- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- e2-1049-804/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05756-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, B. S.
- Trečiasis asmuo
- R. K., V. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir B. S., tretiesiems asmenims R. K. (buvusi – Račkauskaitė) ir V. B., dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. P. ieškiniu (t. 1, b.l. 69-75) prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015-10-23 sprendimą Nr. 46SK-1090-(14.46.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015-11-18 įsakymą Nr. 46VĮ-791-(14.46.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. 7977/0003:157), esančio Trakų mieste, Trakų rajono savivaldybėje, pardavimo pil. B. S.“; 3) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarp atsakovų sudarytą 2015-11-26 408 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 46SU-204-(14.46.53); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai yra pranešta tinkamai, ji yra atstovaujama atstovo.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje bei jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0344 ha ploto kitos paskirties, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji yra įsigijusi pagal 2015-04-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DA-1353. Iš vakarinės pusės sklypas ribojasi su tretiesiems asmenims R. K. (buvusi – R.) ir V. B. priklausančiu 0,1027 ha ploto kitos paskirties, mažaaukščių namų statybos žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso R. K. pagal 2003-05-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1859 ir ½ dalis - V. B. pagal 2000-02-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 79/00-0045. Iš rytinės pusės ieškovės sklypas ribojasi su atsakovei B. S. priklausančiu kitos paskirties, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos 0,1086 ha ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 678/1086 dalis pastaroji įsigijo iš ankstesnių sklypo savininkų pagal 2014-11-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DA-4659, o 408/1086 dalis, po sklypo ribų ir ploto padidinimo neteisėtais viešojo administravimo aktais, 2015-11-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1016824130. Nurodė, kad atsakovės žemės sklypas valstybinės žemės sąskaita padidintas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir viešąjį interesą, pažeidžiant ieškovės teisę privatizuoti dalį valstybinės žemės sklypo rinkos kaina, ginčo sklypas privatizuotas už lengvatinę kainą. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo žemės reformos pradžioje, 1992-04-27, į Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus viršininką kreipėsi tuometinė statinių, esančių sklype, savininkė F. K., prašydama jai parduoti 0,0894 ha ploto namų valdos žemės sklypą. Tuo metu namų valdų privatizavimo teisinius santykius reglamentuojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos” patvirtinta “Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarka” (toliau - Tvarka) detaliai nustatė pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turėjo laikytis pretendentas pirkti naudojamą žemės sklypą ir žemės buvimo vietos žemėtvarkos tarnyba. Minėto nutarimo 4 punktas nustatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami: 4.1. ne konkurso tvarka, taikant nominalią žemės sklypo kainą <…>: 4.1.1. privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius. Nutarimo 7.7. punkto paskutinėje pastraipoje buvo įtvirtinta, kad konkretų privačių namų valdoms parduodamų (išnuomojamų) žemės sklypų dydį miestų (rajonų) valdybos nustato atsižvelgdamos į vietos sąlygas pagal patvirtintus išplanavimo projektus. Tvarkos 4 punkte buvo įtvirtinta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti: 4.1. prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; 4.2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 4.3. sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą; 4.4. notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys; 4.5. dokumentą, patvirtinantį teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą neatlygintinai, jeigu prašymą pateikia šią teisę turintis asmuo. Tvarkos 6 punkte buvo įtvirtinta, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Žemės sklypo pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Jeigu pirkėjas su nustatytąja žemės sklypo kaina ar pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis nesutinka, jis per 10 dienų nuo supažindinimo su šiais dokumentais turi teisę kreiptis motyvuotu raštu į miesto (rajono) valdybą, kuri per 15 dienų privalo išnagrinėti pirkėjo pareiškimą ir duoti motyvuotą atsakymą. Miesto (rajono) valdybos sprendimas yra galutinis. Vadovaudamasi minėtomis nuostatomis, Trakų rajono valdyba 1993-01-19 priėmė potvarkį Nr. 38v “Dėl namų valdų privatizavimo”, kurio priedo 15 punktu F. K. prašymą tenkino iš dalies ir nustatė 678 kv. m naudojamą namų valdos žemės sklypo plotą, į kurį pateko visi namų valdoje esantys statiniai. F. K. nepareiškė jokių pretenzijų dėl sklypo dydžio, sutiko su nustatytu sklypo plotu ir 1994-08-11 buvo pasirašyta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1028, sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Nuo 1994 metų iki 2015-10-23 buvo naudojamas 678 kv. m namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypas. Nurodė, kad iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog po namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo privatizavimo 1994 metais tarp sklypų (duomenys neskelbtini)ir šiaurinėje pusėje esančio ežero liko laisvas, siauras ir neužstatytas apie 4 arų dydžio valstybinės žemės plotas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punktas nustato, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų <...>, ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, <...> Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams <...>. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai apie galimybę pirkti šį plotą informuojami raštu ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo turi pareikšti raštu pranešimą pateikusiam subjektui per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo. Prašymus parduoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikę keli besiribojančių žemės sklypų savininkai, savivaldybės administracijai turi pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, o jiems nesusitarus, parduodamo žemės ploto dydis nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Įsiterpusių žemės sklypų pardavimo kaina nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos”, t. y. rinkos verte. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, ieškovės manymu, ji, atsakovė ir tretieji asmenys turi vienodą galimybę privatizuoti tarp privačių namų valdų ir ežero įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Dėl šios priežasties ieškovė per elektroninę sistemą ŽPDRIS pateikė prašymą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti tikslu laisvą valstybinės žemės juostą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Tenkindamas ieškovės prašymą, Trakų savivaldybės administracijos direktorius 2015-08-28 priėmė įsakymą Nr. P2-966 “Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto Trakų r. sav., Trakų m., Vilniaus g. rengimo”, kuriuo leido pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Trakų r., Trakų m., Vilniaus g. tikslu suformuotą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą Vyriausybės nustatyta tvarka sujungti su besiribojančiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais. Savivaldybės administracija taip pat kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrių pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, tačiau pastaroji 2015-09-08 raštu Nr. SFP-331-(14.46.36) “Dėl prašymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti” reikalavimų nepateikė, dėl ko Trakų rajono savivaldybės administracija 2015-09-11 raštu Nr. AP3-3296 “Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto” informavo, kad iki atskiro NŽT pranešimo procedūrą nutraukia. Vėliau NŽT Trakų skyriaus 2015-09-10 raštu Nr. 46SD-3320/14.46.7 “Papildoma informacija dėl prašymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti” ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2015-09-15 raštu Nr. AP3-3390 “Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto” ieškovė buvo informuota, kad NŽT reikalavimų nepateiks ir projekto rengimo procedūros nutraukiamos. Dėl to ieškovė 2015-09-22 pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, tačiau 2015-11-18 raštu Nr. 1SS-3197-(8.5) “Dėl skundo nagrinėjimo” ieškovės skundas buvo atmestas. Per tą laiką, kol buvo sprendžiamas ieškovės prašymas ir vyko susirašinėjimas, atsakovai ėmėsi veiksmų laisvos įsiterpusios žemės sujungimui su kaimyniniu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsakovės užsakymu UAB “Geoplėtra” atliko laisvos įsiterpusios valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir su 2015-08-05 ir 2015-08-10 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu pateikė ieškovei suderinimui, tačiau ieškovė akte pažymėjo, kad nesutinka su paženklintomis ribomis, nes į jas įtraukta laisva valstybinė žemė bei 2015-08-12 surašė “Pastabas dėl atliktų matavimų”. UAB “Geoplėtra” 2015-08-24 “Atsakymu į pareikštas pastabas” ieškovės pretenzijas atmetė ir procedūras tęsė toliau. NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2015-10-23 priėmė sprendimą Nr. 46SK-1090-(14.46.110.) “Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre”, kuriuo suformavo žemės sklypą ir patvirtino jo ribas pagal 2015-08-10 parengtą kadastro duomenų bylą, nusprendė kreiptis į VĮ “Registrų centras” įregistruoti žemė sklypą, kurio 408 kv. m plotas buvo įregistruotas NŽT vardu ir 678 kv. m plotas atsakovės B. S. vardu. VĮ “Registrų centras” šį prašymą tenkino, apie ką liudija pasikeitimai registro išraše reg. Nr. 79/4966 bei pasikeitimai kadastro žemėlapyje. Po šio veiksmo atlikimo tarp sklypų (duomenys neskelbtini)ir ežero neliko laisvos įsiterpusios valstybinės žemės. 2015-11-18 NŽT Trakų skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 46VĮ-791-(14.46.2.) “Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Trakų mieste, Trakų rajono savivaldybėje, pardavimo pil. B. S.”, kurio pagrindu tarp atsakovų 2015-11-26 buvo pasirašyta 408 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1016824130, apie ką liudija notaro pranešimas (NTR išrašo reg. Nr. 79/4966 7.1 p.) ir sklypas parduotas B. S. už 1388,22 Eur. Ieškovės nuomone, priimti viešojo administravimo aktai (sprendimas ir įsakymas) bei sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui, imperatyvioms teisės normoms, todėl yra naikintini. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 str. 3 d. 12 p. nustato, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, <…> taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 p. nustatančiame, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį bei Žemės reformo įstatymo 9 str. 2 d. nustatančioje, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Nurodė, kad vienintelis viešojo administravimo aktas, kuriuo buvo nustatytos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos yra Trakų rajono valdybos 1993-01-19 potvarkis Nr. 38v “Dėl namų valdų privatizavimo”, kuriuo nustatytas 678 kv. m minėtos namų valdos plotas. Toks plotas nuo 1994 metų buvo įregistruotas ir VĮ “Registrų centras”. Kitokio viešojo administravimo akto ar teritorijų planavimo dokumento, kuriuo būtų nustatytas didesnis, 1086 kv. m, namų valdos plotas ir ribos nėra. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjas, priimdamas 2015-10-23 sprendimą Nr. 46SK-1090-(14.46.110.) dėl namų valdos (duomenys neskelbtini) suformavimo ir nustatydamas 1086 kv. m valdos plotą, pažeidė minėtas teisės normas, nes sprendimą primėmė neturėdmas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto detalus plano arba Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto žemės valdos projekto, kurį turi parengti savivaldybės administracija, kaip nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 2.7. p., kuriame įtvirtinta, kad parduodant ar nuomojant esamų privačių namų valdų žemės sklypus ir daržui, sodui ar kitai panašiai paskirčiai naudojamus žemės sklypus, taip pat žemės sklypus perduodant nuosavybėn neatlygintinai, jų detaliuosius planus, žemės sklypų ribų specialiuosius planus ir žemės sklypų planus (schemas) rengia savivaldybės savo lėšomis. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2015-10-23 sprendimas Nr. 46SK-1090-(14.46.110.) taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punkto nuostatai, kad privačių žemės sklypų, besiribojančių su laisvu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, savininkai turi vienodas teises įsigyti šį žemės plotą, o parduodamų dalių dydis nustatomas atsižvelgiant į besiribojančių sklypų savininkų tarpusavio susitarimą, o nepavykus susitarti - proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Su laisvu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu ribojasi trys privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Trakuose. Šio ploto priskyrimas tik vienai iš jų pažeidžia ieškovės ir trečiųjų asmenų teises ir teisėtus lūkesčius, prieštarauja teisės aktams. Pažymėjo ir tai, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia viešąjį, valstybės interesą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punktą įsiterpęs valstybinės žemės plotas parduodamas už kainą, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos”, t. y. faktiškai rinkos verte. Kaip matyti iš Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto, atsakovei B. S. parduoto 408 kv. m valstybinės žemės ploto vidutinė rinkos vertė yra 38200 Eur, tuo tarpu pardavimo kaina nustatyta tik 1388,22 Eur, t. y. 27 kartus mažesnė, kas akivaizdžiai daro žalą valstybei. Be to, parduotas 408 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2015-11-18 įsakyme Nr. 46VĮ-791-(14.46.2.) “Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. 7977/0003:157), esančio Trakų mieste, Trakų rajono savivaldybėje, pardavimo pil. B. S.” neteisėtai ir nepagrįstai įvardintas kaip naudojamas namų valdos žemės sklypas, kas leido taikyti lengvatinį tarifą žemės kainai, nors būtent teritorijų planavimo dokumentas apsprendžia, kokio ploto namų valdos žemės sklypas laikytinas naudojamu namų valdos žemės sklypu (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 2.7. p.). Ginčo namų valdos plotą nustatantis viešojo administravimo aktas pagal tuo metu galiojusią tvarką priimtas 1993 metais - Trakų rajono valdybos 1993-01-19 potvarkis Nr. 38v “Dėl namų valdų privatizavimo” – ir juo nustatytas 678 kv. m naudojamas namų valdos žemės sklypo plotas. Šis aktas nepanaikintas, galiojantis, po sklypo privatizavimo visi sklype esantys statiniai pateko į nurodytą 678 kv. m plotą, 408 kv. m valstybinės žemės plote jokių statinių, priklausančių fiziniams ar juridiniams asmenims nėra, todėl teisiškai šis plotas laikytinas nauju įsiterpusiu žemės sklypu, nes LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.1. p. aiškiai reglamentuoja, kad pagal teritorijų detaliojo planavimo dokumentus atitinkamos paskirties veiklai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra fiziniams bei juridiniams asmenims ar įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, viešosios ar privačios nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių laikomi naujais valstybinės žemės sklypais ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai). Nuosekliai, 408 kv. m ploto laisvas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas pagal nustatytąją tvarką turėjo būti suplanuotas teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu atskiru 408 kv. m ploto žemės sklypu ir nustatyta tvarka parduotas besiribojančių privačių namų valdų savininkams už rinkos vertę. Nurodytų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia teigti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2015-10-23 sprendimas Nr. 46SK-1090-(14.46.110.) “Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre” yra neteisėtas ir naikintinas. Kaip išvestiniai šio sprendimo aktai naikintini Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2015-11-18 įsakymas Nr. 46VĮ-791-(14.46.2.) “Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. 7977/0003:157), esančio Trakų mieste, Trakų rajono savivaldybėje, pardavimo pil. B. S.” bei 2015-11-26 408 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1016824130.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas Trakų skyriaus (toliau – NŽT), nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 85-96) ir jos atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti; savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė šiais argumentais. Nurodė, kad pagal NŽT esančius dokumentus bei archyvinę medžiagą nustatyta, kad pagal 1974-12-21 susitarimą (registro Nr. 3-26048) F. K. įsigijo 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 2/3 dalis ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal namų valdos techninės apskaitos kortelės informaciją 1989-08-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nurodytos dvi pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) valdytojos: F. K., valdanti 2/3 dalis pastatų, ir E. R., valdanti 1/3 dalį pastatų. Atsakovas pažymėjo, kad F. K. 1992-04-27 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus viršininkui pateikė prašymą parduoti 0,0894 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pranešime 1992-07-21 nurodyta, kad už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., bus atsiskaitoma investiciniais čekiais. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., 1992-12-12 įkainojimo akte nurodytas parduodamo žemės sklypo plotas - 0,0893 ha. Duomenų apie kitos pastatų bendraturtės pateiktą prašymą pirkti ar nuomoti žemę po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais (jų dalimi) NŽT nėra. Tenkinant minėtą F. K. prašymą, Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdybos 1993-01-19 potvarkiu Nr. 38v „Dėl namų valdų privatizavimo“ F. K. leista išsipirkti namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame potvarkyje nurodytas F. K. leistas pirkti plotas - 678 kv. m. F. K. 1994-08-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1028 nusipirko 0,0678 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad Planas yra priedas prie sutarties. NŽT 2015-08-07 ir 2015-08-14 gavo UAB „Geoplėtra“ prašymus pateikti išvadą dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad sklypo plotas pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą neleistinumo ribose viršija įregistruoto VĮ Registrų centras sklypo plotą, konfigūracija neatitinka VĮ Registrų centras registruotų ribų. NŽT 2015-09-09 raštu Nr. lSS-2509-(10.5.) UAB „Geoplėtra“ informavo, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai turėtų būti atliekami vadovaujantis šio žemės sklypo suformavimo dokumentais, t. y. 1993 m. V. M. individualios įmonės parengtu žemės sklypo planu. NŽT 2015-10-05 gavo UAB „Geoplėtra“ prašymą patikrinti ir patvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenų bylas. NŽT 2015-10-13 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 46KAM-109324 buvo nustatyta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys nustatyti teisingai, byla parengta bei sukomplektuota tinkamai, todėl buvo nuspręsta kadastro duomenis tvirtinti. NŽT 2015-10-23 sprendimu Nr. 46SK-1090-(14.46.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geoplėtra“ matininko P. J. 2015-08-10 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atsakovė B. S. 2015-10-21 NŽT pateikė prašymą parduoti naudojamą 408 kv. m ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). NŽT, tenkindama aukščiau minėtą atsakovės B. S. prašymą, 2015-11-18 priėmė įsakymą Nr. 46VĮ-791-(14.46.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo pil. B. S.“, kuriuo nusprendė parduoti B. S. valstybinės žemės sklypo dalį pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Atsižvelgiant į minėtą NŽT 2015-11-18 įsakymą Nr. 46VĮ-791-(14.46.2.), 2015-11-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 46SU-204-(14.46.53.), notarinio registro Nr. DA-4621, atsakovė B. S. įsigijo iš valstybės 0,0408 ha dalį žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčio viso 0,1086 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą. Remiantis šia teisės akto nuostata, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumente nurodytais sprendiniais ir užtikrinti, kad ankščiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Pažymėjo, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2014-11-21 nuosavybės teise priklausantis atsakovei B. S., Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1994-08-11, ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal V. M. individualios įmonės vykdytojo V. M. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje). Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nesutampa su žemės sklypo plane, parengtame pagal V. M. atliktus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje (toliau - Planas), nurodytu to paties žemės sklypo ribų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėta tik dalis žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad 1993-1996 m. privačių namų valdų žemės sklypų, individualiai statybai suteikiamų žemės sklypų, kitų ne žemės ūkio veiklai naudojamų ar suteikiamų žemės sklypų, sodininkų bendrijų narių sodo sklypų ir kitų smulkių žemėnaudų, kurių formavimas nebuvo sprendžiamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus arba žemės suteikimo (tarpūkinės žemėtvarkos) projektus, formavimą bei ženklinimą vietoje reglamentavo Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 179 „Dėl privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika), galiojusi nuo 1993-03-31 iki 1996-03-11. Metodikos 3.4 papunktyje nurodyta, kad miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba, iki pateikiant svarstyti miesto (rajono) valdybai klausimą dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo arba iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, privalėjo gauti prašomo įsigyti žemės sklypo planą ir jį patvirtinti, o Metodikos 5.1 papunktyje nurodyta, kad miestuose ir gyvenvietėse žemės sklypas turėjo atitikti nustatyta tvarka suteiktą naudotis plotą, reikalingą individualiai gyvenamajai statybai arba kitos paskirties ūkinei veiklai. Pagal Metodikos 5.4 papunktį, kai žemės sklypą naudoja arba yra pateikę prašymus jį įsigyti keli bendraturčiai, jų pageidavimu, sklypo plane galėjo būti nurodyta kiekvienam bendraturčiui priklausanti sklypo dalis ir bendrai naudojama žemė. Metodikos 6.1 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypo ribos turėjo būti nustatomos dalyvaujant esamam ar būsimam savininkams (naudotojams), kurie vėliau, parengus žemės sklypo planą, jį turėjo suderinti savo parašais. Nesant žemės naudotojų, žemės sklypo ribą su valstybinio žemės fondo žeme, įskaitant bendro naudojimo žemės plotus, turėjo suderinti apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas arba miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybos vadovas. Metodikos 15 punkte nurodyti situacijos objektai, kurie turėjo būti kartografuojami atliekant žemės sklypų matavimus, o 16 punkte reglamentuota žemės sklypo plano sudarymo tvarka. Be visų kitų reikalavimų žemės sklypo plano rengimui, Metodikos 16.1.7 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypo plane turėjo būti pažymėta sklypo dalis, kurios negalima įsigyti privačion nuosavybėn ir ji bus naudojama nuomos pagrindu. Ši dalis žemės sklypo plane turėjo būti žymima kaip papildomas žemės sklypas, atskirai nurodant jo plotą ir kitas charakteristikas, reikalingas pažymėti tuomet buvusio valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir žemės kadastro žemėlapyje. Šiame Metodikos punkte taip pat pažymėta, kad žemės sklypo planas, kuriame nurodomos bendraturčių naudojamos dalys, turėjo būti rengiamas pagal pavyzdį, pateiktą Metodikos 9 priede. Pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Planas suderintas su Trakų rajono žemėtvarkos skyriumi, Trakų miesto meru, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (derinimo data 1994-05-30), gretimų žemės sklypų savininkais R. I., M. G., E. S.. Vadovaujantis Metodikos 5.4 papunkčiu, Plane nurodytos žemės sklypą naudojančių asmenų (bendraturčių) dalys - I - 0,0542 ha, II - 0,0271 ha ir bendras I ir II dalių plotas 0,0273 ha, viso I - 0,0678 ha ir viso II - 0,0408 ha. Pažymėjo, kad Plane nurodytas tik vieno iš bendraturčių - F. K. - vardas ir pavardė. Atkreipė dėmesį į tai, kad Planas, kuriame nurodomos bendraturčių naudojamos dalys, parengtas pagal pavyzdį, pateiktą Metodikos 9 priede, todėl Planas parengtas žemės sklypo bendraturčiams, kuriame nurodoma konkreti žemės sklypo bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Plane, vadovaujantis Metodikos 16.1.7 papunkčiu, taip pat nėra pažymėta sklypo dalis, kurios negalima įsigyti privačion nuosavybėn ir ji būtų nurodyta kaip naudojama nuomos pagrindu. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nesutampa su Plane nustatytomis šio žemės sklypo ribomis. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėtos Plane indeksais I ir I-II pažymėtos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys, ir jos pažymėtos kaip atskiri žemės sklypai: indeksu I-II pažymėta žemės sklypo dalis turi suteiktą kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini), o indeksu I pažymėta žemės sklypo dalis turi suteiktą kadastrinį Nr. 7977/0003:157. Pažymėjo, kad atsakovė B. S. 2015-07-23 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. DA-2791 iš E. L. įsigijo 207/1000 dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste. Įsigijusi minėtą gyvenamojo namo dalį, atsakovė B. S. tapo vienintele gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke, ko pasėkoje, įgijo teisę įsigyti naudojamą namų valdos žemės sklypo dalį, t. y. 0,0408 ha. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei B. S. 2015 metais įsigijus 207/1000 dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovė teisės normų pagrindu įgijo teisę įsigyti žemės sklypo dalį, skirtą gyvenamajam namui. Nurodė, kad priimant 1993-01-19 potvarkį Nr. 38v „Dėl namų valdų privatizavimo“, F. K. (šiuo metu atsakovė B. S.) buvo tik 2/3 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkio pastatų savininkė, todėl minėtu potvarkiu F. K. (šiuo metu atsakovei B. S.) buvo leista privatizuoti tik dalį naudojamo žemės sklypo. Pažymėjo, kad UAB „Geoplėtra“ 2015-08-10 parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane matyti, kad minėtoje 408 kv. m žemės sklypo dalyje yra atsakovei B. S. priklausantis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas inžinerinis statinys - kiemo statinys (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš minėto UAB „Geoplėtra“ 2015-08-10 parengto plano matyti, kad 408 kv. m žemės sklypo dalį užima - daržas. Atsakovei B. S. suformuota ir vėliau parduota žemės sklypo dalis teisės aktų nuostatomis yra priskiriama namų valdos žemės sklypui, atsakovės naudojama (stovi atsakovei priklausantis statinys, įrengtas daržas). Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Planas parengtas 1993 metais, jame nustatytos žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir kt. Taip pat 1982 m. sudarytas žemės sklypo planas, esantis gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje. Šiame plane žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra - 1339 kv. m. Taigi, atsakovės B. S. užsakymu 2015-08-08 UAB „Geoplėtra“ parengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planas visiškai atitinka 1993 metais parengtą Planą, jam neprieštarauja, bei juo vadovaujantis 2015-08-08 UAB „Geoplėtra“ planas turėjo būti rengiamas. Nurodė, kad žemės sklypas galėjo būti suformuotas (patikslinti kadastriniai matavimai) pagal ginčo žemės sklypo 2015-08-08 parengtą planą, kadangi jis atitiko nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (nagrinėjamu atveju - techninės apskaitos byloje) esantį žemės sklypo planą, ginčo plane pažymėtos žemės sklypo ribos atitiko byloje esančiame Plane pažymėtas žemės sklypo ribas - plotas ir sklypo riba sutampa. Taigi, 2015-08-08 UAB „Geoplėtra“ planas parengtas vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu Planu ir Taisyklių 15 punktu, kuriame imperatyviai reikalaujama, kad parduodamo žemės sklypo planas būtų parengtas remiantis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.
Atsakovė B. S. nesutikdama su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 85-96) ir jos atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti; savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė šiais argumentais. Nurodė, kad priėmus Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. P2-966 ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, Trakų r. sav., Trakų m., Vilniaus g., rengimo“, kuriuo buvo leista pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Trakų r. sav., Trakų m., kurio tikslas - suformuotą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais: 0,0344 ha žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1027 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Trakų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Trakų rajono skyrių) su prašymu išduoti reikalavimus šiam projektui rengti. Trakų rajono savivaldybės administracija 2015-09-11 raštu Nr. AP3-3296 ir 2015-09-15 raštu Nr. AP3-3390 pranešė ieškovei, kad procedūra dėl minėto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo nutraukiama. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka šių institucijų sprendimų neginčijo, su jais sutiko. Taip pat pažymėjo, kad ieškovei inicijavus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, valstybinės žemės plotas, kurį ji pageidavo įsigyti nuosavybėn, nebuvo laikomas laisvu įsiterpusiu žemės plotu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos niekada nepripažino, kad ieškovės pageidaujamas įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės plotas yra laisvas ir gali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, institucija neprisiėmė jokių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu bei nesuteikė jai lūkesčių šį valstybinės žemės plotą įsigyti nuosavybėn kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą bei jį sujungti, su nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamais administraciniais aktais bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo pažeistas ieškovės teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Tai, kad ieškovė inicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad bus pasiektas būtent toks rezultatas, kurio ji tikėjosi, kad jos prašymas bus patenkintas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagrindas namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimui, t. y. 1086 kv. m namų valdos sklypo planas (M 1:500), parengtas V. M. individualios įmonės vykdytojo V. M. atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės vietinėje koordinačių sistemoje buvo parengtas iki 2009 m. gruodžio 31 d. Minėtas planas buvo parengtas F. K., nuo 1974 m. iki 2004 m. buvusiai 2/3 gyvenamojo namo ir 2/3 ūkinių pastatų savininkei, įsigyjant dalį (0,0678 ha) 0,1086 ha namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad F. K. buvo viena iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bendraturtė (pagal Namų valdos techninės apskaitos kortelę 1/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų priklausė E. R.), ji turėjo žemėnaudos teisę į proporcingą namų valdos žemės sklypo dalies naudojimą, o tai reiškia ir teisę įsigyti nuosavybėn šį proporcingai naudojamą žemės plotą. Nurodė, kad F. K. prašymas parduoti 0,0894 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., Trakų rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas 1992-04-27, o Trakų rajono valdybos 1993 m. sausio 19 d. potvarkiu Nr. 38v „Dėl namų valdų privatizavimo“, jai buvo leista išpirkti 678 kv. m (0,0678 ha) žemės. Šis žemės plotas F. K. buvo parduotas 1994 m. rugpjūčio 11d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1028, kurios priedas yra Planas. Plane nustatytos namų valdos žemės sklypo ribos, išskiriant žemės sklypą naudojančių asmenų (bendraturčių) dalis; I-542 kv. m (0,0542 ha), II-271 kv. m (0,0271 ha) ir bendras I ir II dalių plotas - 273 kv. m (0,0273 ha), visas I dalies plotas - 678 kv. m (0,0678 ha), o II dalies - 408 kv. m (0,0408 ha). Planas yra suderintas su Trakų miesto meru, Trakų rajono žemėtvarkos skyriumi, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Trakų rajono statybų valstybinės priežiūros tarnyba. F. K. įsigijus namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (0,0678 ha), šio žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 1994-08-11. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nesutapo su Plane nustatytomis šio žemes sklypo ribomis (buvo pažymėta tik žemės sklypo dalis), namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys turėjo buti pakeisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 84 punkte nustatyta tvarka, o namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai turėjo būti atlikti vadovaujantis šio žemės sklypo suformavimo dokumentu - Planu. Pakeikus kadastro duomenis ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Traku rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 46SK-1090-(14.46.110.) suformavus namų valdos žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė B. S., nuo 2015-07-23 tapusi vienintele gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų savininke, pagal galiojančius teisės akus įgijo teisę iš valstybės nuosavybėn įsigyti namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) likusią dalį - 0,0408 ha. Tenkinant atsakovės B. S. 2015-11-26 prašymą, buvo priimtas ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. 46VJ-791 (14.46.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybėje, pardavimo pil. B. S.“, o 2015 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 46SU-204-(14.46.53) likusi namų valdos žemės sklypo 0,0408 ha ploto dalis pagrįstai perleista atsakovei B. S.. Nurodė, kad ieškovei pageidaujamas įsigyti nuosavybėn 0,0408 ha žemės plotas patenka į namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ribos buvo nustatytos Plane, teritoriją, ir todėl neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytų reikalavimų bei negali būti laikomas laisvu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu ir perleistas ieškovei, o tai reiškia, kad ieškovės procesiniai reikalavimai nepagrįsti materialiųjų teisių turėjimu. Nnamų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 reikalavimų, t. y. suformuotas pagal žemės sklypo Planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuris, kaip namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo pagrindas, buvo parengtas, kai tai buvo leidžiama įstatymu.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo R. K. (buvusi – R.) į teismo posėdį neatvyko, raštu pateiktu prašymu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu ir prašė jį tenkinti.
Trečiasis asmuo V. B. į teismo posėdį neatvyko, raštu pateiktu prašymu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0344 ha ploto kitos paskirties, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įsigijo pagal 2015-04-13 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DA-1353 (t. 1, b.l. 52-53). Taip pat nustatyta, kad ieškovės žemės sklypas iš vakarinės pusės ribojasi (t. 1, b.l. 142) su tretiesiems asmenims R. K. (buvusi – R.) ir V. B. šiuo metu nuosavybės teise po ½ dalį priklausančiu 0,1027 ha ploto kitos paskirties, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 46-47); iš rytinės pusės ieškovės žemės sklypas ribojasi su šiuo metu atsakovei B. S. pagal 2014-11-11 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DA-4659 asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 678/1086 dalių žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,1086 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 41-44).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) Trakų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 32 str. 3 d. 12 p., Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 7 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 12 ir 84¹.1.1.1 p., atsižvelgdamas į NŽT 2015-09-09 raštą 1SS-2509-(10.5.) ir veikdamas pagal NŽT direktoriaus 2015-03-30 įgaliojimą Nr. 1Į-169-(1.9.) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, 2015-10-23 priėmė sprendimą Nr. 46SK-1090-(14.46.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (t. 1, b.l. 13) (toliau – Ginčo sprendimas). Ginčo sprendimu suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geoplėtra“ matininko P. J. 2015-08-10 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji Ginčo sprendimo dalis. Ginčo sprendimu taip pat nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti suformuotą žemės sklypą (iš jų 408 kv. m plotą NŽT vardu, 678 kv. m plotą atsakovės B. S. vardu) ir NŽT patikėjimo teisę į minėtą žemės sklypą.
2015-10-21 atsakovė B. S. NŽT pateikė prašymą (t. 2, b.l. 21), kuriuo paprašė parduoti 408 kv. m ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prie jos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
NŽT Trakų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau – Tvarka) 2.1. ir 19 p. ir atsižvelgdamas į atsakovės B. S. 2015-10-21 gautą prašymą, 2015-11-18 priėmė įsakymą Nr. 46VĮ-791-(14.46.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pardavimo pil. B. S.“ (toliau – Ginčo įsakymas), kuriuo pardavė atsakovei B. S. valstybinės žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projektą (t. 1 b.l. 15).
2015-11-26 Lietuvos Respublika ir atsakovė B. S. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 46SU-204-(14.46.53.), notarinio registro Nr. DA-4621 (toliau – Ginčo sutartis) (t. 2, b.l. 2-6), pagal kurią atsakovė B. S. įsigijo 68/181 dalis, kas sudaro 0,0408 ha, žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1086 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT, perdavė, o atsakovė B. S. priimė pagal Ginčo sutartį parduotą valstybinės žemės sklypo dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 7). Tokiu būdu, atsakovė B. S. įgijo nuosavybės teisę į visą 0,1086 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 30-31).
Ieškovė nurodė, kad atsakovės B. S. žemės sklypas valstybinės žemės sąskaita padidintas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir viešąjį interesą, pažeidžiant ieškovės teisę privatizuoti dalį valstybinės žemės sklypo rinkos kaina, ginčo sklypas privatizuotas už lengvatinę kainą. Savo reikalavimus ieškovė argumentavo nurodydama, kad Trakų rajono valdyba 1993-01-19 priėmė potvarkį Nr. 38v “Dėl namų valdų privatizavimo”, kurio priedo 15 punktu F. K. prašymą tenkino iš dalies ir nustatė 678 kv. m naudojamą namų valdos žemės sklypo plotą, į kurį pateko visi namų valdoje esantys statiniai; F. K. nepareiškė jokių pretenzijų dėl sklypo dydžio, sutiko su nustatytu sklypo plotu ir 1994-08-11 buvo pasirašyta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1028, sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje; nurodė, kad nuo 1994 metų iki 2015-10-23 buvo naudojamas 678 kv. m namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypas; taip pat nurodė, kad iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog po namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo privatizavimo 1994 metais tarp sklypų (duomenys neskelbtini)ir šiaurinėje pusėje esančio ežero liko laisvas, siauras ir neužstatytas apie 4 arų dydžio valstybinės žemės plotas. Ieškovės manymu, ji, atsakovė ir tretieji asmenys turi vienodą galimybę privatizuoti tarp privačių namų valdų ir ežero įsiterpusį valstybinės žemės plotą, tačiau po Ginčo sprendimo ir Ginčo įsakymo priėmimo bei Ginčo sutarties pasirašymo, tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir ežero, Trakuose, neliko laisvos įsiterpusios valstybinės žemės.
Iš Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinės bylos kopijos (t. 2, b.l. 1-81) matyti, kad pagal 1974-12-21 susitarimą (registro Nr. 3-26048) (t. 2, b.l. 77) F. K. įsigijo 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 2/3 dalis ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš Namų valdos techninės apskaitos kortelės (t. 2, b.l. 80) matyti, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) valdytojos 1989-08-15 buvo dvi: F. K., valdžiusi 2/3 dalis pastatų, ir E. R., valdžiusi 1/3 dalį pastatų. Nustatyta, kad F. K. 1992-04-27 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus viršininkui pateikė prašymą parduoti 0,0894 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 76). Iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)1992-12-12 įkainojimo akto kopijos matyti, kad nurodytas parduodamo žemės sklypo plotas - 0,0893 ha (t. 2, b.l. 74-75). Duomenų apie kitos pastatų bendraturtės E. R. pateiktą prašymą pirkti ar nuomoti žemę po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais (jų dalimi) NŽT nėra.
Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdybos 1993-01-19 potvarkiu Nr. 38v „Dėl namų valdų privatizavimo“ F. K. leista išsipirkti namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 61-67). Iš minėto potvarkio matyti, kad F. K. leistas pirkti plotas - 678 kv. m (t. 2, b.l. 62). F. K. 1994-08-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1028 (t. 2, b.l. 70-71) nusipirko 0,0678 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); minėtos sutarties priedas nurodytas: Sklypo planas su gretimybėmis M1:500.
UAB „Geoplėtra“ 2015-08-06 NŽT pateikė prašymą pateikti išvadą dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7977/0003:157), esančio (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad sklypo plotas pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą neleistinumo ribose viršija įregistruoto VĮ Registrų centras sklypo plotą, pagal planą plotas 1086 kv. m, pagal nuosavybės pažymėjimą 678 kv. m, taip pat sklypo konfigūracija neatitinka VĮ Registrų centras registruotų ribų (t. 2, b.l. 59). NŽT 2015-09-09 raštu Nr. lSS-2509-(10.5.) UAB „Geoplėtra“ informavo, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai turėtų būti atliekami vadovaujantis šio žemės sklypo suformavimo dokumentais, t. y. 1993 m. V. M. individualios įmonės parengtu žemės sklypo planu (t. 2, b.l. 25-28). NŽT 2015-10-05 gavo UAB „Geoplėtra“ prašymą patikrinti ir patvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas (t. 2, b.l. 23). NŽT 2015-10-13 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 46KAM-109324 buvo nustatyta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys nustatyti teisingai, byla parengta bei sukomplektuota tinkamai (t. 2, b.l. 22).
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, kurių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taigi, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus teisės aktai įpareigoja vadovautis teritorijų planavimo dokumente nurodytais sprendiniais. Pažymėtina, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2014-11-21 nuosavybės teise priklausantis atsakovei B. S., Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1994-08-11 (t. 2, b.l. 17), ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal V. M. individualios įmonės vykdytojo V. M. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje (t. 2, b.l. 81).
Privačių namų valdų žemės sklypų, individualiai statybai suteikiamų žemės sklypų, kitų ne žemės ūkio veiklai naudojamų ar suteikiamų žemės sklypų, sodininkų bendrijų narių sodo sklypų ir kitų smulkių žemėnaudų, kurių formavimas nebuvo sprendžiamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus arba žemės suteikimo (tarpūkinės žemėtvarkos) projektus, formavimą bei ženklinimą vietoje reglamentavo Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 179 „Dėl privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika), galiojusi nuo 1993-03-31 iki 1996-03-11. Metodikos 3.4 papunktyje nurodyta, kad miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba, iki pateikiant svarstyti miesto (rajono) valdybai klausimą dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo arba iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, privalėjo gauti prašomo įsigyti žemės sklypo planą ir jį patvirtinti, o Metodikos 5.1 papunktyje nurodyta, kad miestuose ir gyvenvietėse žemės sklypas turėjo atitikti nustatyta tvarka suteiktą naudotis plotą, reikalingą individualiai gyvenamajai statybai arba kitos paskirties ūkinei veiklai. Pagal Metodikos 5.4 papunktį, kai žemės sklypą naudoja arba yra pateikę prašymus jį įsigyti keli bendraturčiai, jų pageidavimu, sklypo plane galėjo būti nurodyta kiekvienam bendraturčiui priklausanti sklypo dalis ir bendrai naudojama žemė. Metodikos 6.1 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypo ribos turėjo būti nustatomos dalyvaujant esamam ar būsimam savininkams (naudotojams), kurie vėliau, parengus žemės sklypo planą, jį turėjo suderinti savo parašais. Nesant žemės naudotojų, žemės sklypo ribą su valstybinio žemės fondo žeme, įskaitant bendro naudojimo žemės plotus, turėjo suderinti apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas arba miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybos vadovas. Metodikos 15 punkte nurodyti situacijos objektai, kurie turėjo būti kartografuojami atliekant žemės sklypų matavimus, o 16 punkte reglamentuota žemės sklypo plano sudarymo tvarka. Be visų kitų reikalavimų žemės sklypo plano rengimui, Metodikos 16.1.7 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypo plane turėjo būti pažymėta sklypo dalis, kurios negalima įsigyti privačion nuosavybėn ir ji bus naudojama nuomos pagrindu. Ši dalis žemės sklypo plane turėjo būti žymima kaip papildomas žemės sklypas, atskirai nurodant jo plotą ir kitas charakteristikas, reikalingas pažymėti tuomet buvusio valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir žemės kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo planas, kuriame nurodomos bendraturčių naudojamos dalys, turėjo būti rengiamas pagal pavyzdį, pateiktą Metodikos 9 priede.
Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Planas (t. 2, b.l. 81) buvo suderintas su Trakų rajono žemėtvarkos skyriumi, Trakų miesto meru, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (derinimo data 1994-05-30), gretimų žemės sklypų savininkais R. I., M. G., E. S.. Plane nurodytos žemės sklypą naudojančių asmenų (bendraturčių) dalys - I - 0,0542 ha, II - 0,0271 ha ir bendras I ir II dalių plotas 0,0273 ha, viso I - 0,0678 ha ir viso II - 0,0408 ha. Plane indeksais I ir I-II pažymėtos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys, kaip atskiri žemės sklypai.
Atsakovė B. S. 2015-07-23 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. DA-2791 įsigijo 207/1000 dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Įsigijusi minėtą gyvenamojo namo dalį, atsakovė B. S. tapo vienintele gyvenamojo namo (unikalus Nr. 7994-0006-2013) savininke (t. 2, b.l. 56-57).
Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės), 2.1. punktą, naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduodamus kitai paskirčiai, turi teisę įsigyti nuosavybėn asmenys naudojamus namų valdų žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypai juose esančių statinių ir įrenginių savininkams parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė B. S., tapusi vienintele gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke, įgijo teisę įsigyti ir naudojamą namų valdos žemės sklypo dalį, t. y. 0,0408 ha.
Asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose (Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad, priimant 1993-01-19 potvarkį Nr. 38v „Dėl namų valdų privatizavimo“, F. K. (šiuo metu atsakovė B. S.) buvo tik 2/3 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkio pastatų savininkė, todėl konstatuotina, kad minėtu potvarkiu F. K. (šiuo metu atsakovei B. S.) buvo leista privatizuoti tik dalį naudojamo žemės sklypo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovės argumentą, kad atsakovės B. S. naudojama namų valda yra 678 kv. m, todėl tik tokio ploto žemės sklypas galėjo būti formuojamas, o 408 kv. m ploto žemės sklypas turėjo būti formuojamas atskiru žemės sklypu. Be to, iš UAB „Geoplėtra“ 2015-08-10 parengto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plano (t. 2, b.l. 30) matyti, kad 408 kv. m žemės sklypo dalyje yra atsakovei B. S. priklausantis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas inžinerinis statinys – kiemo statinys (lauko tualetas) (t. 1, b.l. 121-126); taip pat iš minėto plano matyti, kad 408 kv. m žemės sklypo dalį užima daržas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas taip pat kaip nepagrįstą atmeta ieškovės argumentą, kad 408 kv. m valstybinės žemės plote jokių statinių, priklausančių fiziniams ar juridiniams asmenims nėra. Kartu atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovei B. S. suformuota ir vėliau perleista žemės sklypo dalis nėra naudojamas žemės sklypas. Ieškovės nurodytą aplinkybę paneigia faktas, kad žemės sklype stovi atsakovei priklausantis statinys, įrengtas daržas, todėl konstatuotina, kad žemės sklypas yra naudojamas.
Taisyklių 2.15 punkte įtvirtinta, kad naudojami valstybinės žemės sklypai gali būti formuojami pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, jeigu šie patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) įsigaliojimo dienos (2004 m. gegužės 1 d.) ir juose numatyti formuojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (būdai), žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai, suprojektuoti siūlomi žemės servitutai (jeigu jų reikia). Kai šiame punkte nurodytuose teritorijų planavimo dokumentuose šie duomenys nenumatyti, valstybinės žemės sklypai formuojami pagal šio nutarimo 2.4 punkte nurodytus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus. Namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Planas parengtas 1993 metais, jame nustatytos žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir kt. Taip pat 1982 m. sudarytas žemės sklypo planas, esantis gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje. Šiame plane žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra - 1339 kv. m (t. 2, b.l. 78). Todėl teismas konstatuoja, kad 2015-08-08 UAB „Geoplėtra“ parengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planas visiškai atitinka 1993 metais parengtą Planą, jam neprieštarauja, bei juo vadovaujantis 2015-08-08 UAB „Geoplėtra“ planas turėjo būti rengiamas. Taip pat konstatuotina, kad žemės sklypas galėjo būti suformuotas (patikslinti kadastriniai matavimai) pagal ginčo žemės sklypo 2015-08-08 parengtą planą, kadangi jis atitiko nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, ginčo plane pažymėtos žemės sklypo ribos atitiko byloje esančiame Plane pažymėtas žemės sklypo ribas - plotas ir sklypo riba sutampa. Teismas konstatuoja, kad 2015-08-08 UAB „Geoplėtra“ planas parengtas vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu Planu ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punktu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad teisiškai 0,0408 ha žemės sklypo plotas, kurio bendras plotas 0,1086 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., laikytinas nauju įsiterpusiu žemės sklypu. Išvadą, kad minėtas plotas nelaikytinas nauju įsiterpusiu žemės sklypu patvirtina ir NŽT 2013-05-15 raštas Nr. 46SD-(14.46.7.)-13 (t. 1, b.l. 112).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir anksčiau aptartus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015-10-23 sprendimo Nr. 46SK-1090-(14.46.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ yra nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12, 178 str.), todėl atmestinas.
Ieškovės reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015-11-18 įsakymą Nr. 46VĮ-791-(14.46.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo pil. B. S.“ bei pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarp atsakovų sudarytą 2015-11-26 408 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015-10-23 sprendimo Nr. 46SK-1090-(14.46.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kurį atmetus, atmestini ir iš jo išvestiniai reikalavimai, detaliai nenagrinėjant jų pagrįstumo.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai bei argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Atmetus ieškinį, atsakovei B. S. iš ieškovės priteistinos 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą (t. 2, b.l. 84) (CPK 98 str. 1 d.).
Atmetus ieškinį, iš ieškovės taip pat priteistina 11,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 1, b.l. 1) (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti B. S. iš G. P. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš G. P. 11,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.