Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 4 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į išvykas į tėvų namus, išvykos taisyklių nepažeidė. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, tačiau anksčiau fiksuoti 3 pažeidimai, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas 11 kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, kas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką mažinantys veiksniai.

A. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 7 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 7 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis nuo 2023 m. vasario 20 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į išvykas, išvykų taisyklių pažeidimų nenustatyta. Bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 11 kartų skatintas, atvykęs į pataisos įstaigą 2018 m. kovo 19 d. atsisakė dirbti administracijos siūlomą darbą, baustas drausmine tvarka. Nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2019 m. sausio 2 d. dirbo. Nuo 2019 m. gegužės 29 d. dirbo valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, siuvėjo pareigose. Asmuo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl įdarbinimo, rašytą 2021 m. rugsėjo 3 d., jog atsiradus galimybei bus priimtas dirbti pagalbiniu darbuotoju. 2023 m. kovo 20 d. nuteistasis įsidarbino Kauno rajone esančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbinė veikla truko neilgai. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsidarbino įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba Vilniuje, nuo 7 val. iki 18 val., nurodo, jog dirbant šį darbą lieka mažai laiko dalyvauti pozityviame užimtume, tačiau nuteistasis išreiškia pasitenkinimą darbine veikla. Nuteistasis neturi lygtinio paleidimo atveju galimybės įsidarbinti patvirtinančių dokumentų. Gyvenamąją vietą deklaravęs adresu pas tėvus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuteistasis nurodė, kad palaiko ryšius su artimaisiais, santykius apibūdina kaip nekritikuojančius, palaikančius. Stipriausias ryšys liko su mama, nuteistasis nurodo, kad nebenusikals ateityje būtent dėl mamos, nes nenori jos skaudinti, teigia prižadėjęs mamai nebevartoti alkoholinių gėrimų. Su mama bendrauja dažniausiai telefoniniais skambučiais, taip pat mama lankė sūnų priklausančių ilgalaikių pasimatymų metu. Išvykų metu asmuo grįžta į tėvų namus, pakartotinio vertinimo metu nurodo turintis merginą, su kuria susitinka savaitgaliais trumpalaikių išvykų metu, santykius apibūdina palaikančio pobūdžio. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors A. V. 11 kartų skatintas, jis 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (paskutinį kartą – 2019 m. sausio 17 d.). Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat jam vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių nesupratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą. Nuteistasis anksčiau neteistas. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis susiduria su finansiniais sunkumais, kuriuos stengiasi spręsti gaudamas nuolatines darbines pajamas. Taigi, A. V. nusikalstama veika nėra susijusi su siekiu pasipelnyti, asmens turimi įsiskolinimai nėra maži, neturint oficialaus ir reguliaraus pajamų šaltinio būtų ganėtinai sunkiai įveikiami.

Nuteistasis nurodo, jog nepalaiko ryšių su kriminalinį elgesį palaikančiais asmenimis. Nusikalstama veika įvykdyta veikiant vienam. Nuteistasis praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Laisvu metu dažnai su draugais ar pažįstamais išgėrinėdavo, nusikaltimas, už kurį šiuo metu kali, taip pat buvo įvykdytas po išgertuvių su pažįstamais. Šiuo metu A. V. atpažįsta socialinius veiksnius ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Taigi, nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai – vengimas save realizuoti pozityviose veiklose laisvėje, bendravimas su netinkama kompanija ir sistemingas alkoholio vartojimas laisvu nuo darbo metu – praeityje neskatino jo prosiocialaus elgesio laisvėje ir gali būti siejami su A. V. nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistojo netinkamas laisvalaikio leidimo būdas ir kompanija laisvėje neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimui. Nekeičiant draugų ir intereso rato, galimybė netinkamai elgtis išėjus į laisvę išlieka. Pats nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, nurodo, kad laisvėje turi draugų, su kuriais bendrauja, kad palaiko ryšius su artimaisiais. Asmuo yra patenkintas savo asmenybe, labiau pabrėžia savo gerąsias savybes. Savęs vertinimo anketoje nurodo, kad neturi jokių problemų gyvenime. Asmens savivaizdis neatitinka realios situacijos, o požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis. Nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi, savęs vaizdas yra vienpusiškas, nesavikritiškas. Emocinis fonas tolygus. Teisės pažeidėjo emocinės gerovės ypatumai gali būti susiję su jo nusikalstama veika, o taip pat neabejotinai turėjo įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas.

Vertinant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebimi geri nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai, lygis pastaruoju metu teigiamas (nuo 2019 metų nedaro vidaus tvarkos pažeidimų). 2019 metais buvo baustas už pataisos namų administracijos reikalavimų nevykdymą. Pokalbio metu stengėsi elgtis mandagiai, palaikyti pokalbį, akių kontaktą. Asmuo nurodo, kad buvo linkęs pirma elgtis, po to pagalvoja apie pasekmes, kaip teigia, impulsyvumui įtakos turėjo ankstesnė alkoholio vartojimo problema. Tikėtina, kad konfliktų metu jo elgesys gali priklausyti nuo kitų asmenų elgesio. Kaip probleminę sritį įvardina tik alkoholio vartojimą, asmuo daugiau problemų neįžvelgia, dėl susiklosčiusios situacijos kaltina aplinkybes, atsakomybės neprisiima. Teisės pažeidėjas nenumato savo veiksmų pasekmių, sunku realistiškai prognozuoti savo elgesio poveikį sau ir kitiems. Turi konkrečių ateities planų, įvardina žingsnius, kaip tuos planus įgyvendins (išeis į laisvę, dirbs, padės mamai). Sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priima kitų požiūrį, ypač, kai prašoma tai padaryti. Nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Mąstyme dominuoja labiau abstrakčiais samprotavimais grįsti teiginiai. Asmuo geba atpažinti esminius dalykus, kurie jam sukelia neigiamas pasekmes. Turi tvirtą pasiryžimą keisti savo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau kai kurias savo atsakomybes neigia. Tikėtina, jog mąstymo sferos ypatumai iš dalies buvo susiję su A. V. nusikalstama veika. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. V. neatliktos bausmės dalis (2 metai 4 mėnesiai 14 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.