Šiaulių apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės pareiškimu, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme gautas Šiaulių miesto savivaldybės pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškimu prašoma tikslu realizuoti savo kaip savininko teises, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra bankrutavusios UAB ,,Vitafina“ vardu įsigytų nugriovimui pastato – sandėlio (unikalaus Nr. 2997-7012-8012) ir pastato – gamybinių patalpų (unikalaus Nr. 2997-7012-8023), esančių Radviliškio g. 47, Šiauliai, savininkas.

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 442 straipsnį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taip pat bylas dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja, be kita ko, dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXIV skyriaus normos. Pažymėtina, kad nurodytos dvi bylų kategorijos turi esminių skirtumų, jų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas.

Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, arba asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Be to, tokio juridinio fakto nustatymas galimas tik tada, kai nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

Tuo tarpu teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė - pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiškėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiškėjui ją (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties būdu. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pastato – sandėlio (unikalaus Nr. 2997-7012-8012) ir pastato – gamybinių patalpų (unikalaus Nr. 2997-7012-8023), esančių Radviliškio g. 47, Šiauliai, nuosavybės teise priklauso UAB ,,Vitafina“, pagal 2007-03-07 pirkimo pardavimo sutartį Nr. JS – 1160. Bankrutavusios UAB,, Vitafina“ kreditorių susirinkimo protokolu nekilnojamas turtas, Radviliškio g. 47, Šiauliai pripažintas nelikvidžiu ir nurašytas. Minėtą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo perdavimo priėmimo aktu neatlygintinai turėjo perduoti pareiškėjui Šiaulių miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 6 d.). Dėl tuo metu vykusių teisminių ginčų turtas iki dabar nebuvo perduotas savivaldybės žinion. Tai reiškia, kad iš viso nebuvo dokumentų patvirtinančių Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisę įgijimą į nurašytus bankrutavusio UAB ,,Vitafina“ pastatus, Radviliškio g. 47, Šiauliuose ir nėra CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytų pagrindų, dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas mano, kad šiuo atveju įstatymai nustato kitokią pastatų įregistravimo tvarką. Tam, kad pastatų teisinė registracija būtų atlikta, turi būti laikomasi nuosavybės teisės įgijimo tvarkos reikalavimų. Todėl jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK137 str. 2 d. 1 p, nes toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme.

Įvertinus tai, kas išdėstyta teismas atsisako priimti Šiaulių miesto savivaldybės pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės pareiškimą.

Nutartis skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.