- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-515-935/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00055-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis, Ugnius Trumpulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2010 m. gegužės 7 d. 22.29 val. iki 2011 m. gruodžio 3 d. 23.03 val., būdamas (duomenys neskelbtini), savo namuose ir kitose nenustatytose vietose, naudodamas prieš K. V. ir G. V. psichinę prievartą, t. y. rašydamas iš savo mobiliojo ryšio telefono Nokia 6610, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini), ir siųsdamas į K. V. mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) grasinančias, įžeidžiančias SMS žinutes:
Žemesnės instancijos teismas
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2010 m. gegužės 7 d. 22:29:32 val. „Rytoj p… (žargonas) eitines, tik trūksta p...(žargonas) G., gal varysi, uz tai saibas kompensuosiu kaip tavoji man nuciulps“, 2010 m. gegužės 7 d. 22:37:47 val. „Ar leisi savo ryzai kaimynui nuciulpt?“, 2010 m. gegužės 7 d. 22:58:08 val. „Tai kada p...(necenzūrinis žodis) ryzas skalausi ?“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2010 m. rugsėjo 19 d. 19.11 val. „Ka visa kaima sukvietei kad ryzas p...(necenzūrinis žodis) isdralintu? Ko mentu nekvieti nors nachalia pagertu. Geriau sena a...(žargonas) G. sprausk atai tik smirdina kiema:-)+V. liezuvi kad maziau lotu:-), 2010 m. spalio 2 d. 21.20 val. „G. ar pasveik savo angelus sargius su ju diena? Nes tau gi jie padeda rasti kas tau raso. Gal tvarta per maz prakurei arb tavo ryzoji jiems nepatiko. Arba po bobu garas jiems nepatiko“, 2010 m. spalio 3 d. 20.15 val. „G. ar visas ryzas p...(necenzūrinis žodis) isplovei? O V. Liezuvi? Nes kaip s...(necenzūrinis žodis) loja po kaima o pati smirda kaip a...(necenzūrinis žodis) ozka:-)“, 2010 m. spalio 3 d. 20.54 val. „Kox daunam dav mano nr? Buk vyras ir apsiramink. Vis tiek visam gyv liksi G. savo ryzos kareiviu ciupaciupses. Mama mano ir sake koks tevelis toks ir sunelis, abu j...(necenzūrinis žodis) kaip turi būti. Surask man no“, 2010 m. spalio 8 d. 20.46 val. „G. kaip atsventei ryzos gimse? Tavo ilgaliez V. kaimynams sake kad tu vargsas vos suduri gala su galu. Tai ko vaid kad krutas?“, 2010 m. spalio 10 d. 19.39 val. „Ko tavo bobulk prud tok mazi karosai. Stat tinkla tai 2 lydek, 17 karosu ir 8 ratanai. Ka ratan izuvinai p...(necenzūrinis žodis)? Gal čia valti a...(necenzūrinis žodis)? Kaip tu sakai? Nors tur ka veikti:-)“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. sausio 15 d. 22.14 val. „Sv p...(necenzūris žodis), ar manes nepasiilgai G. Ar akiniuota ryza p...(necenzūrinis žodis) tau ciupsa dar daro, ar tu jai laizai ryza tarpukoji. Tevas ir sake tikri Adamsai“, 2011 m. sausio 16 d. 12.19 val. „C...(žargonas) ka ryt leksi pas mentus baily. Iskurenk jiems savo tvarta kartu su parsais ismaudyk, taip kaip ryzas savo isgamas plauni“, 2011 m. sausio 16 d. 19.54 val. „G. gal senis nugaiso kad pilna sviesu. Ar ryza stripke soka?“, 2011 m. sausio 16 d. 19.54 val. „G. gal senis nugaiso kad pilna sviesu. Ar lojai metams zasine“, 2011 m. sausio 16 d. 20.28 val. „Tu esi siknius ir myznius G., ryzu isgamu meistras, o daugiau nieko nemoki tik liez loti kaip ir psich V. tav motinele“, 2011 m. sausio 19 d. 22.03 val. „G. gal p...(necenzūrinis žodis) miegot, ar ryza dulkint“, 2011 m. sausio 19 d. 22.17 val. „G. ar pranesei mentams, baily tu baily. Tik neapsimyzk nes ant pamperus tau litu neuzteks“, 2011 m. sausio 21 d. 21.04 val. „Ko mentu nekvieti i tvarta nusiprausti srutom. Bijei kad ment ryzos nepavar daune. Pakviesk M. tai ryzoji bus patenk“, 2011 m. sausio 22 d. 15.35 val. „Nu ryzas savo baisuokles plausi ar mentams kiausus. Plauk neploves, ryzos strazdanos nenusisveis, tik kvapelis lauke bus malonesnis nes jos a...(necenzūrinis žodis). Isplauk V. ilga liezuvi p...(necenzūrinis žodis)“, 2011 m. sausio 22 d., 15.55 val. „G. ryz“, 2011 m. sausio 22 d., 21.41 val. „Ar tai sv dr gimse, o tu ryzas smarves prausi debyle. Kaip tau fain, smarviu prigaminai daune+strazdanotu. Ar negeda tau pries kaimynus debyle“, 2011 m. sausio 22 d. 21.52 val. „G. gesink sv ir reik pas ryza i lov, patikrink ar d...(žargonas) nevafliuota, nes pas tave jau beveik nestovi, o ryzu vaik daug nenori. Ha ha ha“, 2011 m. sausio 23 d. 20.38 val. „G. nepaspink ruk mesa, o apsitresti tai tikrai apsitresi nes as papyliau kai ko“, 2011 m. sausio 23 d. 20.41 val. „Ar nepamirsai p...(necenzūrinis žodis) išplaut V.i liežuvi kad po kaima nelotu job kale“, 2011 m. sausio 29 d., 18.01 val. „G. K. ir tas sake kad tu lopas kaip ir tavo sen G.+plikas ir 0 proto. Tik kad ryzu ziurkiu uzsiveisei tai jau taip, kurios tave ir grauzia. Drozi pagaliukus o tavo ryzos ziurkes sugrauzia.:-)ha ha ha. G. as kalu“, 2011 m. sausio 30 d. 21.16 val. „G. tegul V. n...(žargonas) kaimynus, nes tu tikrai nez kas tau raso. As tikrai ne J., bet tav kaimynas. Noriu kad su visais kaim susipyktum, kaip man padarei debyle!“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. sausio 1 d. 20.05 val. „P...(necenzūrinis žodis) kad tu siemet susirgtum zinai kuo? Nes tu musu seima apsikai. Buvau pas bureja ir prakeikiau tave gaidy“, 2011 m. sausio 23 d. 20.53 „P...(necenzūrinis žodis) as viska matau ka tu darai, oi tau dar bus linksma debyle. O V. nespes liezuviu loti. Gal intike kas prasys padovanoti kalyte, tai pasiulysiu tavo kale V., ir duosiu tav nmr“, 2011 m. vasario 13 d. 19.10 „G. jei ryzai lt neduodi tai pavar i kumsteli o jei duodi tai dada ikist i ryza skylute na ir adamsu seimyn. Ryza be cig ir alaus kaip zuvis be vand. O V. be pletku kaip p...(necenzūrinis žodis) be mandavoskiu“, 2011 m. vasario 13 d. 17.35 val. „G. tai senai varnai V. snapa istrink kad po kaima nekarksetu. Sena k. ir durna“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. vasario 19 d. 16.25 val. „G. dumai ruksta tiktai ryzu smarviu truksta. Imesk tu jas pas B. i ekete, tai ne taip kiemas smirdes. O ryzi taskai siaip nenusiplauna“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. kovo 11 d. 20.24 val. „G. kaip sav ryzai p...(necenzūrinis žodis) ispl? O kaip paket tu pirksi 3 ryzom p...(necenzūrinis žodis) ar babk tau uzteks?“, 2011 m. kovo 19 d. 20.43 val. „G. na kaip ryzas p...(necenzūrinis žodis) isplovei? O alaus ar uzteks?. Tavo sen ryzai, nes neduos tau idurt i ryza skyle“, 2011 m. kovo 25 d. 20.19 val. „G. kaip jau ryzas p...(necenzūrinis žodis) isplovei? Gal kiemas nemirdes nuo tavo ryz isgamu“, 2011 m. kovo 25 d. 20.22 val. „G. mentai tik zveng is taves nes tav sena ryza jiems ciulpe lazdytes. Paklausk ryzos jei netiki“, 2011 m. balandžio 1 d. 21.52 val. „Mes kalam G., o tu ryzai p...(necenzūrinis žodis) laiz, nes tau nestovi. Duok man ir M. pasismaginti su ryza tav ozka. Gal ciupas bus?“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. vasario 25 d. 21.31 val. „G. ambrazura tevui sake kad par i ment paras. Tu tikr besmegenis. Kas tavo ryza p...(necenzūrinis žodis) tas tau ir raso“, 2011 m. vasario 25 d. 21.56 val. „Pasak mentams G. ir pasak kad tau sudziui raso tik ryzos dar n...(necenzūrinis žodis). Cha cha cha“, 2011 m. vasario 26 d. 17.59 val. „G. ko tvarto nekureni gal kur kitur ryzas smarves plauni kad namie nesimato“, 2011 m. vasario 26 d. 18.10 val. „Kur pradingai p...(necenzūrinis žodis), matau tik ilgaliezuve V. sliauz po kiema o taves G. nematau“, 2011 m. vasario 27 d. 13.55 val. „G. mes svenc M. gimse atvesk mums savo sena ryza ciupasiupsa padaryt“, 2011 m. kovo 8 d. 20.46 val. „G. tai nenor sav ryz mores sudegint, nes neturi kur ikist. O ryza duoda kaip paselusi kojote“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. kovo 4 d. 20.23 val. „Nuramink savo dukra kaimyne debyle, nes patikek tau bus p...(necenzūrinis žodis). Tuoj visi kaimynai tave zinutem u...(necenzūrinis žodis). Nedarnmai kazkas tau raso nes matyt prisikai i dusia“, 2011 m. kovo 4 d. 20.47 val. „L. juodinai, o pats dar juodesnis likai. Patikek tau dar atsirugs, oi kaip nukentesi, K.!“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. gegužės 15 d., 20.21 val. „G. gal ryza savo isgama apzenyjai uz V. Pas B. gerem tai vilkas sake kat p...(necenzūrinis žodis) tavo ryza, isp...(necenzūrinis žodis) ir maza isgama, bus tavo zentu. Matau kat linksmines o paskui verksi“, 2011 m. gegužės 22 d. 20.52 val. „G. kam pastat raud pavesine o ne ryza su taskais, lb nesiderina. Tiesa su tevu tau i bala inleidom 3 kibirus auks zuveliu kad tavo visi norai isipildytu:-)“, 2011 m. gegužės 22 d. 21.15 val. „Ar patinka G. tau mano sms. Ar ger tau ryz pz laizyt?“, 2011 m. gegužės 27 d. 20.41 val. „G. ar V. mentai rado kas tau raso? M. sak kad i V. padavei nes eliku ment per salt pirti prik. O tie jiesko patikek nes sak kat tu debas iskripelis:-)“, 2011 m. gegužės 29 d. 07.35 val. „G. kam tau tie pal sil cesnakai? Gal ryzom p...(necenzūrinis žodis) strazdanas naikinsi?“, 2011 m. birželio 3 d. 21.23 val. „G. tu ryzu p...(necenzūrinis žodis) gamintojas. Ko ryzo sunaus nepagamini, tau matyt visai nestovi. S. prasem kad musu gatves pav butu ryzu gatve“, 2011 m. birželio 3 d. 21.34 val. „G. ar tau nebus bjauru valgit silt daržoves, nes matau kaip tavo ryz isgamos laisto. As tai vos nevemiu:-)“, 2011 m. birželio 3 d. 21.40 val. „G. kodel tavo senas g p...(necenzūrinis žodis) ant kiemo m...(necenzūrinis žodis). Visa gatv vanelina. Cia tai sm brudai“, 2011 m. birželio 5 d. 09.18 val. „G. ko ilgaliezuvei V. nesimiega, anksti po kiema kaip kale sleuzioja. Ar senas durnius ja isvaro“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. birželio 5 d. 9.22 val. „Tau ne J. o M. raso“, 2011 m. birželio 5 d. 21.47 val. „G. maziau kaime lok nes duosiu tau ciupapa ciupsa mano pciulpt:-)“, 2011 m. birželio 9 d. 21.01 val. „G. tu be alaus kaip zuvis be vandens o ryza be alaus ir be cigaru kaip pirtis be garo na ir seiminele:-)“, 2011 m. birželio 11 d. 22.20 val. „G. kokia stavk norėtum kad ryza mums nuciulptu? Nes ir V. sak kad ciulpe taip kad net b...(necenzūrinis žodis) skaud:-)“, 2011 m. birželio 11 d. 22.43 val. „G. atves kaiminyst savo ryza ispera, gal chebrytei nuciulps nes M. ji vos apzioja. Tik apdek koki maisa ant krutines ryzos nes pas ja nei papo nei kvapo, tik cig dumas:-) mes tuse“, 2011 m. birželio 12 d. 10.20 val. „G. p...(necenzūrinis žodis) ateik pas B. nupirk mums alaus nes sachtos dega. Uz tai tau pakelsim karini laipsni“, 2011 m. birželio 12 d. 17.28 val. „G. ka nerandi vietos kur ikist ilgaliez V., i tvarta ja uzdaryk tai nors lojimo nesigirdes“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. liepos 10 d. 20.47 val. „G. perduok sav motkai V. kad ji k...(necenzūrinis žodis), k...(necenzūrinis žodis). Man sake kad ji senam jau mir V. ciulpe. Odel jos ir senas gen isprotejo, net i kelnias m...(necenzūrinis žodis). Daunu sdima“, 2011 m. liepos 16 d. 07.30 val. „G. ko ilga liez V. po kiema slampineja vis stebi job pletkininke. Kad jai liez nudziutu“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. rugpjūčio 7 d. 20.52 val. „G. ko tais tav ryzos isgamos nematau? Gal pas J. klijentus aptarnauja? Greitai ryzu G. bus, nes kale pasilakstys“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. rugpjūčio 30 d. 12.06 val. „Tevas sake kad ilg liez V. sena buv P. k...(necenzūrinis žodis) kas netingėjo tas ja vare, paklausk pas ja ar taip buvo“, 2011 m. rugsėjo 3 d. 15.27 val. „G. b...(necenzūrinis žodis) dejau ant jusu seimyneles o V. tegul mano tevui paciulpe maziau los“, 2011 m. rugsėjo 4 d. 07.40 val. „G. ir ko ta sutrauka V. sliauzioja smirdina kiema neg nei langu atidaryti“, 2011 m. rugsėjo 7 d. 11.15 val. „G. na ir tavo ryza E. suleiapgailet atrodo rubai labdariniai o snukis tai kaip pabaisos, tik vaikus gasdina savo isvaizda“, 2011 m. rugsėjo 11 d. 21.37 val. „G. kaip ryzas p...(necenzūrinis žodis) isplovei sav tvarte? Mama sake kad V. parduoda bulves ryzaglaska, o man gal duosi taip, kaip geram kaimynui?“, 2011 m. rugsėjo 12 d. 19.51 val. „G. tegul ryzos baisuokles neatidarinėja duru nes lb kiemas nuo ju smirda, o gal V. ap...(necenzūrinis žodis) vaiksto, ka?“, 2011 m. rugsėjo 14 d. 21.06 val. „G. kaip ar ryzu barakudu sou ziuresi kasi? Jusu debylu seima telika matot bet nieko nesupr ka ir apie ka rodo. O tu G. geriau eik uz tvarto p...(necenzūrinis žodis), nes kaip barakuda nesuosa tai tu taip darai o V. liez viska nulaizekina:-)“, 2011 m. spalio 1 d. 19.25 val. „G. greit V. su motc nevaz. As kaip ka padariau, tu lb dziaug nes eis per kisene!“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. spalio 15 d. 20.54 val. „Man D. B. sake kat tu buvai ir busi gaidys. Jis tau pradziugins gyvenimėli, patikek daun:-)“, 2011 m. spalio 20 d. 19.08 val. „G. plikas asile ar pasiilgai mano smsu? K. lb prase kad tau parasyciau, kad tuesi p...(necenzūrinis žodis), o ryzos baisuokles musu gatv smarves. Ar negeda tau tokias rupuzes auginti?“, 2011 m. spalio 21 d. 19.52 val. „G. perduok mentams jus as tel neisjunges, gal ras ta zmogu kam pats psisikai. Del tavo debilisko proto, as praradau darba, o dabar tu pakentek debyle. Inf as tikrai gausiu, apie daunu seima. O mentai tau nepades, nes as vienas ir ment brolis. Laikykis daune!”, 2011 m. spalio 22 d. 14.45 val. „Plikas G.! Ko ilgaliezuve V. vaiksto apsirengus raudonai o ne ryzai? Pasakyk kad ji pabuciuotu man s…(necenzūrinis žodis)”, 2011 m. spalio 23 d. 19.28 val. „G. gal turi medaus parduoti? Kvailas senis svet avil kopineja, gal ant plikes tepi kad plauk neslinktu, ar ryzom isg strazd naikini? Kaip po pirteles garo, ryzos isgam jau nesmirda, tik gaila V. nesipr su tais pac rub vaiksto“, 2011 m. spalio 29 d. 20.12 val. „G. alchase kaip reikalai? Ateik J. p… (necenzūrinis žodis) palaizyti. Ryzai laizekini, o pas ja nei papo nei kvapo J. sak kad ir taves zmogu padarys, jei D. jos mamkai pyz palaizys. Mes dbr tuse, daune!“;
iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) – 2011 m. lapkričio 26 d. 14.58 val. „Plikas G. tvarta kureni tai vel ryzas isgamu p…(necenzūrinis žodis) plausi i Normalus zmones pas tave neateina praustis tik tokie girtuokliai kaip D.“, 2011 m. lapkričio 26 d. 19.52 val. „Plikas G. ar zinai kaip mane K. vadina i G. pabaisa. O V. sake kad tu ne vyras o tikra boba+mamytes ispuikes sunelis o tavo E. greit bus sostines stoties kekse. Nes neaukleji“, 2011 m. lapkričio 26 d. 19.55 val. „G. baik kalt nes pagaisi daun“, 2011 m. gruodžio 3 d. 14.21 val. „Ka plikas G. savo ryzom izgamom tvarta kureni i Sveiks tu jas nesveites, strazdanos nenusisveis. Uztavarink ryzai barakudai alaus ir kontrband cigaru, tai vakare tau pliki leis d…(žargonas) palaizyti“, 2011 m. gruodžio 3 d. 14.27 val. G. ko ta ilgaliezuve k…(necenzūrinis žodis) sena po kiema sliauzioja, smirdina kaimynams kiemus“, 2011 m. gruodžio 3 d. 22.27 val. „Plikas p…(necenzūrinis žodis) ar nuo spapso nepagaisi i Pasiskusk beprotei ilg liez V. gal nors ant kiemo palos“, 2011 m. gruodžio 3 d. 23.03 val. „Gerk durneli ir taip tu be proto, nedaug tau truksua iki tavo senio proto. Gal eik ir tu medaus parinkt, bet tik i kapines!“, taip pat sekdamas nukentėjusiuosius jų namo kieme, tokiu būdu, sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, juos baugino. Tokiais veiksmais A. Ž. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, neišnaudojo visų galimybių pašalinti kilusias abejones dėl A. Ž. kaltės ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde yra aptariama teismų praktika, susijusi su situacijomis, kai kylantys neaiškumai yra vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymima, jog abejonės šalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamu įrodymų vertinimu, kuris atliekamas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir padarė neteisingas išvadas.Prokuroras teigia, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog į nukentėjusiojo K. V. mobiliojo ryšio telefoną nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. kovo 25 d. buvo siunčiamos įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio žinutės. Šių žinučių atspausdintą tekstą pateikė pats nukentėjusysis, be to, įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio trumpieji pranešimai buvo užfiksuoti ir mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu. Aplinkybė, kad nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono apžiūra įvyko tik 2015 m. kovo 6 d., neturi įtakos šio procesinio veiksmo atlikimo metu gautų duomenų patikimumui.Baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, kad įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio žinutės buvo siunčiamos iš mobiliojo ryšio telefono Nokia 6610, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) ir kuris 2012 m. kovo 14 d. kratos metu buvo rastas J. Ž. priklausančiame name. J. Ž. daiktų parodymo atpažinti metu nurodė, jog minėtas telefonas priklauso jam. Liudytoja L. Ž. yra nurodžiusi, jog kratos metu rasti mobilieji telefonai priklausė J. Ž.. Taigi yra nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo buvo siunčiamos įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio žinutės, priklausė J. Ž. ir gulėjo jo šeimos naudojamose patalpose, lengvai prieinamoje vietoje. Liudytojos L. Ž. parodymai patvirtina, jog mobiliojo ryšio telefonai reikšmingu laikotarpiu liudytojos šeimos nariams nebuvo reikalingi, jais nebuvo nuolatos naudojamasi, dėl šios priežasties, prokuroro įsitikinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo tikslinga aiškintis, kas 2010-2011 metais nuolatos ar retkarčiais naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefonu galėjo naudotis bet kuris asmuo, gyvenantis J. Ž. priklausančiame name. Taip pat nurodoma, kad A. Ž. kambaryje buvo rastos trys SIM kortelės, o ši aplinkybė paneigia jo parodymus, jog jis apie keturis metus naudojasi vienu telefono numeriu. Prokuroras nurodo, jog A. Ž. nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. gruodžio 3 d. gyveno pas savo tėvus name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten pat gyveno J. Ž., L. Ž. bei E. Ž. Įžeidžiančio bei bauginančio pobūdžio žinutės nukentėjusiajam buvo siunčiamos iš esmės vakarais nuo 20.00 val. iki 23.00 val., t. y. tuo metu, kai namuose būna tik ten gyvenantys asmenys.Apeliaciniame skunde aiškinama, jog aptarti netiesioginiai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio žinutes nukentėjusiajam galėjo siųsti tik vienas iš kartu su J. Ž. gyvenusių šeimos narių. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu yra nustatyta, jog J. Ž. nesiuntė įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio žinučių nukentėjusiajam. Lietuvos ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-415(15) nurodyta, jog negalima atsakyti, kokiai amžiaus grupei priklauso žinutes rašęs asmuo, negalima atsakyti, kokioje srityje jų autorius dirba, kuo domisi ar kokiai socialiniai grupei priklauso. Vis tik prokuroro įsitikinimu, žinučių turinys (naudojamos šypsenėlės ir vartojamas žargonas, terminai) rodo, jog jų autorius yra jaunas asmuo. Visos žinutės yra panašaus turinio bei rašymo stiliaus, o tai rodo, kad šias žinutes rašė vienas ir tas pats asmuo. Žinučių autorius nei vienoje iš rašytų žinučių kalbėdamas apie save nenaudojo moteriškos giminės įvardžių ar daiktavardžių, apie save kalbėjo kaip apie vyrą. Taigi analizuojant žinučių turinį įvairiais aspektais su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog žinučių autorius yra būtent A. Ž.Apeliaciniame skunde aiškinama, kad A. Ž. teiginį, jog jis keturis metus naudojasi tuo pačiu mobiliojo ryšio telefono numeriu, paneigia faktas, jog jo kambaryje metalinėje dėžutėje buvo rastos dar trys SIM kortelės. Tiesioginių liudytojų, galinčių nurodyti bylai reikšmingų aplinkybių, nenustatyta. Nukentėjusiajam siųstų žinučių turinys rodo, jog jų autorius nenorėjo, kad jo tapatybė būtų atskleista, jis klaidino nukentėjusįjį dėl savo tapatybės. Prokuroras teigia, kad dėl anksčiau nurodytų priežasčių ir nebuvo tirtas A. Ž. asmeninis mobiliojo ryšio telefonas. Šiuo atveju nebuvo pagrindo manyti, jog savo nusikalstamą veiką mėginęs slėpti asmuo, kuris studijuoja teisę ir turi supratimą apie įrodinėjimo procesą, asmeniniame telefone laikytų tokio pobūdžio informaciją, kuri leistų jį susieti su nusikalstamais veiksmais. A. Ž. asmeninio mobiliojo ryšio telefono tyrimas būtų perteklinis veiksmas, kadangi jo kaltei pagrįsti ir taip buvo surinkta pakankamai įrodymų. Apeliaciniame skunde pažymima, jog motyvai ir tikslai nėra BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl aplinkybė, kad išteisintasis neturėjo objektyvių motyvų rašyti nukentėjusiajam įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio žinučių, nepaneigia to, jog taip elgtis jis galėjo chuliganiškais tikslais. Taip pat nurodoma, kad asmenį charakterizuojanti medžiaga gali būti svarbi tik jo baudžiamajai atsakomybei individualizuoti, tačiau ne priimant sprendimą dėl asmens nekaltumo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog A. Ž. kalte abejonių kelia tai, kad nukentėjusiojo namo kiemo nematyti pro A. Ž. gyvenamosios vietos langus. Išteisintojo gyvenamasis namas nėra vienintelė vieta, iš kurios galima rinkti informaciją apie nukentėjusiojo gyvenimą – tai galima daryti ir tiesiog einant gatve pro šalį. Aplinkybė, kad viena iš įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio žinučių buvo atsiųsta į nukentėjusiojo telefoną tuo metu, kai šalia jo galimai buvo ir išteisintasis, neleidžia ignoruoti kitus jau aptartus objektyvius netiesioginius įrodymus, kadangi žinutes galima išsiųsti ir nepastebėtai, trumpam atsitraukus ir pan., ir tam nebūtina naudoti vėlesnę žinučių išsiuntimo funkciją.Prokuroras, apibendrindamas skundo argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, neįvertino visų reikšmingų duomenų, neišdėstė teisinių argumentų dėl visų ištirtų įrodymų vertinimo, neišnaudojo visų galimybių kilusioms abejonėms pašalinti. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis, kuriuo A. Ž. buvo išteisintas, nes nebuvo įrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau nesutinkama su jų vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.).Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad buvo pažeisti minėti reikalavimai, vien proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju byloje nekyla jokių ginčų dėl to, jog į nukentėjusiojo K. V. mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. gruodžio 3 d. iš mobiliojo ryšio telefono Nokia 6610, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini), naudojantis skirtingais telefonų numeriais (keturiolika skirtingų numerių (vienas iš jų iš tikrųjų yra TELE2 SMS žinučių centro numeris, o ne asmeninis numeris)), buvo siunčiamos grasinančio bei įžeidžiančio pobūdžio trumposios žinutės. Iš kratos, atliktos A. Ž. bei jo šeimos narių gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad šiose patalpose (kambaryje) ant staliuko buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6610, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. 1. 133-134). Byloje nekilo ginčų dėl to, jog gyvenamosiose patalpose, kuriuose buvo atlikta krata ir kuriose buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, iš kurio nukentėjusiajam buvo siunčiamos grasinančio bei įžeidžiančio pobūdžio trumposios žinutės, baudžiamajai bylai reikšmingu laiku gyveno A. Ž., J. Ž., L. Ž. bei E. Ž., kratos metu rastas mobiliojo ryšio telefonas priklausė J. Ž., jis buvo laikomas visiems šeimos nariams laisvai prieinamoje vietoje. Konstatuotina, jog aptarti faktai be jokių abejonių leidžia daryti išvadą, kad kratos metu rastais mobiliojo ryšio telefonais, taip pat ir telefonu, iš kurio nukentėjusiajam buvo siunčiamos grasinančio bei įžeidžiančio pobūdžio trumposios žinutės, galėjo naudotis ir disponuoti (pavyzdžiui, leisti juo laikinai pasinaudoti kitam asmeniui) bet kuris asmuo, kuris baudžiamajai bylai reikšmingu laiku gyveno patalpose, kuriose buvo atlikta krata. Nusikalstamus veiksmus galėjo padaryti bet kuris iš anksčiau paminėtų asmenų pats ar kartu su bet kuriuo kitu asmeniu (nebūtinai šeimos nariu). Apeliaciniame skunde iš esmės tvirtinama, jog A. Ž. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, patvirtina anksčiau aptarti faktai, kurie turi būti vertinami su tuo, kad nepasitvirtino A. Ž. parodymai, jog jis ketverius metus naudojasi tuo pačiu telefono numeriu (kratos metu buvo rastos trys SIM kortelės), trumposios žinutės nukentėjusiajam dažniausiai buvo siunčiamos vakare, t. y. tuo metu, kai namuose galėjo būti tik A. Ž. ir jo šeimos nariai, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu yra nustatyta, jog J. Ž. nesiuntė įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio žinučių nukentėjusiajam. Taip pat turi būti įvertintos siųstų žinučių ypatybės (naudojamos šypsenėlės, vartojamas žargonas, terminai ir t. t.), kurios rodo, jog jų autorius yra jaunas asmuo, šių žinučių turinys bei rašymo stilius, kuris rodo, kad jas rašė vienas ir tas pats asmuo, bei tai, jog žinučių autorius visose žinutėse kalbėjo apie save vyriška gimine. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis apeliaciniame skunde daromomis išvadomis ir konstatuoja, jog prokuroro nurodomos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai neleidžia daryti pakankamai pagrįstos, nekeliančios jokių abejonių išvados, kad būtent A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, tuo labiau, jog prokuroras, vertindamas byloje surinktus duomenis, neatsižvelgia į A. Ž. kaltumu abejones sukeliančias aplinkybes.Kaip jau buvo minėta, nekyla jokių abejonių, jog mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini), galėjo naudotis ir juo disponuoti tiek A. Ž., tiek jo šeimos nariai, nepriklausomai nuo to, kur tiksliai šis mobiliojo ryšio telefonas buvo laikomas nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. gruodžio 3 d., t. y., ar šis mobiliojo ryšio telefonas buvo laikomas toje pačioje vietoje, kurioje jis buvo rastas kratos metu, ar, kaip nurodė L. Ž., jis buvo laikomas lauko virtuvėje, ar kitoje vietoje. Šiuo atveju yra visiškai nesuprantamas prokuroro teiginys, jog, įvertinus tai, kad mobiliojo ryšio telefonu galėjo naudotis bet kuris anksčiau minėtose patalpose gyvenęs asmuo, nebuvo būtinybės nustatyti, kas konkrečiai 2010-2011 metais naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini). Asmenų ar asmens, kuris ar kurie baudžiamajai bylai reikšmingu laiku naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, iš kurio buvo siunčiamos grasinančio bei įžeidžiančio pobūdžio žinutės nukentėjusiajam, nustatymas yra būtinas, kadangi tik nustačius šį asmenį ar asmenis atsiranda galimybė vertinti, ar konkretus asmuo galėjo siųsti ir siuntė nukentėjusiajam žinutes. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra išnaudotos visos galimybės surinkti duomenis, kurie leistų tiksliau identifikuoti asmenis, kurie 2010-2011 metais naudojosi aptariamu mobiliojo ryšio telefonu, nustatyti iš kokios konkrečiai vietos buvo siunčiamos žinutės (pavyzdžiui, pagal telekomunikacijų bokštus, prie kurių prisijungdavo mobiliojo ryšio telefonas, kai iš jo būdavo siunčiamos trumposios žinutės, leistų įvertinti, kur tuo metu buvo asmuo, kuris naudojosi telefonu, o jo buvimo vietos nustatymas galimai sudarytų prielaidas jį identifikuoti), todėl A. Ž. kaltės klausimas gali būti sprendžiamas tik pagal šiuo metu byloje surinktus duomenis. A. Ž. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog telefonu Nokia 6610, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, nes turėjo savo asmeninį mobiliojo ryšio telefoną ir vienu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi ketverius metus. Tuo pačiu A. Ž. neatmetė galimybės, kad kažkuriuo metu galėjo pasinaudoti telefonu Nokia 6610, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini). Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog aplinkybė, kad išteisintasis vienu numeriu naudojosi ketverius metus, byloje buvo paneigta, t. y. ją paneigia faktas, jog 2012 m. kovo 14 d. atliktos kratos metu A. Ž. kambaryje dėžutėje buvo rastos trys SIM kortelės. Vis tik toks prokuroro teiginys yra visiškai nepagrįstas, kadangi vien aplinkybės, jog išteisintojo kambaryje buvo rastos trys SIM kortelės, kurios nėra susijusios su pareikštu kaltinimu, taip pat byloje nesant duomenų, ar jomis apskritai buvo naudotasi, o jeigu ir buvo naudotasi, tai kada ir kaip intensyviai, neleidžia daryti išvados, kad išteisintojo teiginys, jog jis ilgą laiką naudojasi tuo pačiu telefono numeriu, neatitinka tikrovės. Kita vertus, net jeigu iš tikrųjų būtų nustatyta, jog A. Ž. naudojosi trimis kratos metu rastomis SIM kortelėmis, ši aplinkybė niekaip nepatvirtintų jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nepaneigtų jo teiginių, kad jis nukentėjusiajam jokių trumpųjų žinučių nesiuntė. Iš tikrųjų mobiliojo ryšio telefone Nokia 6610, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini), buvo rasta išteisintojo nuotrauka (t. 6, b. l. 50), taip pat šiame mobiliojo ryšio telefone yra išlikusi gauta trumpoji žinutė „Sveikas, nu kiek teisės teorijos gavai?“ (t. 6, b. l. 47). Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog A. Ž. tam tikru laiku naudojosi šiuo mobiliojo ryšio telefonu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog telefone užfiksuota nuotrauka leidžia manyti, jog išteisintasis galėjo bent kartą pats naudotis šiuo telefonu, t. y. pats save nusifotografuoti (pasidaryti asmenukę). Tuo pačiu pastebėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, kada ši nuotrauka (galimai asmenukė) buvo padaryta, t. y. nėra aišku, kada išteisintasis galėjo naudotis telefonu, nuotrauka galėjo būti padaryta ir iki bylai reikšmingo laikotarpio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog žinutė, susijusi su teisės teorijos žinių įvertinimu, buvo skirta A. Ž. ir anksčiausiai galėjo būti gauta 2010 metų rugsėjo mėnesį, o vėliausia jos gavimo data galėjo būti 2012 m. kovo 14 d., kai išteisintojo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata. Tokią išvadą leidžia daryti tai, jog žinutėje vartojamas vyriškos giminės kreipinys, o pats išteisintasis K. S. universitete studijuoti teisę pradėjo 2010 metais (teisės teorijos dalykas aukštosiose mokyklose paprastai dėstomas pirmajame studijų kurse (įgytų žinių (tarpinis ir (ar) galutinis) įvertinimo laikas priklauso nuo studijuojančio pažangumo bei universitete galiojančios tvarkos)), o jo sesuo studijuoti aukštojoje mokykloje pradėjo tik 2012 metais, mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas 2012 m. kovo 14 d. vykusios kratos metu, mokslo metai aukštosiose mokyklose paprastai prasideda rugsėjo mėnesį, taigi, jeigu išteisintojo sesuo studijas aukštojoje mokykloje pradėjo 2012 metais, tai jai tokia žinutė turėtų būti siunčiama ne anksčiau kaip prasidėjus 2012-2013 metų mokslo metams, t. y. 2012 metų rugsėjį. Vis tik faktas, kad aptariamos žinutės adresatas buvo A. Ž., nei pats savaime, nei jį vertinant su kitais byloje užfiksuotais duomenimis, atsižvelgus į tai, jog jis pats neneigė, kad galėjo kažkiek naudotis aptariamu mobiliuoju telefonu, nepatvirtina, jog būtent jis siuntė grasinančio bei įžeidžiančio pobūdžio žinutes nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiajam buvo išsiųsta žinutė, kurioje kalbama apie šio dukrą bei jos aprangą mokykloje, tačiau A. Ž. 2011 metais mokykloje jau nesimokė. Ši aplinkybė kategoriškai nepaneigia to, kad A. Ž. reikšmingu laikotarpiu nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, tačiau ji leidžia daryti išvadą, jog mobiliojo ryšio telefonu galėjo naudotis ir kitas asmuo, kuris galėjo matyti nukentėjusiojo dukrą mokykloje. Čia būtina atsižvelgti ir į tai, kad iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2032(16) priede užfiksuotų duomenų matyti, jog telefone buvo rasta ne tik išteisintojo A. Ž. nuotrauka (galimai asmenukė), bet ir kitų asmenų nuotraukos (dalis iš jų galimai asmenukės), kurių padarymo laikas nėra nustatytas (t. 6, b. l. 43-53). Aptariamos specialisto išvados priede užfiksuoti duomenys patvirtina ir tai, kad mobiliojo ryšio telefone yra trumpųjų žinučių, kuriomis į jų adresatą yra kreipiamasi moteriška gimine („Na tu tikrai nesveika“, „Nespręsk pagal save jei pati negali“, „Brolio bijai? Kas toks jis, pažįstu gal ji“) (t. 6, b. l. 47). Laikas, kada minėtos trumposios žinutės buvo siųstos, nėra nustatytas. Iš specialisto išvados priede užfiksuotų duomenų matyti, jog telefone taip pat buvo rastos nuotraukos ir paveikslėliai su užrašais „E.“, „E. jėga!”, „J. labai tave myliu“, „L.“. Telefone yra 2005 m. lapkričio 8 d. siųsta žinutė „Jau K. servise“, taip pat kitos žinutės, iš kurių galima spręsti, jog jas rašęs asmuo tą dieną vairuoja transporto priemonę (tuo metu nei A. Ž., nei E. Ž. dėl savo amžiaus tikrai negalėjo valdyti transporto priemonės), o jau 2006 m. kovo 24 d. iš telefono buvo išsiųsta žinutė, susijusi su pasiruošimu kontroliniam darbui, dailės pamokai (t. 6, b. l. 48). Šis faktas rodo, jog mobiliojo ryšio telefonu panašiu laikotarpiu naudojosi ne vienas asmuo. Taip pat telefone yra žinutės, susijusios su A. Ž. ir jo sesers kelione į užsienį, kurių autorius rašo apie konkrečiu metu vykusius įvykius, ką ruošiasi veikti, rašo apie tai, ką valgė A. Ž.. Šių žinučių turinys leidžia daryti išvadą, kad jas rašė A. Ž. sesuo. Pastebėtina, jog žinutės, susijusios su kelione į užsienio valstybę, buvo siunčiamos 2009 metais, o iš nukentėjusiojo K. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog trumpąsias žinutes, kuriose asmenys prisistatydavo kaip meilužės, siūlydavo susitikti, jis pradėjo gauti nuo 2008 metų. Telefono kalendoriuje yra 2007 m. balandžio 4 d. padarytas įrašas „Mano vardadienis“, o šią dieną yra E. vardadienis. Taip pat kalendoriuje padaryti įrašai „Paskambinti I. apie madonos koncertą antradienį“, 2007 m. sausio 2 d. ir 2007 sausio 13 d. padaryti įrašai „Padaryt plūdžių iš kamščio”. Iš A. Ž. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis nėra žvejys, jų šeimoje žvejai yra J. Ž. ir sesuo E. Ž.. Nei Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2032(16), nei jos priede užfiksuoti duomenys neleidžia tiksliai identifikuoti asmens, kuris 2010-2011 metais naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, tačiau jie leidžia daryti išvadą, jog juo pagal poreikį galėjo naudoti bet kuris iš A. Ž. šeimos narių. Specialisto išvadoje bei jos priede užfiksuoti duomenys nepatvirtina, kad būtent A. Ž. siuntė bauginančio bei įžeidžiančio pobūdžio žinutes nukentėjusiajam. Šie duomenys tik leidžia teigti, jog negalima atmesti realios tikimybės, kad mobiliuoju telefonu baudžiamajai bylai reikšmingu laiku galėjo naudotis bei naudojosi ir kiti asmenys, kurie turėjo galimybę siųsti kaltinime nurodytas trumpąsias žinutes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro argumentu, jog, įvertinus trumpųjų žinučių siuntimo laiką (jos dažniausiai buvo siunčiamos vakarais) kartu su mobiliojo ryšio telefono radimo vieta bei joje gyvenančių asmenų ratu, galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad jas galėjo siųsti būtent tie asmenys, kurių gyvenamojoje vietoje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, kadangi iš tikrųjų paprastai namuose vakarais būna tie žmonės, kurie juose gyvena. Vis tik šis faktas tik susiaurina asmenų, kurie galėjo padaryti nusikalstamus veiksmus, ratą ir neleidžia, net vertinant jį su kitais byloje užfiksuotais duomenimis, daryti neabejotinos išvados, jog nusikaltimą padarė būtent A. Ž.. Teigtina, jog nenustačius mobiliojo ryšio telefono Nokia 6610, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini), naudotojo ar naudotojų laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. gruodžio 3 d., kur šio telefono naudotojas buvo, kai buvo siunčiamos trumposios žinutės (mobiliojo ryšio telefono buvimo vieta turėtų sutapti su jo naudotojo buvimo vieta), kur tuo metu buvo kiti asmenys, kurie turėjo objektyvią galimybę naudotis mobiliojo ryšio telefonu, nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog juo naudojosi ir žinutes nukentėjusiajam siuntė būtent A. Ž., o ne kitas asmuo ar kiti asmenys. Iš tikrųjų Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu J. Ž. buvo išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. J. Ž. baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas iš esmės tų pačių veiksmų padarymu, kurie buvo inkriminuojami ir A. Ž.. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendyje nustatė, kad J. Ž. nesiuntė įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio žinučių nukentėjusiajam. Vis tik toks faktas minimame nuosprendyje nėra nustatytas. Šiame nuosprendyje teismas konstatavo, jog byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų pagrįsti, kad J. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, todėl jis, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu (neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką), buvo išteisintinas, t. y. teismui kilo abejonių dėl J. Ž. kaltės padarius nusikaltimą, abejonėms pašalinti buvo išnaudotos visos abejonės, todėl jos buvo vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad J. Ž. nesiuntė nukentėjusiajam grasinančio bei įžeidžiančio pobūdžio žinučių. Kita vertus, vieno asmens išteisinimas dar nereiškia kito asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką, taip pat išteisinimas neatleidžia teisėsaugos institucijų bei teismo nuo pareigos surinkti duomenis, patvirtinančius, kad nusikalstamą veiką padarė kitas konkretus asmuo. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie be jokių pagrįstų abejonių leistų daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarė A. Ž., nėra. Prokuroras nurodo, jog nukentėjusiajam siųstų žinučių turinys, jų rašymo stilius, leidžia daryti išvadą, kad jų autorius yra tas pats jauno amžiaus vyriškos lyties asmuo. Vis tik tokios prokuroro išvados yra vertintinos tik kaip prielaidos, kurios nėra nepakankamos tam, jog būtų galima konstatuoti A. Ž. kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje yra ekspertizės aktas Nr. 11-415 (15) (tyrimo metu buvo vertinama ir didžioji dalis žinučių, kurių autorystę nagrinėjamu atveju prokuroras priskiria A. Ž.), kuriame buvo padarytos išvados, kad atsakyti į klausimą, ar žinučių autorius yra vienas ar daugiau asmenų, nustatyti negalima dėl žinučių trumpumo, ištirtose žinutėse autoriaus amžių rodančių požymių nenustatyta, todėl atsakyti į klausimą, kokiai amžiaus grupei (jaunimo, vidutinio amžiaus, vyresnio amžiaus) priklauso jų autorius (autoriai) negalima, autoriaus veiklos sritį rodančių kalbos požymių ištirtose žinutėse nenustatyta, todėl atsakyti į klausimus, kokioje srityje autorius (autoriai) dirba, kuo domisi ar kokiai socialinei grupei priklauso, negalima. Ekspertizę atlikusi ekspertė, turinti aukštąjį filologinį išsilavinimą, teismo lingvistikos ekspertės kvalifikaciją ir 38 ekspertės darbo stažą, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodė, jog tiriamos žinutės yra buitinio stiliaus, jos parašytos šnekamosios kalbos frazėmis, didžioji dalis žinučių yra panašaus turinio. Žinutėse yra daug šiam žanrui būdingų trumpinių, labai retai rašomos lietuviškos abėcėlės raidės. Tiriamosiose žinutėse gausu prastakalbės, nenorminės šnekamosios kalbos, bendrojo žargono žodžių, menkinamosios, niekinamosios reikšmės žodžių ir posakių, keiksmų ir vulgarizmų. Lyginant tiriamąsias žinutes tarpusavyje, nustatyti turinio sutapimai, leksikos ir frazeologijos, sakinių konstravimo, skyrybos ženklų vartojimo sutapimų, vienodų klaidų ir trumpinių, taip pat nustatyta pavienių kalbinės raiškos skirtumų. Dėl žinučių trumpumo esminių kalbos požymių sutapimų nenustatyta tiek, kad jie sudarytų individualią vieno autoriaus kalbos požymių visumą, o skirtumų negalima vienareikšmiškai įvertinti (t. 5, b. l. 36-43). Taigi iš ekspertizės akto turinio darytina išvada, jog net specialių žinių ir ilgametę patirtį turinti ekspertė negalėjo atsakyti, ar žinučių autorius yra vienas ar daugiau asmenų, požymių, kurie leistų įvertinti žinučių autoriaus amžių, pomėgius, veiklos sritį, priklausomybę socialinei grupei, ekspertė nenustatė.Faktai, kad nemaža dalis žinučių prasideda kreipiniu, kartojasi naudojami trumpiniai, nededamas tarpas tarp teksto ir šypsenėlės, žinutėse vartojamas žargonas, nukentėjusieji vadinami senu ir sena bei pan., nėra pakankami tam, jog būtų galima daryti išvadą, kad žinučių autorius jų rašymo metu būtinai turėjo būti jauno amžiaus (kaip galima suprasti iš skundo teiginių, A. Ž. aptariamų įvykių metu turėtų būti vertinamas kaip jauno amžiaus asmuo, o jo tėvams toks požymis negalėtų būti priskirtas). Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos įsitikinimu, prastakalbės, nenorminės šnekamosios kalbos, bendrojo žargono žodžių, menkinamosios, niekinamosios reikšmės žodžių ir posakių, keiksmų ir vulgarizmų vartojimas, neraštingumas, nėra išskirtiniai jaunų asmenų (nepriklausomai nuo subjektyvaus jauno asmens apibrėžimo) požymiai. Šie požymiai gali būti priskiriami bet kurio amžiaus, bet kurios lyties asmenims, juos neretai lemia ne amžius, o įvairiausių faktorių visuma (pavyzdžiui, bendravimas artimoje aplinkoje, draugai, išsilavinimas, asmeninė patirtis ir t. t., t. y. kultūriniai dalykai).Visiškai sutiktina su prokuroro teiginiu, jog žinučių turinys rodo, jog jų autorius nenorėjo, kad jo tapatybė būtų nustatyta, jis klaidino nukentėjusįjį dėl savo tapatybės. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neatmestina reali tikimybė, kad žinučių autorius ar autoriai, siekiant suklaidinti žinučių adresatą, jose, kalbant apie save, galėjo vartoti kalbos dalis, kurios klaidintų ir dėl tikrosios jų autoriaus ar autorių lyties, taip pat, siekiant suklaidinti žinučių adresatą, galėjo būti nurodomi veiksmai, kuriuos galėtų atlikti ar kurie galėtų būti atliekami tik vyriškos giminės atstovui. Čia dar kartą pažymėtina, jog pats nukentėjusysis yra nurodęs, kad jis žinutes pradėjo gauti dar 2008 metais ir jose asmenys prisistatydavo kaip meilužės, t. y. buvo naudojamos kalbos dalys leidžiančios daryti išvadą, kad žinutes rašė moteris. Ši aplinkybė rodo, kad žinutes nukentėjusiajam siuntęs asmuo galėjo save identifikuoti ir kaip vyrą, ir kaip moterį.Pastebėtina, jog iš dalies nukentėjusiajam siųstų trumpųjų žinučių turinio matyti, kad jose yra reiškiamas nepasitenkinimas nukentėjusiojo motina, o tiksliau jos skleidžiamomis kalbomis (pavyzdžiui, siūloma išplauti nukentėjusiojo motinai liežuvį, jog ji mažiau „lotų“, rašoma apie tai, ką nukentėjusiojo motina kalbėjo kaimynams, nukentėjusysis lyginamas su savo motina, kuri moka tik „liez loti“, kad ji neįsivaizduojama be „pletkų“, ji ne kartą apibūdinama kaip ilgaliežuvė). Toks žinučių turinys leidžia daryti prielaidą, jog žinučių autorius ar autoriai turėjo motyvą rašyti grasinančio bei įžeidžiančio pobūdžio žinutes nukentėjusiajam, kadangi galimai dėl jo motinos veiksmų jautė pyktį ir jos artimiesiems. Šiuo atveju byloje nėra nustatyta, kad A. Ž. ir nukentėjusiojo motiną būtų sieję kokie nors santykiai (pavyzdžiui, ji išteisintąjį būtų apkalbėjusi), dėl kurių jis galėtų imtis nusikalstamų veiksmų.Kolegijos vertinimu, prokuroras nepagrįstai menkina teisme apklaustų liudytojų nurodytą aplinkybę, kad dalis žinučių nukentėjusiajam buvo atsiųstos ir tuo metu, kai šalia nukentėjusiojo buvo ir išteisintasis. Akivaizdu, jog tokie liudytojų teiginiai leidžia manyti, kad iš tikrųjų bent jau dalies žinučių autorius nėra A. Ž.. Čia pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad mobiliojo ryšio telefonas Nokia 6610, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini), turi vėlesnio žinutės išsiuntimo funkciją. Taigi ši aplinkybė dar labiau kelia abejonių dėl to, kad žinutes siuntė A. Ž.. Prokuroras aiškina, jog A. Ž. žinutes galėjo išsiųsti nepastebimai. Vis tik tą patį galima pasakyti ir apie kitus A. Ž. šeimos narius. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, jog byloje turi būti be jokių pagrįstų abejonių įrodytos kaltinime nurodytos aplinkybės (šioje byloje to nebuvo padaryta), o ne vien sukeltos abejonės dėl kaltinamojo ar jo artimųjų nurodomų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad A. Ž. galimai yra susijęs su nukentėjusiajam siųstomis žinutėmis, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie kitus jo šeimos narius, net ir J. Ž., kuriam buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nes teismui paprasčiausiai kilo abejonių dėl šio asmens kaltės ir šių abejonių pašalinimui buvo išnaudotos visos galimybės. Teigtina, jog patikimų duomenų, kurie be jokių abejonių leistų daryti išvadą, kad būtent A. Ž. nukentėjusiajam siuntė grasinančio bei įžeidžiančio pobūdžio žinutes, byloje nebuvo surinkta. Abejonių pašalinimui, teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, todėl jos turi būti aiškintinos A. Ž. naudai. Faktą, jog prokuroro išvados yra grindžiamos prielaidomis, o ne netiesioginių įrodymų visuma, iš dalies patvirtina ir tai, kad iš esmės tie patys duomenys, kurie buvo panaudoti apkaltinant J. Ž., kuriam buvo priimti net trys apkaltinamieji nuosprendžiai, kol galiausiai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo išteisintas, paprasčiausiai vėl buvo panaudoti apkaltinant A. Ž., pateikiant kitokį šių duomenų vertinimą (pavyzdžiui, žinučių turinys buvo aiškus viso baudžiamojo proceso metu, tačiau tik išteisinus J. Ž., jų turinys ir pan., tapo būdingas jauno amžiaus asmeniui). Iš tikrųjų pagal byloje surinktus duomenis, darant atitinkamas prielaidas, nusikalstamos veikos padarymu galima apkaltinti ne tik A. Ž., bet ir bet kurį kitą jo šeimos narį, tuo pačiu neatmestina tikimybė, jog žinutes galėjo siųsti ir ne vienas šeimos narys, ar tokiose veiksmuose galėjo dalyvauti visa šeima, pasitelkiami kiti asmenys. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Ž. išteisino pagal jam pareikštą kaltinimą, kadangi nebuvo įrodyta, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Taigi tenkinti prokuroro apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo ir jis yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.