- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-66-574-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02552-11-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė (pirm.), Stasys Lemežis, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- J. M., A. L., A. P., Z. M., Stasio V
- Advokatai
- Valdas Burneikis
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jurgita Mačionytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-574/2013
Teisėja Aušra Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02552-11-5
2013 m. sausio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Pavelo Frolovo, Stasio Lemežio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 2 d. (plėšimas įsibrovus į patalpą nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu) 3 metų laisvės atėmimo bausme, LR BK 182 str. 2 d. (plėšimas įsibrovus į patalpą nukentėjusiųjų A. L. ir A. P. atžvilgiu) 3 metų laisvės atėmimo bausme, LR BK 214 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės pagal LR BK 180 str. 2 d. (plėšimas įsibrovus į patalpą nukentėjusiųjų A. L. ir A. P. atžvilgiu) ir 214 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 6 d. minėta subendrinta bausmė iš dalies sudėta su pagal LR BK 180 str. 2 d. (plėšimas įsibrovus į patalpą nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu) skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistojo A. L. nukentėjusiosios J. M. naudai priteista 1 920 Lt, nukentėjusiojo Z. M. naudai priteista 90 Lt, nukentėjusiosios A. P. naudai priteista 500 Lt žalai atlyginti.
A. L. pagal LR BK180 str. 2 d. dėl plėšimo įsibrovus į patalpą nukentėjusiojo Stasio V. K. atžvilgiu išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad jis įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą, o būtent:
jis, 2011 m. spalio 24 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas J. M. priklausančiame bute, buto koridoriuje, panaudodamas fizinį smurtą - jai iš už nugaros ranka suspaudęs kaklą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, ją laikydamas, nuvedė į virtuvę bei iš nukentėjusiosios pareikalavo 50 litų, J. M. padavus jam 20 litų, juos pagrobė, o likusios pinigų sumos nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji reikalaujamos pinigų sumos neturėjo, po ko nuo virtuvėje esančios palangės pagrobė 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1200“ ir nuvesdamas J. M. prie kambario durų, pareikalavo jas atrakinti, nukentėjusiajai J. M. atrakinus minėtas duris, įsibrovė į patalpą ir toliau panaudodamas fizinį smurtą – pastūmė J. M. rankomis į krūtinę į patalpos vidų, pagrasino nesipriešinti, taip sudarydamas nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad tuoj pat bus panaudotas fizinis smurtas, grasino panaudoti fizinį smurtą ir siekdamas pagrobti neapibrėžtos vertės turtą - balduose ieškojo materialinę vertę turinčių daiktų, tačiau daiktų nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nieko vertingo nerado, po to, pareikalavo perduoti jam J. M. dėvimus aukso gaminius, pastarajai nuo rankų pirštų nusiėmus 600 litų vertės auksinį žiedą su akutėmis, 350 litų vertės auksinį vestuvinį žiedą ir perdavus jam, pats išvėręs iš J. M. ausų 800 litų vertės auksinius lapo formos auskarus, juos pagrobė, po ko, toliau panaudodamas fizinį smurtą - J. M. iš už nugaros ranka suspaudė nukentėjusiosios kaklą, taip toliau atimdamas galimybę nukentėjusiajai J. M. priešintis, nuvedė ją į kitą kambarį ir siekdamas pagrobti neapibrėžtos vertės turtą - balduose ir drabužių kišenėse ieškojo materialinę vertę turinčių daiktų, tačiau daiktų nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nieko vertingo nerado, po to, toliau panaudodamas fizinį smurtą - J. M. iš už nugaros ranka suspaudė nukentėjusiosios kaklą ir nutempdamas bei įstumdamas nukentėjusiąją į vonios kambarį, pagrasino sėdėti 10 min., taip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis bei pagrobė J. M. priklausančius 170 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1209“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 250 litų vertės DVD leistuvą „LG“, 300 litų vertės verstos odos vyrišką striukę, 220 litų vertės vyrišką dvipusę striukę ir Z. M. priklausantį 40 litų vertės raktų ryšulį, 50 litų vertės tyrimo metu nenustatytą mobiliojo ryšio telefoną, iš viso pagrobė J. M. turto už 2 690 litų, Z. M. priklausančio turto už 90 litų, bendrai pagrobė 2 780 litų vertės turtą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą, o būtent:
jis, 2011 m. lapkričio 7 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą įstūmė A. L., stovėjusį koridoriuje prie savo buto įėjimo durų, į buto vidų ir taip įeidamas į A. L. butą įsibrovė į patalpą, po ko, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – A. L. stacionariu telefonu kviečiant pagalbą, išplėšė telefono ragelį, pareikalavo duoti 20 litų ir pagrasino padegti butą, tačiau pinigų nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. L. reikalaujamos pinigų sumos nedavė, po ko, atimdamas galimybę priešintis - pagrasino padegti butą, išdaužyti langus, paėmė iš kambaryje stovėjusios sekcijos A. L. priklausančią piniginę ir iš jos pagrobė A. L. priklausančius 2 litus, taip pat iš kito kambario rankinės pagrobė ant sofos lovos A. P. 20 litų vertės piniginę, kurioje buvo 8 litai, AB „Swedbank“ mokėjimo korteles „Visa electron“ ir „Mastercard“, iš sekcijos 70 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3020“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir ant lovos gulintį 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2720“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė A. L. turto - 2 Lt, A. P. turto už 298 Lt, bendrai pagrobė 300 Lt vertės turtą.
Taip pat jis neteisėtai įgijo vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:
jis, 2011 m. lapkričio 7 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), plėšimo metu pagrobė iš A. L. piniginės vieną svetimą A. L. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ lustinę mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią tokiu būdu neteisėtai įgijo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendį dalyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 180 str. 2 d., pakeisti – perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš LR BK 180 str. 2 d. į LR BK 180 str. 1 d., taip pat prašo sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis darydamas nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų atžvilgių fizinio smurto nenaudojo, jų nemušė, grasino tik žodžiais, tuo tarpu apylinkės teismas jį nuteisė pagal LR BK 180 str. 2 d. Jam paskirta bausmė yra per griežta. Dėl padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. L. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. kadangi jo padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos pagal LR BK 180 str. 1 d., todėl, kad jis, darydamas nusikalstamas veikas, nukentėjusiųjų atžvilgių fizinio smurto nenaudojo, jų nemušė, grasino tik žodžiais, todėl jis nepagrįstai nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. L. nusikalstamas veikas kvalifikuodamas pagal BK 180 str. 2 d., tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 str. 1 d. numatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota plėšimo sudėtis ir kaltininko veika pagal šią BK 180 str. dalį kvalifikuojama tuomet, kai plėšimas (BK 180 str. 1 d.) įvykdytas įsibraunant į patalpą arba panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai kvalifikuotini kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį. Kaip plėšimas kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam.
Apylinkės teismas nustatė visus LR BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius – įsibrovimą į patalpą, fizinio smurto panaudojimą ir grasinimą tuoj pat panaudoti smurtą – nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu bei įsibrovimą į patalpą ir grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip pat atėmimą galimybės priešintis – nukentėjusiųjų A. L. ir A. P. atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 2 d. ir nėra pagrindo jo veiksmų perkvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.
Dėl A. L. įvykdyto plėšimo nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu
Nukentėjusioji J. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pamačiusi, kaip nepažįstamas vyras apžiūrinėja jos kambarį, peržiūrinėja stalčius, akivaizdžiai kambaryje kažko ieško, ji, paklaususi, ką jis daro, po ko jis išėjo iš kambario, savo kambario duris uždarė ir užrakino raktu (t. 1, b.l. 50). Vėliau vyras iš už nugaros ranka apglėbė jai kaklą ir vedė prie jos kambario, kurį ji buvo užrakinusi raktu, vyras liepė atidaryti savo kambarį. Minėtos apklausos metu nukentėjusioji taip pat parodė, kad jai atidarius kambarį, vyras pradėjo raustis po spinteles, kraustyti kiekvieną baldą, kratyti viską kas tik įmanoma. A. L. (kaip vėliau tapo žinoma) iš kambario pagrobė vaistus, daugiau nieko neradęs pasakė, kad ji turės su juo atsiskaityti auksu (t. 1, b.l. 51). Tas pačias aplinkybes J. M. nurodė ir papildomų apklausų metu (t. 1, b.l. 53, 55) bei apklausta teisiamajame posėdyje (t. 3, b.l. 58). Be to, teisiamojo posėdžio metu J. M. papildomai paaiškino, kad kambario duris užrakino raktu, o raktą pasiėmė su savimi, privedęs ją prie durų A. L. negražiais žodžiais liepė atidaryti kambarį (t. 3, b.l. 58). To paties posėdžio metu nukentėjusioji J. M. atsakydama į prokurorės klausimus parodė, kad ji bijojo A. L., todėl jam liepus, ji atidarė savo kambario duris, jei jis nebūtų prašęs, ji nebūtų atidariusi kambario durų, ji negalėjo priešintis jo veiksmams (t. 3, b.l. 60). Pats A. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eidamas į tualetą jis apžiūrėjo kambarį, grįžęs į virtuvę, pasakė, kad jam reikia pinigų. Moteris davė jam 20 Lt, tačiau jis pasakė, kad jam reikia daugiau pinigų. Moteris prašė jos nemušti ir leido imti ką nori, tik, kad jos neliestų. Ji pati nusiėmė auksinį žiedą, auskarus. Vėliau jis liepė jai eiti į vonią ir būti joje, tol kol jis neišeis iš jos buto. Koridoriuje jis rado krepšį, kurį paėmė, taip pat iš J. M. sūnaus Z. M. kambario paėmė DVD grotuvą, virtuvėje nuo palangės paėmė telefoną bei 20 Lt ir išėjo (t. 2, b.l. 40). Įtariamojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad A. L. parodė vonią, kur uždarė nukentėjusiąją J. M. ir liepė jai ten būti (t. 2, b.l. 42). Tas pačias aplinkybes jis patvirtino ir 2012 m. vasario 8 d. vykusios apklausos metu (t. 2, b.l. 102), o taip pat ir teisiamajame posėdyje (t. 3, b.l. 53, 54). Pažymėtina, kad 2012 m. balandžio 27 d. vykusios apklausos metu A. L. savo kaltę 2011 m. spalio 24 d. padaręs plėšimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t.y. padaręs LR BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, pripažino visiškai (t. 2, b.l. 107). Taip pat ir teisiamųjų posėdžių metu, A. L. savo kaltę pripažino visiškai (t. 2, b.l. 184, t. 3, b.l. 52). Teisiamojo posėdžio metu A. L. parodė, kad J. M. savo kambario duris uždarė (t. 3, b.l. 54), o užėjęs kartu su nukentėjusiąja į jos kambarį, kurį ji nuteistajam liepus atrakino, jis liepė jai sėdėti, niekur neiti, tam, kad ji neiškviestų pagalbos, policijos (t. 3, b.l. 54).
Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. L. įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą, ir nors, kaip teisingai skundžiamajame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, į butą apeliantas pateko teisėtai, t.y. buto šeimininkė jį įleido, tačiau po minėto buto patalpas (nukentėjusiosios kambarį, sūnaus kambarį, virtuvę, koridorių) jis vaikščiojo neturėdamas nukentėjusiosios leidimo, priešingai, J. M. pamačiusi, kad A. L. jos kambaryje krausto daiktus, jam išėjus iš kambario, ne tik uždarė kambario duris, bet jas užrakino raktu. Tokie nukentėjusiosios veiksmai akivaizdžiai parodė, kad ji prieštaravo, jog A. L. būtų jos kambaryje, juo laibiau, jame kažko ieškotų. Todėl, kai A. L., rankomis apglėbęs nukentėjusiajai kaklą, liepė atidaryti kambario, kurį ji prieš tai užrakino, duris, įėjo į J. M. kambarį, po to, kai ji buvo priversta atrakinti duris, toks patekimas, į J. M. kambarį, taip pat ir vaikščiojimas po kitas buto patalpas – virtuvę, koridorių, sūnaus kambarį, tuo metu, kai buto nukentėjusioji, A. L. liepimu buvo vonioje, laikytinas neteisėtu, t.y. prieš savininko valią, todėl jo padaryti neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 2 d.
Dėl A. L. įvykdyto plėšimo A. L. ir A. P. atžvilgiu kvalifikavimo
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. P. pareiškime policijai nurodė, kad 2011 m. lapkričio 7 d. apie 21 val. 20 min. į namus buvo įsibrovęs vyriškis, kuris pagrobė du telefonus (t. 1, b.l. 10). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jos tėvai A. L. ir G. L. ragino į jų butą užėjusį vyrą (kaip vėliau išaiškėjo A. L.) išeiti iš buto, kažkuris iš tėvų dar pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes įsibrovėlis pradėjo gąsdinti, kad išdaužys langus ir padegs namus (t. 1, b.l. 92). Iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes A. P. nurodė ir papildomos apklausos metu (t. 1, b.l. 97). Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad kaip vyriškis įėjo į butą, ji nematė, tačiau iš garsų suprato, kad jis nebuvo įleistas į butą savo noru, jis užėjo jėga. Girdėjo, kaip jos tėvas prašė vyriškio išeiti. Kai tėvas nutarė paskambinti policijai, vyriškio tonas pasikeitė, jis pradėjo grasinti, kad išdaužys langus, padegs butą, prašėsi leidžiamas į vidų (t. 3, b.l. 64). Vyriškis grasino padegti butą, išdaužyti langus, jei jo neįleis pasikalbėti, jis įkyriai lindo pasikalbėti (t. 3, b.l. 64). A. L. į butą pateko be nukentėjusiosios šeimos narių sutikimo (t. 3, b.l. 65). A. L. veržėsi į jų butą, tarp jo ir A. L. įvyko susistumdymas, A. L. įgriuvo į kambarį (t. 3, b.l. 65). Liudytoju apklaustas A. L. (A. P. tėvas) parodė, kad vyriškis (kaip vėliau paaiškėjo A. L.) jį stumdamas įėjo į butą. Vyriškiui keletą kartų buvo liepta išeiti, tačiau jis nereagavo (tą patį A. L. patvirtino ir teisiamajame posėdyje (t. 3, b.l. 67), reikalavo pinigų, sakė duoti 20 litų arba padegs butą. Po to vyriškis nuėjo prie dukros, kas vyko vėliau jis nematė, tačiau matė kaip vyriškis išbėgo iš buto (t. 1, b.l. 100). Tai, kad A. L. įėjo į butą A. L. pastumdamas, A. L. patvirtino ir vėlesnės apklausos metu (t. 1, b.l. 107) bei teisiamajame posėdyje (t. 3, b.l. 66). Taip pat teisiamajame posėdyje A. L. parodė, kad jam uždarinėjant savo buto duris, A. L. duris prilaikė, neleido uždaryti, paprašė atsigerti, po to be leidimo įėjo į butą (t. 3, b.l. 68). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. G. L. (A. P. motina) parodė, kad ji paprašė vaikino gražiuoju išeiti iš buto, tačiau vaikinas neklausė, vėliau vaikinas pradėjo reikalauti duoti jam 20 litų, sakė jei neduos pinigų padegs butą. Vėliau vaikinas paėmė jos vyro piniginę, ją išpurtė, susirinko pinigus, o piniginę numetė ant žemės, tada išpurtė dukros krepšį ant lovos, paėmė dukros piniginę ir išbėgo iš buto (t. 1, b.l. 115). Teisiamojo posėdžio metu G. M. L. parodė, kad A. L. į jų butą veržėsi jėga, per jėgą įėjo, užėjo į kambarį, bei patvirtino tiek A. P., tiek A. L. teiginį, kad A. L. į jų butą pateko nesant jų sutikimo (t. 3, b.l. 69). Paaiškino, kad jos vyras stovėjo prie durų ir nenorėjo A. L. įleisti, o jis pastūmė vyrą ir įėjo (t. 3, b.l. 69). Teisiamojo posėdžio metu, A. L. taip pat savo kaltę, padaręs LR BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, pripažino (t. 3, b.l. 52). Ir nors tvirtino, kad epizodo dėl įvykdyto plėšimo bute (duomenys neskelbtini), visiškai neatsimena, neatsimena ar grasino, rėkė, tik pamena tai, kad ištraukė piniginę ir iš buto išbėgo, tuo tarpu jis patvirtino, kad savo kaltę dėl šio epizodo pripažįsta pilnai, su A. P. pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko (t. 3, b.l. 55).
Taigi atsižvelgiant į nukentėjusiųjų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, taip pat į nuteistojo parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog A. L. į butą, esantį adresu Savanorių pr. 42-33 Vilnius, pateko jėga, prieš nukentėjusiųjų valią. Tokie nuteistojo neteisėti veiksmai apylinkės teismo teisingai įvertinti kaip įsibrovimas į gyvenamąją patalpą. Įsibrovęs į butą, A. L., grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei grasindamas išdaužyti langus bei padegti butą, pagrobė svetimą turtą, todėl nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 2 d.
Dėl A. L. paskirtos bausmės
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis LR BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas apeliantui bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nusikaltimai, už kuriuos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės priskiriami prie sunkių ir apysunkių) kaltės formą ir rūšį (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), padarytų nusikalstamų veikų kiekį – 3 nusikalstamos veikos, nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas 6 kartus), į tai, kad jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis dėl plėšimo įsibrovus į patalpą nukentėjusiųjų A. L. ir A. P. atžvilgiu savo kaltę pripažino pilnai, nurodė aplinkybes, kurias prisiminė, nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. L. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal LR BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. LR BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl nuteistajam teisingai paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Apeliantas skunde nurodo, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.
Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis dėl plėšimo įsibrovus į patalpą nukentėjusiųjų A. L. ir A. P. atžvilgiu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Todėl, nagrinėjamu atveju, dar kartą atsižvelgti į apylinkės teismo nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra jokio pagrindo. Už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam A. L. paskirtos bausmės ir taip yra mažesnės nei straipsnių,
pagal kuriuos jis pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. L. paskyrė tinkamą bausmę, kurią švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.