- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-437-889/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, J. G., D. R., V. R.-B., S. J., I. Š., V. V., M. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- Z. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – pamatų perdavimo nuosavybėn pripažinimo, nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., D. R., V. R.-B., S. J., I. Š., V. V., M. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pamatai, kurių koordinatės, pamatų geodeziniame plane 1:500 pažymėtos taškais (duomenys neskelbtini), buvo perduoti J. G. (miręs (duomenys neskelbtini)) pagal 1997 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) pažymą, t. y. tuo pačiu metu kaip ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – Inspekcijai) vykdyti veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio ant senųjų pamatų dalies. Nurodė, kad ant senųjų pamatų (ir dalies naujai išpiltų pamatų) yra pastatytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio teisinė registracija pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-659-460/2023 yra pripažinta neteisėta. 2023 m. spalio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pranešė Z. G. sūnui J. G. apie privalomojo nurodymo nugriauti sandėlį ir sutvarkyti statybvietę neįvykdymą. Rašte nurodyta, kad Inspekcija toliau atliks veiksmus Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjos teigimu, teismui pripažinus, kad senieji pamatai buvo perduoti J. G., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir, įregistravus juos Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, pareiškėja įgis teisę įsigyti / išsinuomoti žemės sklypą po senaisiais pamatais ir vykdyti nesudėtingo statinio statybą. Pradėjus statinio griovimo darbus, įvykdyti teismo sprendimą ir įsiteisinti senuosius pamatus, siekiant statyti statinius, nebus tikslo, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė papildomus įrodymus ir nurodė, kad 2023 m. spalio 17 d. antstolė A. R. Ž. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Nesutikdamas su priimtu patvarkymu, pareiškėjos sūnus J. G. 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė skundą dėl antstolio procesinių veiksmų. Nurodė, kad, pradėjus statinio griovimo darbus, įvykdyti teismo sprendimą ir įsiteisinti senuosius pamatus nebus įmanoma, nes privalomuoju nurodymu reikalaujama nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 6 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo prieduose savavališka statyba laikoma medinis sandėlis su pamatais, nors pamatai buvo įrengti iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir perduoti gyventojams naudotis. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į jau pradėtą vykdymo procesą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju nugriovus pamatus nebebus įmanoma įvykdyti galbūt palankaus teismo sprendimo.
4. 2023 m. lapkričio 8 d. teismas prašymą tenkino. Pareiškėjos Z. G. pareiškimo reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui vykdyti veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio ant senųjų pamatų dalies.
5. 2024 m. vasario 2 d. Klaipėdos apygardas teismas priėmė nutartį, kuria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjos Z. G. pareiškimo reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui vykdyti veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio ant senųjų pamatų dalies. Pagrindiniai nutartyje nurodyti argumentai:
6.1 Pažymėjo, kad pareiškėja procesiniu dokumentu aiškiai nurodė reiškiamą reikalavimą, paaiškino, jos manymu, reikšmingas aplinkybes, pateikė, jos manymu, pareiškimą pagrindžiančius įrodymus, todėl šioje proceso stadijoje vertinti pareiškimą kaip akivaizdžiai nepagrįstą nėra pagrindo.
6.2 Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, kad prašomas nustatyti juridinis faktas dėl pamatų perdavimo J. G. yra susijęs su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento privalomojo nurodymo vykdymu, nusprendė, kad toks reikalavimas (iš esmės nurodant aplinkybes (argumentus), dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą) laikytinas preliminariai pagrįstu.
6.3 Teismas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti sunaikinta statinio dalis, dėl kurios perdavimo klausimas yra sprendžiamas šioje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas padarė išvadą, kad, siekiant išsaugoti esamą padėtį, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Nurodė, kad net jeigu teismas tenkintų pareiškėjos pareiškimą pagal byloje suformuluoto reikalavimo turinį, tai nebūtų pagrindas Registrų centrui įregistruoti pamatų Nekilnojamojo turto registre, nes statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Pirmiausia turėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ūkinio pastato pamatai 1990–1992 metais buvo pradėti statyti teisėtai, tačiau tokio juridinio fakto pareiškėja nustatyti neprašo.
7.2. Pažymima, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ir nesant vykstančių bylų dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcija turi pareigą perduoti privalomąjį nurodymą priverstiniam vykdymui, kadangi privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas.
7.3. Akcentuojama, kad pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti Inspekcijos departamentui vykdyti veiksmus Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka yra nepagrįstas ir gerokai pavėluotas, nes privalomasis nurodymas perduotas priverstiniam vykdymui 2023 m. spalio 16 d., tuo tarpu pareiškimas teismui pateiktas tik 2023 m. spalio 24 d., o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2024 m. vasario 8 d. skundžiama nutartimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas skundžiamoje nutartyje yra visiškai niekinis ir beprasmis.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Nurodė, kad ginčo pamatai buvo pastatyti ne 1990–1992 m., bet 1989 m. Pareiškime nurodyta, kad iš 1992 m. kovo 27 d. darbo komisijos akto apie pastatų ir įrengimų perdavimą užsakovui matyti, kad į (duomenys neskelbtini) butų gyvenamojo namo statybos sudėtį įėjo gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Statyba buvo vykdoma pagal projektą (duomenys neskelbtini). Šie įrašai patvirtina, kad ūkio pastato pamatai buvo išpilti teisėtai ir turėjo tuo metu būtinus projektus. Papildomai reikšti reikalavimą dėl statinio teisėtumo nėra pagrindo.
8.2. Pažymima, kad pareiškėja Z. G., kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – pamatų perdavimo nuosavybėn pripažinimo, siekia įteisinti nesudėtingo statinio statybą, kuriam statybos leidimas nereikalingas, tačiau reikalingas žemės sklypo naudojimas savininko ar nuomininko teisėmis faktas. Nedraudžiama asmenims, kurių statiniai įvardijamai kaip savavališka statyba, atlikti teisėtus veiksmus minėtos statybos įteisinimui.
8.3. Privalomuoju nurodymu Inspekcijos departamentas reikalauja ne tik nugriauti neteisėtą statybą, bet ir sutvarkyti statybvietę, t. y. išardyti pamatus, kurie savo laiku buvo įrengti teisėtai ir dėl kurių nuosavybės teisės pripažinimo yra pradėta civilinė byla.
3. Suinteresuoti asmenys D. R. ir V. R.-B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimo argumentai:
9.1. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios įtakos pareikštam reikalavimui ir, jei teismas priimtų palankų sprendimą, neturi jokios įtakos tokio sprendimo įvykdymui.
9.2. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis bandoma sustabdyti nelegalios statybos panaikinimą, o galbūt palankus pareiškėjai teismo sprendimas neturės jokios įtakos sprendimui nugriauti nelegaliai pastatytą statinį ant tų pamatų, kurių nuosavybės teisių pareiškėja siekia, kadangi klausimas dėl nelegaliai pastatyto statinio nugriovimo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir turi būti vykdomas. Jei teismas šioje byloje pareiškėjai priimtų palankų sprendimą, tai ji vis tiek privalėtų nugriauti nelegaliai pastatytą statinį ir galėtų statyti naują statinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
6. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui vykdyti veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio ant senųjų pamatų dalies. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nurodydamas, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė būsimam teismo sprendimo vykdymui, jei jis būtų palankus pareiškėjai. Teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui vykdyti veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio ant senųjų pamatų dalies. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti nutartį, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodama tuo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausta atlikti veiksmus, kurie jau atlikti.
8. Kaip matyti iš bylos duomenų, suinteresuotas asmuo J. G. privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas: „<...> nugriauti medinį sandėlį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą, I grupės nesudėtingąjį statinį, kurio matmenys: ilgis 10,50 m, plotis 4,15 m, aukštis nuo 3,16 m iki 4,20 m, plotas apie 43,6 kv. m, valstybinėje nesuformuotoje žemėje daugiabučio gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.“ Minėtas patvarkymas buvo būtent priimtas dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio ant dalies senųjų pamatų, dėl kurių pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, t. y. kad pamatai, kurių koordinatės pamatų geodeziniame plane 1:500 pažymėtos taškais (duomenys neskelbtini), buvo perduoti J. G. (miręs (duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini) pažymą, t. y. tuo pačiu metu kaip butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
9. Pažymėtina, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
10. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo; tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
11. Taigi nagrinėjamu atveju pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ir nesant vykstančių bylų dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcija turėjo pareigą perduoti privalomąjį nurodymą priverstiniam vykdymui, kadangi privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas.
12. Pagal byloje esančius duomenis, 2023 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis priėmė vykdyti minėtą privalomąjį nurodymą. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui pateiktas 2023 m. spalio 24 d., laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi pritaikytos 2024 m. vasario 8 d.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad privalomasis nurodymas jau perduotas vykdyti antstolei. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui vykdyti veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio ant senųjų pamatų dalies, pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nutarties priėmimo metu nebebuvo aktualios. Kaip jau minėta, privalomasis nurodymas jau buvo perduotas vykdyti antstolei, o pareiškėja prašomomis taikyti laikinosiomis priemonėmis būtent ir siekė sustabdyti privalomojo nurodymo vykdymą, t. y. perdavimą antstoliui, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Taigi teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra galimybės įvykdyti.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė, nesivadovaudamas teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, neįvertino egzistuojančios realios faktinės situacijos. Apeliacinės instancijos teismas nevertina byloje pareikšto materialinio reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, darydamas išvadą, kad pats prašymas dėl būtent tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui vykdyti veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio ant senųjų pamatų dalies – nagrinėjamoje byloje jau yra praradęs savo aktualumą, jis neįvykdomas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino tokį pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Z. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.