Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovei advokatei A. M., atsakovui T. K., Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui T. K., institucijai, teikiančiai išvadą - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas T. K. su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies – tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su vaiko mama, ieškove jis neginčijo, tačiau sutiko teikti tik po 80 Eur per mėnesį išlaikymą dukters A. K. atžvilgiu, atitinkamai prašė sumažinti reikalaujamą priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b.l. 24) sutiko su ieškovės pareikštais reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime (akto įrašo Nr.111), motina įrašyta ieškovė V. K., duomenys apie tėvą nenurodyti (4 b.l.). V. K. ir T. K. santuoka nutraukta 2014 m. lapkričio 1 d. (įrašo Nr. 68) (6 b.l.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo gimusios dukros A. tėvu pripažinti atsakovą. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai, tačiau šio įrodymo šalys atsisakė, atsakovas neginčijo vaiko A. tėvystės. Šalys teisme nurodė, jog ir po santuokos nutraukimo kartu gyveno iki 2015 m. lapkričio mėn., vedė bendrą ūkį, atsakovas šeimą paliko ieškovei jau pastojus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų tėvystės faktui nustatyti CK 3.148 straipsnio prasme ir atsakovas pripažintinas A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu (CK 3.146 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčo santykių reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, neteikdamas privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis), nustato, su kuriuo iš tėvų jo gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiks vaiko interesus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog motina tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina jai būtinas gyvenimo sąlygas. Be to, teismas atsižvelgia į Vaiko teisių apsaugos institucijos duotą išvadą. Faktinių bylos duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pagal esamą situaciją vaiko interesus atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, vertinant ir tą aplinkybę, jog mergaite nuo pat jos gimimo rūpinasi tik mama.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam tėvui bendravimas su vaiku neribojamas. Abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku, o esant ginčams tarp tėvų, bendravimo tvarką gali nustatyti teismas (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio, vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaikio poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti vaiko poreikius. Vadovaudamasis CK 3.201 str. 1 ir 2 d., teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios atsakovo turinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.

CK 3.198 str. 2 d. įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, kad visi atsakovo vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu jie gimę iš tos pačios ar skirtingų santuokų ir teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Tačiau, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtinais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės turtinę padėtį: ji niekur nedirba ir jos pajamos sudarė už 2016 m. balandžio mėn. 530,88 Eur sumą (socialinė pašalpa, išmoka vaikui, vienkartinė išmoka vaikui), už gegužės mėn. - 262,27 Eur (socialinė pašalpą ir išmoka vaikui), už birželio mėn. - 262,27 Eur (socialinė pašalpa ir išmoka vaikui), tokiu būdu ieškovės vidutinės pajamos 351,81 Eur per mėnesį (b.l. 47), ieškovė savo vardu turi nekilnojamojo turto - dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto neturi (b.l. 35, 36), nuo 2016-02-29 vykdo individualią veiką (b.l. 37), pagal atsakovo teisme duotą paaiškinimą, iš veiklos jis vidutiniškai gauna 200-300 Eur pajamų per mėnesį. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog būtent ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji didesne dalimi ir turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina, jog esant ginčui dėl tėvų turtinės padėties, pareiga teikti įrodymus tenka kiekvienai šaliai (LR CPK 178 str.). Ieškovė teisme teigė, jog atsakovas nelegaliai dirba ir gali teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė teismui įrodymų nepateikė. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir įrodinėjo, jog gali teikti tik po 80 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui. Nesant įrodymų, kad atsakovas gauna papildomas pajamas, teismas laiko neįrodytu, jog atsakovas papildomai užsidirba.

Ieškovė detalizavo vaiko išlaikymui reikalingas lėšas (b.l. 2), pateikė rašytinius įrodymus/kvitus apie patirtas išlaidas liepos mėn (b.l. 50, 51). Atsakovas nesutinka, kad gimus vaikui, jo maitinimui ieškovė išleidžia 100 Eur sumą, taip pat abejoja higienos priemonėms išleidžiama suma. Mano, jog pagal vaiko amžių, ieškovė neteisingai paskaičiavo vaiko išlaikymo išlaidas. Be to, vaikas yra išlaikomas socialinių namų. Su tokia pozicija teismas sutinka. Iš ieškovės paaiškinimo, pažymos (b.l. 8) matyti, jog praktiškai nuo pat vaiko A. K. gimimo (pagal ieškovės paaiškinimą) iki 2016-07-15, ieškovė su vaikais buvo išlaikoma Šeimos namų, kur jai su dukra A. ir kitu vaiku buvo suteiktas laikinas prieglobstis, ji gaudavo nemokamus pietus, t.y. jai buvo teikiama parama maistui, taip pat vaiko drabužėliams, sauskelnėms, duotas vežimėlis. Nors ieškovė teismui pateikė įrodymus apie vaiko išlaikymui skiriamas lėšas (b.l. 50, 51), tačiau jie neįrodo, jog per mėnesį vaiko maitinimui skirtina 100 Eur suma bei ieškovės išleidžiama higienos priemonėms 20 Eur suma. Tokiu būdu, nėra įrodyta, jog vaiko A. išlaikymui būtina 200 Eur suma per mėnesį, juo labiau, kai nėra pateikti teismui duomenys apie tai, jog vaikas turi specialius poreikius, yra neįgalus ir kai iki 2016-07-15 vaikui ženklią paramą suteikė socialiniai namai. Iš aukščiau minėtų rašytinių įrodymų (b.l. 50, 51) taip pat matyti, jog pati ieškovė turi galimybę gyventi taupiau ir prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Šiuo atveju, teismas mano, jog kava, šokoladas, ledai (kvituose nurodytais kiekiais) nėra pirmo būtinumo produktai, todėl jiems skiriamos lėšos galėtų būti panaudotos vaiko būtiniems poreikiams patenkinti.

Atsakovas teisme nurodė, jog iš jo taip pat yra vykdomas priverstinis išieškojimas už vaiko L. K., gim. 2012 m. išlaikymą, skola viršija 1200 Eur sumą. Atsakovui minėtai aplinkybei patvirtinti nepateikus rašytinių įrodymų, ieškovė paaiškino, jog įsiskolinimo suma sudarė 900 Eur sumą, liepos mėnesį iš atsakovo užmokesčio buvo atskaityta 300 Eur suma, ieškovė iš tos sumos gavo tik 130 Eur. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog atsakovas turi didelį skolinį įsipareigojimą, kuris dėl atsakovo gaunamų nepakankamų pajamų nebus likviduotas artimiausiu metu, juo labiau, kai atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą ir kitam vaikui A. K. Ieškovė teisme neįrodinėjo, jog atsakovo turtinė padėtis turi tendenciją itin gerėti, jog atsakovui verslas sekasi itin gerai ir jis uždirbs daug daugiau nei dabar gauna pajamų iš verslo ir kad tokiu būdu susidaręs įsiskolinimas už L. K. išlaikymą artimiausiu metu bus padengtas, todėl teismas remiasi atsakovo nurodyta suma 200-300 Eur per mėnesį ir mano, jog šiuo metu atsakovas dėl turimo didelio išlaikymo įsiskolinimo ir gaunamų palyginti nedidelių pajamų nėra pajėgus teikti ieškovės prašomo po 100 per mėnesį išlaikymo dukrai A.

Ieškovė nurodė, jog teismo prašo priteisti 100 Eur sumą per mėnesį vaiko išlaikymui, nes ir kitam vaikui tokio dydžio išlaikymas yra teikiamas. Šiuo atveju, teismas pažymi, jog abu vaikai yra ne vienodo amžiaus – A. yra beveik 4 mėnesiai, o L. - jau ketveri, todėl pastarajai teiktinas didesnis išlaikymas.

Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių ir jiems teikiamą paramą, atsakovo susidariusį įsiskolinimą už kito nepilnamečio vaiko išlaikymą, kt.) bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškinį tenkina iš dalies, iš atsakovo priteisdamas 80 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-05-23 iki vaiko pilnametystės ir atitinkamai iki 109 Eur sumažina prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016-04-11 iki 2016-05-23 (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Ieškovė skirtina nepilnametės dukros materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė V. K. 2016-05-04 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (15-16 b. l.). Byloje pateikti įrodymai, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra – 162,12 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (23 b.l.). Byloje atsakovas turėjo 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų (28 b.l.).

Ieškinys patenkintas 90 proc. (neturtiniai reikalavimai – 100 proc., turtiniai – 80 proc.), atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98, 99 straipsniai). Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (41 Eur/už neturtinį reikalavimą+32 Eur/už turtinius reikalavimus) (CPK 80 str. 1 p., 5 p., 85 str. 3 p.).

Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei CPK 96 str. 6 d. pagrindu.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina V. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2016-05-23, iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-04-11 iki 2016-05-23 109 Eur (vieno šimto devynių eurų) sumą.

Nepilnamečiui vaikui A. K. mokamo materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama jos motina V. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 145,91 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 91 ct.) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.