- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- II-398-404/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00192-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. I.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2020-08-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau – ir Institucija) vedėjo S. J. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1047-2020, T. I. nubaustas 300,00 Eur bauda už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, kad 2018-11-29 atlikus T. I. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Babrungo kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 36ŽN-288-(l4.36.73.) nustatyta, jog pietinėje sklypo dalyje paskleidžiant žemių krūvas, žemėmis užstumdyta dalis valstybinės žemės - bendro naudojimo kelio, kuri naudojama savo reikmėms užsėjus kviečiais. Pagal 2019-07-23 atliktą pakartotinį žemės sklypo patikrinimą ir surašytą žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 36ŽN-141-(14.36.78.) nustatyta, kad žemės sklypas Nr. 6810/0007:63 naudojamas žemės ūkio veiklai, pasėti kviečiai, pietinėje sklypo dalyje paskleidžiant žemių krūvas yra užimta dalis valstybinės žemės skirtos pravažiavimui, nėra išsaugotas riboženklis Nr. 3, užimtas valstybinės žemės plotas yra apie 218 kv. m., pažeidimas nėra pašalintas, galimai pažeidžiami Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 7 punktų reikalavimai, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11,1; 11,6 ir 11,7 papunkčių reikalavimai.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas T. I. prašo panaikinti šį skundžiamą 2020-08-06 ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš jį nutraukti, nes nurodyto nusižengimo nepadarė ir su jam paskirta bauda nesutinka. Skunde nurodomi (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš antstolės Ilonos Girdenienės, sklypo ribos atitiko kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, jokio valstybinio žemės ploto ar kelio užėmimo nebuvo. 2018-11-29 atlikus jo žemės sklypo patikrinimą jam dalyvaujant, buvo nurodyta, kad sklypas prižiūrimas tinkamai, naudojamas pagal paskirtį, tik reikalingi smulkūs ribų paryškinimo darbai, tai jis pripažino, todėl 2019 metų pavasarį buvo atkasta iš šiferio krūvos riboženklio buvimo vieta, nukirsti krūmai buvę ant sklypo ribos. Jo sklypo riba iš pietinės pusės remiasi į valstybinėje žemėje esantį šlaitą, kuris susidarė atliekant ankstesnių savininkų – ŽŪB „Žemaitijos bekonas“ žemės kasimo ir lyginimo darbus 2005 – 2006 metais, dar iki jam įsigyjant sklypą. Darbų metu gruntas buvo pilamas į visas puses ir galėjo susidaryti gana status - iki 2 metrų šlaitas, užvertęs ir pravažiavimo tarp sklypų žemę. 2007 metais buvo važiuojama įstrižai per jo įsigytą sklypą, nes pravažiavimo pro pietinę sklypo dalį nebebuvo, visi gretimų sklypų savininkai iki 2018 metų pavasario naudojosi tuo savavališkai suvažinėtu keliu per jo sklypą, vietoje statybos darbų metu iškasto kelio tarp gretutinių sklypų. Kai po to jo sklypas buvo rekultyvuotas, kelias einantis per jo sklypą buvo užpiltas žemėmis, įdirbtas ir užsėtas gretutinių sklypų naudotojo R. B., jo prašymu. Nesutinka su teiginiu, kad kviečiais buvo užsėta valstybinė žemė - šlaitas ir kelias, kadangi toks užsėjimas negalimas dėl per stataus šlaito, tai nebuvo nustatyta atliktų dviejų patikrinimų metu, kuris yra klaidinantis, neatitinkantis tiesos, galintis sukelti teisines pasekmes dėl valstybinės žemės užgrobimo iš savanaudišku paskatų. Kadangi gretutinių sklypų savininkai pasiskundė NŽT išreikšdami pasipiktinimą po to kai nebeliko savavališkai padaryto kelio per jo įsigytą sklypą, jo manymu, jis yra nubaustas už savavališkai padaryto kelio užstumdymą ir panaikinimą savo sklype, bet ne už ankstesnių statybos darbų metu iškasto tarp sklypų kelio užėmimą. Be to, priimant šį skundžiamą nutarimą buvo apribotos jo teises į teisingą gynybą, nes pagal jo 2020-08-11 siųstą registruotą laišką į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių su prašymu pateikti 2018-11-29 žemės sklypo patikrinimo akto antrą egzempliorių, ne tik akto, bet ir jokio atsiliepimo iki šiol negavo, nėra jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme pareiškėjas T. I. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais. Teismui pateikė savo sklypo ortofoto nuotrauką iš www.geoportal.lt, papildomai paaiškino, kad jis tinkamai nebuvo informuotas apie 2020-02-06 posėdį, kai buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, dėl ko neturėjo galimybės duoti paaiškinimus ir būti išklausytas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą, kadangi administracinio nusižengimo byla išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, įvertintos visos bylos aplinkybės, pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, bauda paskirta tinkamai. Prašymas argumentuojamas tuo, kad pagal gautą skundą dėl trukdymo naudotis bendro naudojimo keliu, Plungės ir Rietavo skyriaus vyr. specialistas A. V. 2018-11-29 atliko T. I. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 36ŽN-288-(14.36.73.), kuriuo nustatyta, kad žemės sklypas prižiūrimas tinkamai, naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, pietinėje sklypo dalyje paskleidžiant žemių krūvas, žemėmis užstumdyta dalis valstybinės žemės - bendro naudojimo kelias, vietovėje labai aiškiai skiriasi bendro naudojimo kelio ir sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), aukščiai - sklypas yra aukščiau. Iš pridėtų fotonuotraukų matyti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje yra suformuotas šlaitas, nubyrėjusi žemė, užskleidžiant gruntu užimta valstybinė žemė - bendro naudojimo kelio dalis ir naudojama užsėjus kviečiais. Bendro naudojimo kelias yra suprojektuotas 1996 metais rengiant (duomenys neskelbtini)asmeninio ūkio žemės dalinio patikslinimo planą Ml:5000. Galimai pažeidžiamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, nesilaikyta Kontrolės nuostatų 11,6 papunkčio reikalavimų. Sklypo savininkas T. I. 2018-11-30 patikrinimo akte pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kad ne visai tiksliai atliko sklypo ribų sutvarkymą, paprašė atidėti trūkumų likvidavimą iki pavasario, kad būtų galima kokybiškai sutvarkyti. Gavus gretimų sklypų savininkų nusiskundimą, Plungės ir Rietavo skyriaus vyr. specialistas A. V. 2019-07-23 atliko žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinį patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 36ŽN-141-(14.36.78.). Nustatyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)naudojamas žemės ūkio veiklai, pasėti kviečiai. Pietinėje sklypo dalyje paskleidžiant žemių krūvas yra užimta dalis valstybinės žemės skirtos pravažiavimui. Nėra išsaugotas riboženklis Nr. 3. Užimtas valstybinės žemės plotas yra apie 218 kv. m., pažeidimas dar nėra pašalintas. Sklypo savininkas T. I. patikrinimo akte nurodė, kad žemės sklypo ribų pažeidimo nėra, valstybinės žemės užgrobimo nėra, „katlavanas“ ant kelio yra iškastas ankstesnių savininkų, jo šlaitas remiasi į jo sklypą. Užimtos bendro naudojimo kelio dalies plotas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON GRS-1, atlikta fotofiksacija, parengta schema. Galimai pažeidžiamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 7 punktai, nesilaikyta Kontrolės nuostatų 11,1; 11,6 ir 11,7 papunkčių. Valstybinės žemės užėmimo faktas nustatytas faktiškai naudojamo žemės sklypo duomenis sugretinus su turimais sklypo duomenimis, esančiais Plungės ir Rietavo skyriuje saugomoje, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimo byloje. Plungės ir Rietavo skyrius 2020-01-10 raštu Nr. 36SD-104-(14.36.78.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ir nustatyto galimo pažeidimo“ informavo T. I. apie 2019-07-23 atliktos Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytas aplinkybes bei pakvietė 2020-02-06 dalyvauti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, T. I. neatvyko, pagal pašto žymas buvo pranešta tinkamai, tačiau 2020-02-12 grįžo laiškas su pašto žyma, kad „laiško neatsiėmė pašte“. 2020-02-06 Plungės ir Rietavo skyriaus vyr. specialistas A. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą ROIK:20110466073 su administraciniu nurodymu T. I. sumokėti pusę minimalios baudos - 150 Eurų iki 2020-02-26 dienos. T. I. baudos iki nustatyto termino nesumokėjo, 2020-02-20 raštu pateikė paaiškinimą, kuriuo nepripažįsta padaryto administracinio nusižengimo, nes kasinėjimus vykdė ankstesni sklypo savininkai, valstybinės žemės užgrobimo nėra, kviečiai užsėti norint pagerinti žolyno sudėtį. Byloje esančios sklypo nuotraukos, prietaisu „Topcon GRS 1“ fiksuota užimto 218 kv. m. bendro naudojimo kelio valstybinės žemės dalis leidžia teigti, kad žemė dirbama ir kviečiai pasėti ne tik T. I. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, bet ir valstybinėje žemėje. Lyginant 1995-2013 metų ortofografinio žemėlapio vaizdus matyti, kad žemių krūvos paskleistos po 2017 metų. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą laikytina, kad T. I. neabejotinai žinojo apie jam priklausančio sklypo ribas nuo pat sklypo įsigijimo momento, o apie užimtą ir apsėtą bendro naudojimo kelio dalį sužinojo 2018 m. atlikus patikrinimą ir gailėjosi dėl savo veiksmų, netinkamai sutvarkant sklypo ribas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui pašalinti ir atlaisvinti užimtą bendro naudojimo kelio dalį. Šis T. I. pažeidimas atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo - savavališkas žemės, miško vandens telkinio užėmimas arba savarankiškas naudojimas, požymius. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-05 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019, kad kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. T. I. skleisdamas gruntą veikė neatsakingai, savarankiškai užėmė ir naudojo valstybinės žemės sklypo dalį, aiškiai suprasdamas, kad jis nėra užimtos žemės sklypo savininkas. Pažeidimas padarytas netiesiogine tyčia, nes išstumdant žemių krūvą ir paskleidžiant jas suvokė, kad gali atsirasti ribų pažeidimas, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jam atsirasti. Iš plane nurodytų gretimybių žinojo, kad sklypas ribojasi su bendro naudojimo keliu, kuris priklauso valstybei. Surašant pirmą patikrinimo aktą 2018-11-29 T. I. gailėjosi dėl netiksliai sutvarkytų sklypo ribų, žadėjo pažeidimą šalinti. Užimtą valstybinės žemės sklypo dalį naudojo užsėdamas kviečiais, kaip pats teigia, gerinant dirvos struktūrą, tačiau pažeidimo nepašalino. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė yra atsakomybėn traukiamo asmens amžius, skiriant nuobaudą į tai buvo atsižvelgta.
Teisme įgaliotas atstovas D. J. dėl pareiškėjo skundo pasisakė iš esmės analogiškais argumentais ir prašė skundo netenkinti, paliekant galioti skundžiamą nutarimą.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika gali pasireikšti savavališku žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba savavališku vandens telkinių naudojimu.
P. T. I. 300,00 Eur bauda nubaustas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 110 straipsnio 1 dalyje, t. y. už savavališką valstybinės žemės užėmimą - dalies bendro naudojimo kelio, savo reikmėms - užsėjant užimtą plotą kviečiais.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, kai ji užstatoma statiniais (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010), žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis, valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai, suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N575-459/2012, N438-1330/2010, N575-362/2012).
Teismui pateiktoje administracinės bylos ROIK 20120731557 kopijoje, yra duomenys patikrinimo akte (2019-07-25 Nr. 36ŽN-141-(14.36.78) apie savavališkai užimtą 218 kv. m. plotą bendro naudojimo kelio, užėmimo būdas – pietinėje sklypo dalyje paskleidžiant žemių krūvas, sklype pasėti žieminiai kviečiai (b. l. 70-72). Fotonuotraukose fiksuotas valstybinės žemės tarpas užskleistas gruntu, žemėmis (b. l. 73-74). Analogiškas bendro naudojimo kelio užėmimo būdas konstatuotas ir 2018-11-30 atlikto patikrinimo metu (aktas Nr. 36ŽN-288-?14.36.73) (b. l. 78-80, 81-82).
Pagal šiuos žemės naudojimo patikrinimų aktų duomenis, formaliai yra objektyvusis požymis – savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas, todėl pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad žemė užimta saviems poreikiams tenkinti.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N556-1212/2008), tokio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010).
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija konstatavo, kad T. I. paskleisdamas žemes ant bendro naudojimo kelio, savavališkai užėmė 218 kv. m. valstybinės žemės plotą, taip jis pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustatantį, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Savo skunde ir paaiškinimuose teisme T. I. nurodė, kad jo sklypo riba iš pietinės pusės remiasi į valstybinėje žemėje esantį statų šlaitą, kuris susidarė atliekant ankstesnių savininkų – ŽŪB „Žemaitijos bekonas“ žemės kasimo ir lyginimo darbus 2005 – 2006 metais, dar iki jam įsigyjant sklypą 2007 metais. Teismui pateikė savo sklypo ortofoto nuotrauką (2 vnt.) (2009-2010 metų duomenys), iš kurios matyti, kad dalis bendro naudojimo kelio nenaudojama, suvažinėtas kelias per pareiškėjo sklypą (b. l. 27), kaip nurodė pareiškėjas, dėl to, kad darbų metu gruntas buvo pilamas į visas puses ir galėjo susidaryti gana status - iki 2 metrų šlaitas, užvertęs ir pravažiavimą tarp sklypų žeme, todėl iki 2018 metų pavasario naudojosi tuo savavališkai suvažinėtu keliu per jo sklypą, kol savo sklypą rekultyvavo ir pravažiavimą panaikino, tada gretutinių sklypų savininkai pradėjo skųstis Nacionalinės žemės tarnybos skyriui ir buvo pradėti patikrinimai.
Institucija vadovaujasi tuo, kad bendro naudojimo kelias yra suprojektuotas 1996 metais rengiant (duomenys neskelbtini) vietovės asmeninio ūkio žemės dalinio patikslinimo planą Ml:5000, kurio dalį užėmė pareiškėjas ir naudoja savo reikmėms. Iš 2020-08-06 protokolo matyti, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie žemės kasimo darbus iki jam įsigyjant sklypą nėra visapusiškai ištirtos, nes nenustatyta kieno inciatyva ir kokiu būdu užimta dalis bendro naudojimo kelio. T. I. neigė stumdęs žemes, R. B. padėjo užlyginti kelią per T. I. sklypą, A. S. nežino kas lygino T. I. sklypą, V. K. nematė kas tvarkė dabartinį pravažiavimą, žino, kad buvo užstumdytas kelias per T. I. sklypą. T. I. iniciatyva bendro naudojimo kelias buvo tvarkomas ne stumdant žemes, o užvežant akmenis ir gruntą, kuris buvo tvarkomas aplenkiant žemių krūvas – išvingiuotas (b. l. 33-36).
Teisme liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad už T. I. sklypo ribų buvo įsėta grūdinių kultūrų.
Atliktų žemės naudojimo patikrinimų metu konstatuota, kad savavališkai užimta dalis bendro naudojimo kelio naudojama savo reikmėms - užsėjant užimtą plotą kviečiais, tačiau tam prieštarauja duomenys prieduose prie aktų, nes iš esančių fotonuotraukų matyti tik pavienės varpos, galimai atsitiktinai grūdamas patekus užsėjant pagrindinio sklypo žemę (b. l. 73-74, 81-82).
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius bei naujai pateiktus duomenis matyti, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių objektyviojo ir subjektyviojo požymių buvimo – savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo ir tyčios, neįrodyta, kad savavališkai užimtas žemės plotas buvo naudojamas savo reikmėms, todėl yra pagrindas pareiškėjo skundui patenkinti, dėl ko teismas šiame nutarime nebepasisako dėl skundo argumentų dėl apribotos pareiškėjo teises į teisingą gynybą, laiku negautų dokumentų, galimybės duoti paaiškinimus ir būti išklausytam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Panaikinti 2020-08-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo S. J. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1047-2020, kuriuo T. I. nubaustas 300,00 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo sudėties, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.