Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Dainiui Pažarauskui, atsakovo atstovei Danutei Blažienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama pareiškėjai R. L. nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja dirba Klaipėdos apygardos prokuratūroje valstybės tarnautoja (prokuroro padėjėja).

Pareiškėjos tiesioginis vadovas 2007-12-11 surašė tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadą, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino labai gerai ir pasiūlė jai suteikti pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 38–40).

2008-01-29 vykusiame Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos posėdyje buvo atliekamas prokuratūros darbuotojų tarnybinės veiklos kasmetinis eilinis vertinimas. Posėdyje nutarta suteikti pirmą kvalifikacinę klasę 12 prokuratūros darbuotojų, tarp jų ir pareiškėjai (b. l. 30–34).

Pareiškėjai surašytoje vertinimo komisijos išvadoje Nr. 6.15-174 jos tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai ir pasiūlyta tiesioginiam vadovui suteikti pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 29). Komisijos išvadoje yra tiesioginio pareiškėjos viršininko – generalinio prokuroro pavaduotojo žyma, kurioje nurodoma, kad dėl riboto darbo užmokesčio fondo ir nepraėjus 3 metams nuo tarnybos pradžios, 1 kvalifikacinė klasė nesuteiktina (b. l. 29).

2008-01-31 įsakymu generalinio prokuroro pavaduotojas nusprendė palikti R. L. turimą kvalifikacinę klasę (b. l. 28).

Pareiškėja skunde prašo panaikinti LR generalinio prokuroro pavaduotojo sprendimą valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2008-01-22 išvadoje Nr. 6.15 bei 2008-01-31 šio sprendimo pagrindu priimto įsakymo Nr. P-150 „Dėl LR prokuratūros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos siūlymų neįgyvendinimo“ dalį dėl 1 kvalifikacinės klasės nesuteikimo R. L. ir įpareigoti LR generalinės prokuratūros vadovybę atkurti R. L. pažeistas teises ir suteikti jai 1 kvalifikacinę klasę nuo 2008-01-29.

Teisinis reguliavimas.

Valstybės tarnautojų veiklos vertinimą ir kvalifikacinių klasių teikimą reglamentuoja LR valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 21–22 straipsniai.

LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir LR VTĮ) 22 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas (LR VTĮ 22 str. 5 d.). Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija (LR VTĮ 22 str. 8 d.). Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali siūlyti suteikti įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę (LR VTĮ 22 str. 14 d. 1 p.).

Kvalifikacinė klasė valstybės tarnautojui yra suteikiama, vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-06-17 nutarimo „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veikos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“ (2007-10-17 nutarimo Nr. 1106 redakcija) tvarka (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 42 punkte nurodyta, kad vertinimo komisija, siūlydama į pareigas priimančiam asmeniui suteikti valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę, turi nurodyti, kuri kvalifikacinė klasė siūloma: trečia, antra ar pirma.

Taisyklių 1 priede pateiktoje valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalėje nurodomas toks rekomenduojamas vertinimo skalės rodiklio „labai gerai“ turinys: rodomi puikūs profesiniai įgūdžiai, aukšta kvalifikacija, laiku vykdomos užduotys ir nepriekaištingai atliekamos funkcijos.

LR VTĮ 22 straipsnio 26 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.

Teismo išvados.

Kaip matyti iš nagrinėto teisinio reguliavimo, pagrindinė prielaida suteikti valstybės tarnautojui aukštesnę klasę yra labai gerai atliekama tarnybinė veikla (rodomi puikūs profesiniai įgūdžiai, aukšta kvalifikacija, laiku vykdomos užduotys ir nepriekaištingai atliekamos funkcijos). Kaip numato LR VTĮ 22 straipsnio 3 dalis, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kasmet įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją. Atlikdami tarnybinį vertinimą tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas, vertinimo komisija bei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo visų pirma privalo analizuoti ir vertinti tarnautojo veiklos kokybę ir atsižvelgdami į tarnautojo pasiektus darbo rezultatus, jo kvalifikaciją, apsispręsti dėl darbuotojo skatinimo (kvalifikacinės klasės suteikimo). Nors įstatyme nėra aiškiai įvardyti atvejai, kada valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali priimti sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo dėl tarnautojo skatinimo, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad sprendimas dėl vertinimo komisijos siūlymo neįgyvendinimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas argumentais, susijusiais su tarnautojo tarnybine veikla, jame turi būti nurodoma, dėl kokių tarnautojo veiklos priežasčių nuspręsta neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju 2008 m. sausio 18, 21 ir 22 dienomis vykusių Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos posėdžių metu buvo įvertinta 80 valstybės tarnautojų (b. l. 68–71), 41 iš jų buvo pasiūlyta suteikti pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 82–83), o valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo pritarė komisijos siūlymų įgyvendinimui dėl 19 valstybės tarnautojų. Sprendimas pareiškėjos atžvilgiu dėl vertinimo komisijos siūlymų neįgyvendinimo įformintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-01-31 įsakymu Nr. P-150, kuriuo nuspręsta palikti turimą kvalifikacinę klasę 8 iš 11 labai gerai vertinimo komisijos įvertintų valstybės tarnautojų, nors komisija buvo siūliusi suteikti pirmą kvalifikacinę klasę. Pažymėtina, kad šiame įsakyme nėra nurodyti motyvuoti tokio sprendimo pagrindai, kaip tai numato LR VTĮ 22 straipsnio 26 dalis. Apie tarnautojus į pareigas priimančio asmens (generalinio prokuroro pavaduotojo) sprendimo neįgyvendinti komisijos siūlymo motyvus galima spręsti tik iš tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2008-01-22 išvadoje Nr. 6.15-174 (b. l. 29) esančio įrašo, kuriame nurodoma, kad dėl riboto darbo užmokesčio fondo ir nepraėjus 3 metams nuo tarnybos pradžios pareiškėjai R. L. nesuteiktina 1 kvalifikacinė klasė.

Taigi, komisijos siūlymo neįgyvendinimas pareiškėjos atveju motyvuojamas 2 argumentais: 1) ribotu darbo užmokesčio fondu ir 2) tuo, kad pareiškėja neturi 3 metų stažo. Analizuojant įstatymo nuostatas matyti, kad nė viena iš šių aplinkybių nėra nurodoma kaip pagrindas neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veikos vertinimo taisyklėse. Atsakovė, pagrįsdama savo poziciją, nurodė, kad 11 valstybės tarnautojų veiklą įvertinus labai gerai, dėl ribotų įstaigos finansinių galimybių buvo nuspręsta įvesti papildomą vertinimo kriterijų – darbo stažą, t. y. kvalifikacinė klasė suteikta didesnį kaip 3 metų stažą turinčioms darbuotojoms.

Siekdamas išsiaiškinti atsakovės finansinę padėtį ir klasių suteikimo galimybes, teismas įpareigojo atsakovę į bylą pateikti papildomų duomenų. Iš atsakovės pateiktos asmenų, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė 2008 metais, sąrašo lentelės (b. l. 61–62) matyti, kad 11 iš 19 asmenų, kuriems 2008 metais buvo suteikta 1 kvalifikacinė klasė, neturėjo didesnio kaip 3 metų stažo. Tai patvirtina faktą, kad atsakovė 3 metų stažo turėjimo kriterijų taikė ne visiems valstybės tarnautojams. Nors pareiškėjos pateiktame 2008-06-25 rašte „Dėl prokuratūros darbo užmokesčio fondo“ nurodoma, kad 2008 metų biudžete prokuratūrai neskirta papildomų darbo užmokesčio lėšų, reikalingų priedams už aukštesnes kvalifikacines klases ir priemokoms mokėti, tačiau, kaip matyti iš anksčiau minėtos suvestinės lentelės, atsakovė 2008 metais pirmą kvalifikacinę klasę suteikė iš viso 19 valstybės tarnautojų. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2008 metais egzistavo galimybė suteikti aukštesnes kvalifikacines klases tam tikrai daliai valstybės tarnautojų, kurie pagal savo darbo rezultatus buvo įvertinti geriausiai.

Teismo manymu, darbo užmokesčio fondo lėšų ribotumas (nepakankamas buvimas) negali būti pagrindas priimti sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo neįgyvendinimo konkretaus valstybės tarnautojo atžvilgiu. Priešingai, valstybės įstaiga, atsižvelgdama į darbo užmokesčio fondo dydį bei įstaigos finansines galimybes, turi, vadovaudamasi tarnautojo veiklos kokybės, pasiektų darbo rezultatų, kvalifikacijos kriterijais, apsispręsti, kuriems konkrečiai darbuotojams turi būti suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė. Nagrinėjamu atveju tarnautojus į darbą priimančio asmens sprendime nėra nurodyta motyvuotų pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjai dėl jos darbo rezultatų ir profesinės kvalifikacijos negalėjo būti suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė.

Kaip jau minėta, Taisyklių 1 priede pateiktoje valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalėje nurodomas toks rekomenduojamas vertinimo skalės rodiklio „labai gerai“ turinys: rodomi puikūs profesiniai įgūdžiai, aukšta kvalifikacija, laiku vykdomos užduotys ir nepriekaištingai atliekamos funkcijos. Taigi, tarnautojus į darbą priimantis asmuo privalėjo atsižvelgdamas į minėtus rodiklius priimti motyvuotą sprendimą dėl klasės pareiškėjai suteikimo arba nesuteikimo.

Teismo manymu, šių aptartų pagrindų pakanka panaikinti atsakovės pareiškėjos atžvilgiu priimtus sprendimus ir įpareigoti ją priimti naują pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

Remiantis aptartomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, LR generalinio prokuroro pavaduotojo įrašas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2008-01-22 išvadoje Nr. 6.15 bei 2008-01-31 įsakymo Nr. P-150 „Dėl LR prokuratūros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos siūlymų neįgyvendinimo“ dalis dėl 1 kvalifikacinės klasės nesuteikimo R. L. naikintini kaip nemotyvuoti ir neatitinkantys LR VTĮ 22 straipsnio 26 dalies ir Taisyklių reikalavimų. Atsakovė įpareigotina priimti naują motyvuotą ir LR VTĮ 22 straipsnio 26 dalies ir Taisyklių reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo suteikti R. L. 1 kvalifikacinę klasę įgyvendinimo (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos R. L. prašymą patenkinti iš dalies.

Panaikinti LR generalinio prokuroro pavaduotojo įrašą valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2008-01-22 išvadoje Nr. 6.15 ir 2008-01-31 įsakymo Nr. P-150 „Dėl LR prokuratūros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos siūlymų neįgyvendinimo“ dalį dėl 1 kvalifikacinės klasės nesuteikimo R. L. ir įpareigoti LR generalinį prokurorą priimti naują motyvuotą ir Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalies, taip pat Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo suteikti R. L. 1 kvalifikacinę klasę įgyvendinimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.