Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. L. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. L., Kauno rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepimo nepateikė.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2021 m. sausio 13 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ar prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Pareiškėja pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė prašymo pagrįstumą.

Nustatyta, jog Kauno rajono Domeikavos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 10 dėl butų skyrimo ūkių ir organizacijų dirbantiesiems, buvo nuspręsta patvirtinti Kauno kilnojamosios spec. darbų kolonos administracijos ir profsąjungos komiteto 1988 m. vasario 19 d. posėdžio protokolą Nr. 3 dėl buto skyrimo, kuriuo L. A., G. skirtas dviejų kambarių ir atskiros virtuvės butas (duomenys neskelbtini) (28,14 kv. m. gyv. ploto. Šeimos sudėtis 3 asmenys). Kauno rajono Domeikavos Apylinkės liaudies deputatų tarybos vyriausiasis komitetas 1989 m. vasario 22 d. išdavė A. L., kurio šeimą sudarė 3 asmenys (jis, sutuoktinė N. L. ir dukra E. L.) Gyvenamosios patalpos orderį Nr. 47 apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys viešajame registre įregistruoti nuo 1988 m. rugsėjo 13 d., tačiau iki šiol nėra įregistruota buto nuosavybės teisė.

2013 m. gruodžio 27 d. ieškovė N. L. (toliau – ieškovė) su A. L. nutraukė santuoką, Bute liko gyventi ieškovė ir sūnus E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

2020 m. sausio 2 d. išrašas iš gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos, patvirtina, jog pareiškėja butą valdo daugiau nei 10 metų (iš viso nuo 31 metus, nuo 1989 m.) bei bute, adresu (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą yra deklaravę šie asmenys – E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (deklaravimo data 1991-01-18) ir N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (deklaravimo data 1989-03-10)

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, kad vadovaujantis CPK 4.47 straipsniu ir įvertinus patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus bei konstatavus nurodytų sąlygų visumą, neprieštarautų, kad būtų tenkintas patikslintas pareiškimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėja nėra nekilnojamojo daikto buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ji yra sąžiningai įgijusi minėtą nekilnojamąjį daiktą bei teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo ir naudojasi nuo 1989 metų, tai yra daugiau kaip 10 metų. Patalpų valdytoja, pradėjusi jį valdyti, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą ir sąžininga valdytoja išliko visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.70 str. 1 d.). Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu.

Bylos duomenų visuma suponuoja, jog egzistuoja įstatyme išvardintų sąlygų visuma.

Byloje nėra jokių duomenų, kad laikotarpiu, kuriuo pareiškėja valdė nurodytą nekilnojamąjį daiktą (nuo 1989 metų iki šiol), kas nors būtų pareiškęs pretenzijas; jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad daugiau kaip dešimt metų pareiškėja nepertraukiamai naudojosi daiktu, jį turi ir valdo kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūri ir saugo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkinamas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios 5 Eur valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 3 dalimi, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.