Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, B. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime išdėstyta, kad pareiškėjos brolis A. B. iki mirties gyveno senelių sodyboje, esančioje paminėtu adresu. Po jo mirties palikimą paveldėjo pareiškėja, tačiau tvarkant nuosavybės teisės dokumentus paaiškėjo, kad nuosavybės teisės į sodybos statinius neįregistruotos, nors 7.03 ha žemės sklypą po pastatais ji iš brolio paveldėjo pagal 2021-04-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Po S. B. mirties – (duomenys neskelbtini), jai testamentu žemę palikus sūnui P. B., o piniginį indėlį kitam sūnui A. B. (pareiškėjos broliui), būtent pastarasis vienas gyveno ir rūpinosi visais sodybos pastatais, ten deklaravo gyvenamąją vietą, mokėjo mokesčius, o iki tol nuo 1989 metų pabaigos valdė dalį jos, kai mirė įpėdinių neturėjusi pareiškėjos dėdienė M. B., irgi iki mirties naudojusi dalį sodybos. Vienintelis galimas įpėdinis A. B. brolis P. B. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Per visą laiką niekas A. B. pastatų valdymo neginčijo, šie statiniai nebuvo įregistruoti kitų asmenų vardu. Po brolio mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja kaip jo sesuo tęsia pastatų naudojimąsi, ji juos prižiūri, tvarko dokumentus dėl nuosavybės teisių įregistravimo, užsakė pastatų kadastrinių matavimų atlikimą ir ji yra vienintelė brolio įpėdinė. Teigė, kad sodybos pastatų valdymas atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio reikalavimus, todėl valdymo laikas skaičiuotinas kartu. Patvirtino, kad yra visos būtinos sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti.

Suinteresuotas asmuo B. J. (P. B. (duomenys neskelbtini)) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga ir pareiškėjos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad po pareiškėjos senelių mirties, 1840 metų statybos ir įvairiais laikotarpiais perstatytoje bei plečiamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), liko gyventi jų sūnų šeimos: J. B. (vėliau pakeitęs pavardę į M., miręs (duomenys neskelbtini)) su žmona S. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)), jų sūnumis A. B., kuris yra pareiškėjos brolis (miręs (duomenys neskelbtini)), P. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir dukra – pareiškėja D. K. bei M. B. (miręs (duomenys neskelbtini) m.) su žmona M. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir jų sūnumi J. B. (gim. (duomenys neskelbtini).), mirusiu jauno amžiaus, o daugiau šios šeimos įpėdinių nebuvo.

S. B. 1999-03-16 testamentu jai nuosavybės teise priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini), paliko sūnui P. B., piniginį indėlį – sūnui A. B.. Kaip matyti, po S. B. mirties jos palikimą pagal testamentą priėmė sūnus P. B., o po jo mirties – jo vaikaitė B. J.. 2021-04-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad pareiškėja po jos brolio A. B. mirties paveldėjo likusį 7,03 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas yra ir po sodybos statiniais). Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo bei Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės raštuose nurodyta, kad po M. B. mirties turto paveldėjimo dokumentų nerasta, paveldėjimo byla po jos mirties nėra užvesta, galimi įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė.

Iš 2021-01-21 (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažymos apie S. B. pastatus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1991-1995 metų ūkinėse knygose, asmeninėje sąskaitoje ir 1998-2002 metų namų ūkio knygose esamais duomenimis S. B. vardu registruota ½ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), o bendrasavininke nurodyta M. B. (pagal giminystę yra pareiškėjos dėdienė). Apie tai, kad pastarosios gyveno minėtoje sodyboje patvirtina ir iš valstybės archyvo gauti ir byloje esantys duomenys, t. y. 1945-1946, 1947-1948 ūkinių knygų, 1973-1975, 1986-1989 bei 1986-1990 metų asmeninės sąskaitos išrašai apie sodyboje gyvenusių asmenų sudėtį. Iš 2021-09-15 (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažymos apie sodybos faktinį valdymą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. B. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno S. B. ir M. B. priklausiusioje sodyboje, dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini), ir faktiškai ją valdė: prižiūrėjo, remontavo, tvarkė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, mokėjo mokesčius.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad jokiais kitais būdais pareiškėja negali gauti dokumentų, įrodančių brolio A. B. turėtą nuosavybės teisę į minėtą sodybą, dėl ko neturi galimybės įgyvendinti nuosavybės teisės pilna apimtimi kitu nei prašomu būdu.

Byloje nėra jokių duomenų, kad sodyba ar jos dalis nuo (duomenys neskelbtini) (M. B. mirties) ir vėliau nuo (duomenys neskelbtini) (S. B. mirties) būtų kam nors kitam perleista ar kieno kito faktiškai valdoma. Todėl įvertinus pateiktus įrodymus ir realiai susiklosčiusią kelių kartų pareiškėjos giminaičių gyvenimišką situaciją, yra pakankamas pagrindas manyti, jog minėtu adresu 1/2 dalis sodybos nuo 1989 metų pabaigos kaip savininko teisėtai buvo valdoma A. B., o nuo 1999 metų balandžio mėnesio – ir visa sodyba. Nuo pat gimimo iki mirties jis joje gyveno, nuo 1985 metų ten deklaravo savo gyvenamąją vietą ir nekilnojamuoju turtu vienas visapusiškai rūpinosi, jį prižiūrėjo, dar 2001-09-12 sudarė sutartį dėl elektros energijos tiekimo visam namui. O po jo mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja kaip vienintelė priėmusi brolio palikimą įpėdinė toliau rūpinasi minėtu turtu ir pastatų valdymu, užsakė atlikti jų kadastrinius matavimus, savo lėšomis daro pagerinimus ir visa kita, kas jos manymu yra būtina. VĮ Registrų centre nėra įrašų apie sodybos registraciją kitų asmenų vardu.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog yra kitų asmenų, kurie galėtų turėti daugiau teisių už pareiškėją, tokių duomenų nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Darytina išvada, kad pareiškėja šį turtą valdo sąžiningai, teisėtai ir atvirai. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų būti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi būti valdomo daikto savininkai, bet daiktą turi būti įgiję sąžiningai ir visą valdymo laiką jį valdę sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012). Nagrinėjamu atveju nepertraukiamas minėto turto valdymas tęsiasi ilgiau nei 10 metų, kuomet 1999 m. visa nuosavybė į jį faktiškai perėjo pareiškėjos broliui.

Todėl suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepime nurodyta argumentacija dėl nebuvimo būtinos sąlygos įgyjamajai senačiai konstatuoti atmestina kaip nepagrįsta.

Pažymėtina, kad paskelbus specialiame interneto tinklalapyje pranešimą apie bylos nagrinėjimą bei galimybę įsitraukti į procesą kitiems suinteresuotiems asmenims, tokių neatsirado.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius-šulinį, lauko tualetą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.