėtėjęs mąstymas, dezorientacija savyje, laike bei aplinkoje, bloga atmintis. 2011-05-06 psichiatro konsultacijos metu pati nusiskundimų neišsakė, galėjo pajudinti tik dešinę ranką nedaug, per alkūnę, pasodinta griūdavo ant nugaros; konstatuota, jog buvo sąmoninga, blogos orientacijos, atminties, mąstymas labai lėtas, atsakinėjo tik į pavienius klausimus, buvo apatiška, abuliška, nekritiška; MMSE – 4 balai, suformuluota išvada – sunkus kognityvinių funkcijų sutrikimas. Tiriamosios būklė išliko panaši viso gydymosi metu, vėliau skundėsi bendru silpnumu, buvo vangoka, mieguista. 2011-08-03 konsultuota pakartotinai psichiatro, atlikta MMSE – 2 balai, diagnozuota kraujagyslinė demencija, sunkus kognityvinių funkcijų sutrikimas.
Dėl ekspertizės išvadų vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs taisykles, nurodydamas, kad eksperto išvada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymai, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum Group“ v. UAB „Sermeta, bylos Nr. 3K-3-54/2009).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad testatorė buvo sąmoninga, orientuota bei suprasto savo veiksmus, o ekspertizės akte nebuvo vertinami testatorės medicininiai dokumentai. Kolegija pažymi, kad ekspertizės akte, teismo ekspertai susipažinę su medicininiais dokumentais nurodė, kad 2011-03-02 galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje stebėta - supratentoraliai dešinėje temporoparietaliai, kairėje oksipitaliai ir kairėje frontaliai poūmiai išeminiai lakūnariniai insultai, kairėje frontaliai, išeminio insulto hemoraginė transformacija, 2011-04-01 Kauno klinikų Neurologinės reabilitacijos skyriuje atsirado nauja neurologinė simptomatika – nusilpo dešiniosios galūnės, tapo vangi, pakartotinėje galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje 2011-04-15 stebėta neigiama dinamika- išryškėjo ūmios smegenų išemijos požymiai, stebimi hipertenziniai intarpėliai, negalima atmesti hemoraginės insulto transformacijos. Be to, iš 2011-04-22 Kauno klinikų išrašo matyti, kad galvos smegenų dinamikoje stebima neigiama dinamika, išryškėję ūmūs smegenų išemijos požymiai (1 t. 79 b. l.). Įvertinusi tai, kas aukščiau išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad sudarydama testamentą testatorė buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad klausimas byloje yra nustatyti ar testamento sudarymo metu testatorė buvo veiksni ir suprato savo veiksmus, todėl apelianto argumentai dėl testatorės būklės analizavimo praėjus beveik pusei metų po testamento sudarymo atmestini.
Pagal įstatymą (CPK 219 str. 2 d.) teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti kitam ekspertui ar ekspertams tik tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Nagrinėjamu atveju, kolegija nenustatė jokių abejonių ar prieštaravimų atliktoje ekspertizėje, todėl paskirti pakartotinę ekspertizę teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Teisėjų kolegija nustačiusi, kad sudarydama testamentą testatorė buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, atmeta apelianto argumentus, kad sudarytas testamentas atitiko pačios testatorės valią savo turtą padalinti tokiu būdu, kad tėvams priklausanti turto dalis atitektų ir sūnui K. S., kaip neturinčius reikšmės pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumui.
Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje apklaustų trečiųjų asmenų G. K. ir J. S., dalyvavusių testamento surašymo metu, paaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai vertino šių trečiųjų asmenų parodymus, dėl ko nėra pagrindo abejoti teismo padarytomis išvadomis.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi gydytojos Z. T. parodymais. Kaip matyti iš 2012-04-10 teismo posėdžio protokolo, gydytoja jame pažymėjo, kad testatorės protinės būklės nenustatinėjo (1 t. 97 b. l.). Nurodė, kad testatorė buvo sunki ligonė, jos mąstymas buvo sulėtintas, sunkiai suvokė kai kuriuos klausimus ir atmintis buvo prasta. Kolegijos vertinimu, apelianto teiginys, kad gydytoja nurodė, jog pacientų mąstymas sulėtėja tuomet, kai ligonis patenka į ligoninės aplinką, yra paimtas iš konteksto, be to, jį paneigia iš testatorės medicininių dokumentų byloje nustatyti faktiniai duomenys apie testatorės sunkias ligas.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos R. S. parodymais. Kaip matyti iš teismo sprendimo, šios liudytojos parodymai nebuvo tokie, kurių pagrindu teismas padarė kritinę išvadą dėl ieškinio pagrįstumo byloje, todėl šių parodymų vertinimas vertintinas kaip neturintis reikšmės pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumui. Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovės veiksmai, atvykus pas gydymo įstaigos vadovą A. A. testamento sudarymo dieną, neturi jokios reikšmės šioje byloje nustatant testatorės būklę.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai, juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, sudaro pakankamą teisinį pagrindą spęsti, kad ginčijamas testamentas turėjo valios trūkumų, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, kolegija apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė V. O., ruošdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėjo 1000 Lt išlaidų (2 t. b. l. 19), kuriuos prašo priteisti iš apelianto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio, todėl, kadangi apeliacinis skundas atmestas, sprendžia, kad prašoma suma priteistina iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinėje instancijoje.