- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-1691-553/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06563-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Trečiasis asmuo
- UAB „2A Invest“, UAB „Mastina“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB prekybos namai „Vingra“, UAB „Jardas“, UAB „Seviga“, S. Ž., R. Ž., AB „Lesto“, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos
- Ieškovas
- UAB „Elpava“
- Atsakovas
- UAB „Jodesta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų UAB „2A Invest“ ir UAB „Mastina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Elpava“ ieškinį atsakovui UAB „Jodesta“, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB prekybos namai „Vingra“, UAB „2A Invest“, UAB „Mastina“, UAB „Jardas“, UAB „Seviga“, S. Ž., R. Ž., AB „Lesto“, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Elpava“, valstybinio žemės sklypo Vytenio g. 50, Vilniuje, dalies nuomininkas ir SP-12, 5-ųjų transformatorinių pastočių ir visų vidinių elektros tinklų, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, esančių žemės sklype Vytenio g. 50, Vilniuje, savininkas, su prevenciniu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas teismo uždrausti atsakovui UAB „Jodesta“, kuris pagal AB LESTO, UAB prekybos namų „Vingra“, UAB „2A Invest“, UAB „Mastina“, UAB „Jardas“, UAB „Sevigna“, S. Ž. ir R. Ž. užsakymą vykdyti elektros linijų tiesimo projektą pradėjo pykdyti minėto žemės sklypo kasinėjimo darbus, vykdyti statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-07-20 išduotą statybos leidimą Nr. IT/641/10-0587 be ieškovo sutikimo. Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti UAB „Jodesta“, sustabdyti statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-07-20 išduotą leidimą Nr. IT/641/10-0587 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. UAB „Jodesta“ pradėjo darbus be UAB „Elpava“ sutikimo. UAB „Jodesta“ nežino duomenų apie teritorijoje jau esančių aukštos įtampos kabelių vietas, todėl pažeidžia reikalavimus dėl darbų atlikimo elektros linijų apsaugos zonoje. Dėl atsakovo veiksmų gali įvykti elektros tinklų avarija, kurios padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas bus sudėtingas technologiniu, teisiniu ir kitais požiūriais bei pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išlaidų. Nesiėmus ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali būti neįmanomas, be to, gali atsirasti ne tik turtinė žala tretiesiems asmenims, bet ir grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-26 nutartimi nutarta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir įpareigojo atsakovą UAB „Jodesta“ sustabdyti statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-07-20 išduotą statybos leidimą Nr. IT/641/10-0587 iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant užtikrinti ieškovo UAB „Elpava“ pareikštą reikalavimą. Teismas nustatė, kad Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Sąlygos) 20 punkte numatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinierinius tinklus, vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus. 2011-04-11 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11-11-3 patvirtina, kad atsakovas toliau vykdo darbus. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teritorinio skyriaus specialistai, atlikę patikrinimą, nustatė teisės aktų pažeidimus ir priėmė 2011-04-19 sprendimą Nr. 12-250. Todėl, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti padaryta turtinė žala ieškovui, įvykti elektros tinklų avarija, kurios padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų sudėtingas technologiniu, teisiniu ir kt. požiūriais bei pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių ir techninių išteklių. Nustatyta, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra tapati prevencinio ieškinio dalykui. Todėl, teismo nuomone, yra tikslinga taikyti byloje ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę uždraudžiant UAB „Jodesta“ vykdyti statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-07-20 išduotą statybos leidimą Nr. I7/641/10-0587, taip pat statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinierinius tinklus, vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus ar kaip kitaip apsunkinti UAB „Elpava“ naudojimąsi šiuo nekilnojamuoju turtu iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Priešingu atveju, būsimo teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu tretieji asmenys UAB „2A Invest“ ir UAB „Mastina“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-26 nutartį. Nurodo, kad:
Ieškovas UAB „Elpava“ žemės sklypo Vytenio g. 50, Vilniuje, savininkas, ši žemė nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl ieškovo, kaip valstybinės žemės Vytenio g. 50, Vilniuje, dalies nuomininko, sutikimo teisės aktai nereikalauja. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį privalėjo nustatyti realią ir pagrįstą grėsmę būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir dėl jos pasisakyti, tačiau teismas to nepadarė. Pareikšto ieškinio pobūdis apsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą konkrečioje byloje. Įvertinus pareikšto ieškinio reikalavimą, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turinys sąlygoja tai, kad pritaikius tokią laikinąją apsaugos priemonę, būtų iš anksto pasisakyta dėl bylos esmės pripažįstant, kad atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, t. y. kad atsakovas atlieka statybos darbus neteisėtai, o tai prieštarauja laikinosios apsaugos priemonės paskirčiai, taip pat pagrindiniams civilinio proceso principams. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovas UAB „Elpava“ ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-07-20 išduotą statybos leidimą Nr. IT/641/10-0587. Uždraudus atsakovui atlikti statybos darbus iki įsiteisės šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas, susidarė tokia teisinė situacija, kad atsakovas, turintis Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotą galiojantį leidimą, privalo besąlygiškai stabdyti statybą, nepaisant to, jog leidimas yra galiojantis ir nenuginčytas, o ieškovas nebūtų suinteresuotas operatyviu procesu byloje, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas išsprendžia patį ginčą. Tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžia ginčo iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad atsakovas atliko darbus neteisėtai, bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Ieškovas, reikšdamas prevencinį ieškinį, nenurodė, kokias jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia atsakovas vykdydamas statybos darbus. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad yra reali grėsmė ieškovo turtiniams ar neturtiniams interesams, todėl teismas neturėjo pagrindo imtis CPK 145 straipsnyje numatytų ieškinio užtikrinimo priemonių. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindžia subjektyviu žalos aplinkai vertinimu ir prielaidomis dėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims galimai kilsiančios pareigos atlyginti žalą, pašalinti statybos padarinius, kurios nagrinėjamu atveju negali pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius ginčijamo akto galiojimą, kyla neapibrėžtumas jau susiklosčiusiuose sutartiniuose santykiuose, nes statybos proceso dalyvius sieja sutartiniai statybos rangos santykiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-26 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad
Sąlygų 20 punkte numatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus, vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus. Ieškovas UAB „Elpava“ yra vienas iš valstybinio žemės sklypo Vytenio g. 50, Vilniuje, nuomininkų bei SP-12, 5-ių transformatorinių pastočių ir visų vidinių elektros tinklų, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, esančių žemės sklype Vytenio g. 50, Vilniuje, savininkas, ir pagal energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 000127-545041/200208 aprūpina elektros energija kitus, šiame žemės sklype esančius vartotojus (apie 100 subabonentų). Taigi pagal minėtą teisės aktą elektros linijų apsaugos zonose negalima vykdyti kasinėjimo ir kitų darbų ne be tai zonai priklausančio žemės sklypo savininkų ar nuomininkų, o be elektros tinklų įmonės, kuriai priklauso elektros tinklai (linijos), sutikimo.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo interesus ir būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje teismas laikėsi šalių teisėtų interesų pusiausvyros principų, kadangi skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę, apima ginčo objektą, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu.Skundžiama nutartis priimta atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, o teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasidarytų neįmanomas, bet ir pats savaime prarastų esmę. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje.Šioje byloje nekvestionuojamas statybos leidimo galiojimas, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas prašo sustabdyti statybos darbus, kadangi jie atliekami be jo sutikimo, kaip tai numato teisės aktai. Be to, kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui buvo tiesiog būtina, kadangi atsakovas statybos darbus atlikinėjo grubiai pažeisdamas teisės normų ir techninių normų reikalavimus, nepaisė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus nurodymo sustabdyti darbus.Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala atsakovo ar suinteresuotų asmenų turtiniams interesams, jie gali pasinaudoti CPK 147 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines bei materialines teisės normas.
Išnagrinėjus atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, civilinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Teismas pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus (numatomus pareikšti) ieškinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu negali būti taikoma kaip pažeidžianti ekonomiškumo principą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Viena iš įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Apeliantų teiginys, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turinys sąlygoja tai, kad pritaikius tokią laikinąją apsaugos priemonę, būtų iš anksto pasisakyta dėl bylos esmės pripažįstant, kad atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, būtų pagrįstas tuo atveju, jeigu ieškovo reikalavimas būtų tapatus jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turiniui, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimas yra uždrausti atsakovui vykdyti statybos darbus be ieškovo sutikimo, t. y. absoliučiai apriboti galimybę atsakovui ateityje kada nors atlikti statybos darbus be ieškovo sutikimo. Ieškovo prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė – įpareigoti atsakovą sustabdyti statybos darbus iki teismo sprendimo priėmimo dienos reiškia prašymą laikinai (iki tam tikro momento) apriboti galimybę atsakovui vykdyti statybos darbus iki kol bus išspręstas ginčas dėl to, ar atsakovas turi teisę be ieškovo sutikimo atlikti šiuos veiksmus.
Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais turi būti susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – neįpareigojus atsakovo UAB „Jodesta“ sustabdyti statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-07-20 išduotą statybos leidimą Nr. IT/641/10-0587 iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, tiek ieškovui, tiek tretiesiems asmenims galėtų būti padaryta turtinė ir galimai neturtinė žala. Be to, nepritaikius minėtos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasidaryti visai neįmanomas, nes iki jo priėmimo atsakovas galėtų atlikti visus reikalingus statybos darbus, kuriems yra išduotas statybos leidimas. Pažymėtina, kad ieškinio pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo dalykas, kuris bus išspręstas tik galutiniu teismo sprendimu. Visgi taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas, kuris yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo teisės be ieškovo sutikimo vykdyti statybos darbus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo sutikimas šiuo atveju yra būtinas, tačiau atsakovas jo neturi (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011-04-19 raštas Nr. 12-250, kuris vadovaujantis CPK 195 straipsniu, yra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas (b. l. 20-21)). Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas aplinkybes, kurių pagrįstumas bus ištirtas bei išanalizuotos bylos nagrinėjimo metu, neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo pateiktas ieškinys nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, taip pat kaip ir neturi pagrindo spręsti, kad pritaikyta laikinoji priemonė yra neproporcinga siekiamam tikslui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, nes ieškinio galimo patenkinimo atveju nebeliktų realios teisinės galimybės realiai įgyvendinti ieškovo interesų apsaugą, jeigu atsakovas iki bylos išsprendimo būtų atlikęs visus reikalingus statybos darbus, kuriuos ieškovas savo ieškiniu prašo uždrausti atlikti be ieškovo sutikimo, kuris nagrinėjamu atveju yra privalomas.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra sąlygoja tai, jog tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovui nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, atsakovas turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pagrįsdamas šį savo prašymą įrodymais dėl galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus dydžio (CPK 147 straipsnis). Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos nutarties, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normų pažeidimai nenustatyti, nėra teisinių pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti pakeista ar panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 17,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Atmetus atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, ši suma valstybei po lygiai priteistina iš apeliantų UAB „2A Invest“ ir UAB „Mastina“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti trečiųjų asmenų UAB „2A Invest“ ir UAB „Mastina“ atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-26 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) po lygiai iš trečiųjų asmenų UAB „2A Invest“ (į. k. 301673419, juridinių asmenų registre nurodytas buveinės adresas: Kalvarijų g. 143, Vilnius) ir UAB „Mastina“ (į. k. 123638529, juridinių asmenų registre nurodytas buveinės adresas: Savanorių pr. 176, Vilnius) 17,40 Lt (septyniolika litų 40 centų) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.