Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą dėl tėvystės fakto, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, nustatymo, suinteresuoti asmenys: J. K., V. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja pagimdė moteriškos lyties kūdikį, kuris Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše užregistruotas K. B. vardu. Gimimo įraše vaiko motina nurodyta pareiškėja, tėvas nėra nurodytas. Pasak pareiškėjos, tikrasis biologinis K. B. tėvas yra M. K., miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad su mirusiuoju M. K. susipažino 2020 m. lapkričio mėnesį pažinčių programėlėje. Nuo 2021 m. vasario mėnesio tapo pora, gyveno atskirai, tačiau nuolat būdavo kartu, tai pas vieną, tai pas kitą namuose. Norą susilaukti vaiko pirmasis išreikšė velionis M. K., pareiškėja dvejojo, tačiau pasikalbėję nusprendė kartu kurti šeimą. Pareiškėjai sužinojus, kad laukiasi, iš karto pranešė velioniui, kuris apsidžiaugė, lydėjo pareiškėją į daugumą vizitų pas medikus. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėja ir velionis aspigyveno kartu, velionis prisidėjo finansiškai ruošiantis vaiko atvykimui į namus – pirko kūdikio kraitelį, vaikui reikalingus daiktus. Iki vaiko gimimo mirusysis pasipiršo pareiškėjai, tačiau pareiškėja nusprendė vestuves nukelti kitai vasarai. Gimdyme velionis nedalyvavo, laukė ligoninėje, pasilikti kartu palatoje iš karto po vaiko gimimo taip pat negalėjo dėl laisvų palatų trūkumo, tačiau kitą dieną apsilankė ligoninėje, planavo kitą vizitą, tačiau neatvyko, kadangi netikėtai mirė namuose. Pareiškėja nurodo, kad juridinis faktas reikalingas tam, jog dukra žinotų savo kilmę, įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodo, kad pareiškėjos G. B. pareiškimas pareikštas išimtinai nepilnametės K. B. interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus, taip pat galėtų įgyti visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį.

6. Teisme gauta pareiškėjos G. B. ir suinteresuotų asmenų J. K. bei V. K. pasirašyta taikos sutartis ir prašymas ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

7. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

8. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519 (toliau – Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso), buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

10. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. B. yra M. K. duktė. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas žinos savo kilmę, įgis visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

11. Byloje pateiktas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina įrašyta G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicininio mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

12. Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

13. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).

14. Nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui patvirtinti byloje yra pakankamai ir kitų rašytinių įrodymų.

15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (G. B. ir M. K. bendras fotonuotraukas, susirašinėjimą Facebook Messenger programėlėje), taip pat pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėja G. B. ir velionis M. K. gyveno atskirai, tačiau nuolat būdavo kartu, bendraudavo elektroninėmis ryšio priemonėmis, kartu leisdavo laiką bei norėjo susilaukti bendro vaiko. Kai pareiškėja pradėjo lauktis, pareiškėja ir velionis apsigyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir planavo vestuves, ruošėsi vaiko gimimui, kartu pirko vaikui reikalingus daiktus. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad mirusysis su džiaugsmu laukė dukters gimimo, kartu su pareiškėja iki dukters gimimo išrinko jai vardą – K., kuris buvo duotas mergaitei registruojant vaiko gimimą. Gimus vaikui mirusysis lankėsi ligoninėje, planavo kitą atvykimą, tačiau netikėtai mirė namuose, nespėjęs oficialiai pripažinti tėvystės vaiko K. B. atžvilgiu. Suinteresuoti asmenys – velionio tėvai V. K. ir J. K., pateiktame atsiliepime patvirtino, kad G. B. pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog K. B. biologinis tėvas yra M. K. (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės pareiškėjos vaiko atžvilgiu. Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra K. B. tėvas, o K. B. yra M. K. dukra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytinas įrašas apie K. B. tėvą, nurodant, kad jos tėvas yra M. K.

17. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo M. K. vaikas K. B. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Dėl taikos sutarties

18. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl bylos dalyko tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys – mirusiojo tėvai – sudarė taikos sutartį.

19. Pažymėtina, kad kitaip nei ieškinio teisena, ypatingąja teisena nagrinėjamos visiškai kitokios prigimties bylos, kuriose dažniausiai nėra ginčo dėl teisės (išskyrus kelis atvejus), o dalyvaujančių byloje asmenų (pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų) interesai neturi būti priešingi (kartais jie gali net sutapti). Taigi ginčo nebuvimas eliminuoja ir pačios taikos sutarties reikalingumą bei jos sudarymo galimybę šioje teisenoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas netvirtina pateiktos taikos sutarties, tačiau, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų poziciją dėl pareikštų reikalavimų, bylą išnagrinėja rašytinio proceso tvarka ir visiškai tenkina pareiškėjos G. B. prašymą dėl tėvystės fakto, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylose nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 26,56 Eur. Vadovaujantis šalių sudarytos taikos sutarties 3 punktu, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos G. B. (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 391 staripsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

atsisakyti patvirtinti taikos sutartį.

Pareiškėjos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.