Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Rietavo savivaldybės administracijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 3 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J39-1316/2023/J04 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Departamentas Nutarimą grindė Žemės gelmių įstatymo nuostatomis, kurios įtvirtintos 2016 m. balandžio 14 d. įstatymo redakcijoje Nr. XII-2308, galiojusioje iki 2020 m. birželio 30 d. bei Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklėmis, kurios nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios, ir naujai leidimų išdavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintu Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašu. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovaujasi pažeidimo padarymo metu (2023 m. liepos 28 d.) galiojusiomis teisės aktų nuostatomis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Departamento Telšių aplinkos apsaugos inspekcija 2023 m. liepos 28 d. atliko neplaninį patikrinimą ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. PA-3661 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame užfiksavo, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) prie buvusio (duomenys neskelbtini) seniūnijos smėlio karjero, buvusiame smėlio karjere buvo kasamas smėlis (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno prašymu ir vežamas bendruomenės poreikiams. Per vieną dieną iš mažojo karjero buvo išvežta apie 40 m³ smėlio; smėlis buvo vežamas į bendro naudojimo teritoriją, esančią tarp (duomenys neskelbtini) miestelyje, smėlio takelių įrengimui. Be to, Patikrinimo akte užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija paaiškino, jog esant nepakankamam projekto „Pakalbėkim ant suolelio gatvėj (duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimo finansavimui, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno leidimu, iš nebenaudojamo seniūnijai priklausiusio (duomenys neskelbtini) esančio smėlio karjero, parvežtos 8 priekabos (apie 40 m³) smėlio.

Departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis aplinkos apsaugos inspektorius 2023 m. rugpjūčio 30 d. Rietavo savivaldybės administracijai surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J39-1341/2023, už tai, kad 2023 m. liepos 28 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą prie buvusio smėlio karjero, užfiksuotas ekskavatorius, traktorius su priekaba ir du asmenys, kurie paaiškino, kad smėlis yra kasamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno prašymu ir vežamas bendruomenės poreikiams į (duomenys neskelbtini) miestelį; darbai karjere vykdyti vieną dieną; iš karjero išvežta apie 40 m³ smėlio. Protokole taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija 2023 m. liepos 28 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojai pateikė idėją „Pakalbėkim ant suolelio gatvėj (duomenys neskelbtini)“ kuri surinko daugiausiai balsų Rietavo savivaldybėje ir šiai idėjai įgyvendinti buvo paskirta 7606 eurų; už Projekto įgyvendinimą atsakinga Rietavo savivaldybės administracija; esant nepakankamam idėjos įgyvendinimo finansavimui, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno leidimu, iš nebenaudojamo seniūnijai priklausiusio (duomenys neskelbtini) esančio smėlio karjero parvežtos 8 priekabos (apie 40 m³) smėlio numatytų takelių viešoje erdvėje (duomenys neskelbtini), įrengimui. Taip pat Protokole nurodyta, kad telefonu Rietavo savivaldybės administracijos darbuotojas E. V. paaiškino, kad apie naudojamą smėlį iš (duomenys neskelbtini) karjero nieko nežinojo ir Projekte nebuvo numatyta naudoti smėlį iš (duomenys neskelbtini) kaime esančio karjero. Be to, šiame Protokole konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas naudojo naudingąsias iškasenas (smėlį) ne pagal Žemės gelmių įstatymo nustatytus reikalavimus, t. y. (duomenys neskelbtini) seniūnija vykdė valstybinių žemės gelmių išteklių (smėlio) gavybą, kurio išgavimui privalomas leidimas bei neturėdama šio Leidimo, taip pat neatlikusi jų gavybos poveikio bei neįvykdžiusi kitų Žemės gelių įstatyme numatytų prievolių, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 14 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Departamento skyriaus 2023 m. spalio 23 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-1316/2023/J04 už nustatytą pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje, Rietavo savivaldybės administracijai skirta 3000 eurų bauda. Šiuo Nutarimu taip pat ištaisytas Protokole esantis apsirikimas ir nustatyta, kad Rietavo savivaldybės administracija savo veika padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ne Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 2 dalyje, o Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje.

Pažeidimo padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo redakcijos (2023 m. gegužės 11 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1955) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Žemės gelmių ištekliai ir žemės gelmių ertmės naudojami tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Žemės gelmių ištekliai ir žemės gelmių ertmės naudojami tik atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras; fiziniai ar juridiniai asmenys arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, planuojantys naudoti detaliai išžvalgytus ir aprobuotus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, prieš atlikdami Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, raštu apie tai informuoja Lietuvos geologijos tarnybą. Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti žemės gelmių išteklius ir (ar) žemės gelmių ertmes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta išlyga, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: 1) gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 2) gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 3) žemės gelmių geoterminę energiją; 4) mažuosius karjerus. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. D1-51 „Dėl mažųjų karjerų įrengimo ir naudojimo tvarkos aprašo patirtinimo“ patvirtinto Mažųjų karjerų įrengimo ir naudojimo tvarkos aprašą (2023 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. D1-238 redakcija, toliau –Tvarkos aprašas) mažasis karjeras – ne didesnis kaip 1 ha ploto ir ne daugiau kaip 3 m gylio atviras kasinys, iš kurio išgaunamas smėlis ar žvyras asmeninėms žemės savininko reikmėms, savivaldybės funkcijoms atlikti ar miškų urėdijos ūkio reikmėms – valstybinėms funkcijoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, atlikti. Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad žemės savininkas gali įsirengti mažąjį karjerą pagal Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės administracija gali įrengti po vieną iki 1 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą. Mažųjų karjerų įrengimo ir naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras (Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Mažojo karjero įrengimui ir naudojimui žemės savininkas privalo turėti mažojo karjero pasą pagal Tvarkos aprašo 1 priede nurodytos formos pavyzdį (Tvarkos aprašo 7 punktas). Žemės savininkas, pageidaujantis įsirengti mažąjį karjerą, Lietuvos geologijos tarnybai pateikią Tvarkos aprašo 11 punkte išvardintus dokumentus (Tvarkos aprašo 10 punktas). Jeigu pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, mažasis karjeras įrašomas į Mažųjų karjerų sąvadą (Tvarkos aprašo 12.1 punktas). Mažojo karjero įrašymas į sąvadą žemės savininkui suteikia teisę naudoti smėlio ar žvyro išteklius (Tvarkos aprašo 13 punktas).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija turėjo 1997 m. gruodžio 3 d. išduotą mažojo karjero pasą Nr. 7 (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau šis pasas 2018 m. sausio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 36FPĮ-15-(14.36.124.) pripažintas netekusiu galios.

Žemės sklype iš kurio buvo vežamas smėlis mažasis karjeras neįrengtas, t. y. Savivaldybė neturėjo mažojo karjero paso, mažasis karjeras nebuvo įrašytas į Mažųjų karjerų sąvadą, todėl Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta išlyga, kad galima naudoti žemės gelmių išteklius neturint leidimo, Savivaldybei netaikoma. Teismas daro išvadą, kad Savivaldybė vykdė valstybinių žemės gelmių išteklių (smėlio) gavybą, kurio išgavimui privalomas leidimas.

Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 13 punktas nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintu Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašu (2023 m. birželio 14 d. redakcija Nr. 451, toliau – ir Aprašas), kuris reglamentuoja leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklius, leidimų naudoti požeminio vandens išteklius ir leidimų naudoti žemės gelmių ertmes išdavimą fiziniams ir juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, leidimų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą ir patikslinimą, leidimų sąlygų laikymosi priežiūrą ir informavimą apie leidimų išdavimą (1 punktas). Asmuo, norintis gauti Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidimą, Lietuvos geologijos tarnybai pateikia šio Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus. Lietuvos geologijos tarnyba leidimą išduoda Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais ir terminais (Aprašo 9 punktas). Iš Aprašo 15.4 punkto nuostatų matyti, kad Leidimas yra išduodamas konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam nustatomi atitinkami įpareigojimai (15.6 punktas).

Pagal Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 19 punktą žemės gelmių apsauga – veiksmai ir priemonės, kurių tikslas – apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl gamtinių procesų ar žmonių veiklos, visiškai ar iš dalies atkurti tas savybes, taip pat racionaliai ir tvariai naudoti žemės gelmių išteklius.

Savivaldybė neatlikusi smėlio gavybos poveikio aplinkai vertinimo, neįvykdžiusi kitų Žemės gelmių įstatymo numatytų prievolių prieš gaunant Leidimą, (duomenys neskelbtini), vykdė smėlio gavybos veiksmus neturėdama Leidimo, todėl pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, 14 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 16 straipsnio 1 dalyje, ir Aprašo 7, 9 punktuose, nustatytus reikalavimus. Byloje ginčo nėra, kad Savivaldybė tokiu būdu iš mažojo karjero, esančio (duomenys neskelbtini), išvežė 8 priekabas (apie 40 m³) smėlio.

Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Savivaldybei už nurodytą pažeidimą skirta minimali 3000 eurų bauda.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja įvykdė Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl Nutarimo naikinti teismas neturi pagrindo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta Savivaldybės atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Savivaldybės atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėja bendradarbiavo teikiant reikalingus duomenis ir paaiškinimus, padėjo tyrimo metu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Savivaldybės padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, kad Savivaldybė yra biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ir savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų asignavimų, į tai, kad pareiškėja prisipažino pažeidimą, bei kaip nurodė pati, ji operatyviai ėmėsi priemonių pašalinti Nutarime įvardintą pažeidimą – 2023 m. spalio mėn. sudarė statybos rangos darbų sutartį dėl mažojo karjero rekultyvavimo darbų atlikimo, tai, kad Savivaldybei kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, kad nesiekė tyčia ir sąmoningai daryti žalą aplinkai, iškastas smėlis buvo panaudotas bendruomenės poreikiams įgyvendinant Projektą tenkinti, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Savivaldybei paskirti švelnesnę baudą, nei Nutarimu paskirta bauda 3000 eurų. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei Nutarimu paskirta sankcija.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai Rietavo savivaldybės administracijai skiriama 1500 eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 3 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J39-1341/2023/J04 Rietavo savivaldybės administracijai paskirtą 3000 eurų baudą į 1500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.