Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, jam priklausančiame automobilyje Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinių ratų posparnyje įrengtoje angoje – slėptuvėje paslėpė 7 paketus, kuriuose supakuota 70 vnt. plytelių formos kietos medžiagos, kurioje yra labai didelis kiekis 6 881,12 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, bei šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė savo automobilyje ir 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 01.00 val., neteisėtai gabeno iki Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos pasienio Lazdijų rajone, kur neturėdamas leidimo ir paslėpęs minėtas medžiagas, taip ketindamas išvengti muitinės kontrolės, kėsinosi išvežti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respublikos teritoriją, tačiau 2015 m. rugpjūčio 8 d. Lazdijų r., (duomenys neskelbtini) – Valstybės sienų apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės patalpose, patikrinus šį automobilį apie 02.30 val., šios medžiagos minėtame automobilyje įrengtoje slėptuvėje buvo rastos ir paimtos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. L. 2015 m. rugpjūčio 8 d. laikinas sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal nustatytą teisiamųjų posėdžių grafiką.

Skunde pabrėžiama, kad gynėjas siūlė svarstyti galimybę kaltinamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Tokiu būdu būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti baudžiamojo proceso tikslai, nepažeidžiant kaltinamojo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisių. Tačiau apygardos teismas net nesvarstė galimybės paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę.

Gynėjas teigia, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką tikimybė, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis, negali būti vertinama remiantis vien jam gresiančios sankcijos griežtumu, o turi būti vertinama atsižvelgiant į kitas aplinkybes. Apygardos teismas pagrindą, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis, aiškino priešingai, nes pagal jį griežta sankcija savaime tampa pagrindu skirti suėmimą. Gynėjas pabrėžia, kad, nors kaltinamasis yra kitos valstybės pilietis, jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi leidimą čia nuolat gyventi, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, todėl jo socialiniai ryšiai yra stiprūs ir pastovūs. Be to, kaltinamasis turi nuolatinį darbą Jungtinėje Karalystėje, legalų pragyvenimo šaltinį, dažnai lanko šeimą Lietuvoje, t. y. turi visas galimybes vystyti socialinius ryšius. Gynėjo įsitikinimu, jo ginamasis baudžiamas suėmimu tik už tai, kad dirbo ne Lietuvos, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje, tokiu būdu pažeidžiami laisvo judėjimo ir gyvenamosios vietos laisvo pasirinkimo principai. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. L. gynėjo skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, kuria kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos (pratęsiamas terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Gynėjas skunde teigia, kad vien tai, jog automobilyje rastos narkotinės medžiagos, nėra pakankami duomenys, leidžiantys manyti, kad ginamasis padarė jam inkriminuojamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Priešingai nei teigia gynėjas, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. L. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad tokie duomenys yra: automobilio apžiūros ir kratos protokolai, eksperimento atlikimo protokolas, specialisto išvados, rasti ir paimti daiktai, jų apžiūros protokolai, liudytojų apklausos protokolai, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Apygardos teismas kaltinamajam V. L. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad V. L. kaltinamas kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms, padarymu ir jam gresia itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nors įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Minėtos aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jų pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nėra pagrindo sutikti su gynėjo skundo argumentais, kad apygardos teismas kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir sankcijoje nustatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę savaime pripažino pagrindu pratęsti suėmimą. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas įvertino ir BPK 122 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytas aplinkybes, t. y. kad V. L. turi ryšių su įvairiomis užsienio valstybėmis, nes yra Rumunijos pilietis, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, Londone, o abiejų vaikų gimimo vieta – Airija, Dublinas. Kaltinamojo ryšius užsienyje patvirtina ir kiti skundžiamoje nutartyje nepaminėti bylos duomenys: jo motina gyvena Italijoje, o sesuo – Kipre, be to, V. L. turi kelių valstybių išduotus vairuotojų pažymėjimus, vienas jų – Moldovos (šioje valstybėje kaltinamasis yra gimęs), kitas – Rumunijos. Nustatyti kaltinamojo ryšiai užsienyje apygardos teismo pagrįstai įvertinti kaip palengvinantys galimybę kaltinamajam pasislėpti nuo Lietuvos Respublikoje vykdomo jo baudžiamojo persekiojimo.

Dėl gynėjo skunde akcentuojamų aplinkybių, kad jo ginamasis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kurioje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, yra vedęs Lietuvos pilietę ir turi du mažamečius vaikus, teisėjų kolegija pažymi, jog jos yra gana svarbios, tačiau nėra pakankamos paneigti apygardos teismo išvadą, kad V. L., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Vertinant gynėjo skunde deklaruojamus kaltinamojo socialinius ryšius su Lietuva pažymėtina, kad, pasak kaltinamojo sutuoktinės, jos vyras Lietuvoje nebūna po kelis mėnesius, be to, paties kaltinamojo teigimu, jis kartu su savo sutuoktine ir vaikais kurį laiką gyveno ir dirbo Anglijoje. Taigi apygardos teismas pagrįstai suabejojo kaltinamojo stiprių socialinių ryšių su Lietuva buvimu ir pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Šio pagrindo nepašalina ir gynėjo skundo argumentai dėl laisvo asmenų judėjimo ir gyvenamosios vietos laisvo pasirinkimo principų.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas V. L., pavojingumą visuomenei, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti šiuos nusikaltimus yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nagrinėjamu atveju nepažeistas.

Nepagrįstais laikytini gynėjo skundo argumentai, kad apygardos teismas net nesvarstė galimybės kaltinamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skundžiamoje nutartyje padaryta motyvuota išvada, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o būtent užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, galimybės nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia išvada.

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, kuria V. L. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. L. gynėjo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam V. L. trims mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.