Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-27 · Administracinė byla Nr. I-2940-1063/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-27
Bylos Nr.
I-2940-1063/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01528-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
V. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2940-1063/2018Proceso Nr. 3-61-3-01528-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi su skundu (b. l. 1–2) į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 7 000 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nuo 2016 m. birželio mėn. iki skundo surašymo dienos, nes buvo kalinamas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m. minimalus gyvenamasis plotas.

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 7–10) argumentais prašė skundą atmesti. Pateikė duomenis, kuriose kamerose pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas bei nurodė, kad plotas, tenkantis asmeniui kameroje, nebuvo pažeistas.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. (iki skundo teismui pateikimo) jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Vilniaus pataisos namuose.

2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

3. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

4. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo kalinamas nuo 2016 m. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 29 d., toliau – ir Taisyklės) 11¹ punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) (11¹.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2. punktas). Vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų ploto pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose reikalavimas (3,6 kv. m.) išliko nepakitęs ir vėlesnėse šių Taisyklių redakcijose. Taisyklėse nėra įtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kamerų tipo patalpos ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, iš bendro kameros ploto turi būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

5. Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie pataisos įstaigos kamerų tipo patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas.

Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kiek ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje kartu su pareiškėju buvo patalpinta asmenų, todėl išvada apie tai, ar ploto reikalavimas buvo pažeistas, apskaičiuotina vertinant miegamų vietų skaičių kameroje, preziumuojant, kad kamerose buvo tiek asmenų, kiek yra miegamų vietų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu (2016-2018 metai) pareiškėjui nuo 2016 m. gegužės 16 d. būnant patalpintam bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 209, kurios plotas 17,72 kv. m., įrengtos 5 miegamos vietos, atskaičius sanitarinio mazgo plotą (1,63 kv. m.), vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjui nuo 2016 m. lapkričio 23 d. būnant patalpintam kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 3K, kurios plotas 13,64 kv. m., įrengtos 3 miegamos vietos, atskaičius sanitarinio mazgo plotą (1,63 kv. m.), vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 9 d. buvo perkeltas iš bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 209 į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 309, kurios plotas 19,11 kv. m., įrengtos 6 miegamos vietos, atskaičius sanitarinio mazgo plotą (1,63 kv. m.), vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas buvo tik nežymiai pažeistas (vienam asmeniui teko 2,9 kv. m., vietoje 3,1 kv. m.).

Pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 8 d. buvo perkeltas iš bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 309 į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 212, kurios plotas 36,70 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų, atskaičius sanitarinio mazgo plotą (1,63 kv. m.), vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 9 d. buvo apgyvendintas drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 13 D, kurios plotas 33,18 kv. m., įrengtos 8 miegamos vietos, atskaičius sanitarinio mazgo plotą (1,71 kv. m.), vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjui būnant patalpintam karantino tipo kamerose Nr. 108 (plotas – 14,39 kv. m., 4 miegamos vietos) ir Nr. 109 (plotas – 19,78 kv. m., 6 miegamos vietos), net ir atskaičius sanitarinio mazgo plotą (1,63 kv. m. – 1,71 kv. m.), tuo atveju, jei buvo užimtos visos lovos, pareiškėjui teko 3,1 kv. m. kameros ploto.

6. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus PN administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam pataisos įstaigos patalpose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,1 – 3,6 kv. m. patalpos ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 9 d. buvo patalpintas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 309, kurios plotas 19,11 kv. m., įrengtos 6 miegamos vietos ir atskaičius sanitarinio mazgo plotą (1,63 kv. m.) vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas buvo tik nežymiai pažeistas (vienam asmeniui teko 2,9 kv. m., vietoje 3,1 kv. m.), tačiau šis minimalus teisės aktų reikalavimų neatitikimas, nagrinėjamo ginčo kontekste, negali būti vertinamas, kaip negrįžtamai padaręs žalą pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kuri turėtų būti įvertinta pinigais.

7. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme. Atkreiptina, jog pareiškėjas skunde teismui tik išvardino ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir konstatavo, kad jam buvo padaryta žala, tačiau nenurodė jokių argumentų, kokia konkrečiai žala pareiškėjui buvo padaryta. Pažymėtina, kad vien tik abstraktus teisė aktų nurodymas negali būti pagrindu žalai priteisti.

8. Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su jo teisių galimu pažeidimu atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas Vilniaus PN veiksmais jam padarytos žalos neįrodė, todėl pareiškėjo skundas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Tomas Blinstrubis