Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti nuteistojo L. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 357-53, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. Ž. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu ir laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 5 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 10 (dešimt) mėnesių 1 (viena) diena.

4. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 357-53 L. Ž. skundė teismui

5. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi nuteistojo L. Ž. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas. Apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į aplinkybes, jog L. Ž. atlieka bausmę už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Praeityje jis 6 (šešis) kartus teistas. L. Ž. būdingas nusikaltimų modelis, visi jo įvykdyti nusikaltimai susiję su nusikalstamu praturtėjimu, įvykdyti siekiant pasipelnyti. Bylos duomenimis, šiuo metu, L. Ž. atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas) numatytų nusikaltimų padarymo, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2- jo skyriaus 2020 m. sausio 1 d. rašto sprendė, kad tyrimas atliekamas būtent L. Ž. atžvilgiu. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. jam, kaip atitinkančiam visas BVK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, buvo suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, visą tą laiką jis dirbo už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o jokių nusiskundimų nei pataisos namų administracija, nei darbdavys neturėjo, atlikdamas bausmę ne sargybos sąlygomis, jokių pažeidimų nepadarė, neatitinka realios situacijos. Būtent dėl to, jog L. Ž. nepateisino jam pataisos namų administracijos suteikto pasitikėjimo, Alytaus pataisos namų direktorius 2020 m. sausio 29 d. nutarimu apribojo L. Ž. teisę išvykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų penkiems mėnesiams. Procesinis sprendimas L. Ž. atžvilgiu dar nėra priimtas, todėl jis negali būti laikomas kaltu, tačiau vien jau ši aplinkybė teismui nekėlė pasitikėjimo ir nedavė jokio pagrindo tikėti realia nuteistojo pažanga taisytis. Teismas pažymėjo, jog lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju nuteistojo L. Ž. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 48 balus ir yra vertinama kaip vidutinė. Iš jų 20 balų statiniai ir net 28 balai dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir pastangomis dar gali pakeisti, tačiau nuo paskutinio vertinimo L. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos balai ne tik nesumažėjo, tačiau netgi 7 balais padidėjo, tai rodo nepakankamas jo pastangas bei nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir mąstymą teigiama linkme. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi labai didelių finansinių įsipareigojimų. L. Ž. vardu pataisos namuose gauti vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo, kurių suma net 203 747,59 Eur. Būnant pataisos namuose iš nuteistojo darbo užmokesčio bei artimųjų atsiųstų pinigų išskaičiuota tik 795,67 Eur skolai padengti. Akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai labai apsunkins L. Ž. integraciją į visuomenę, bei leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tuo labiau, jog visus nusikaltimus L. Ž. ir įvykdė būtent dėl to, jog siekė finansinės naudos. Socialinio tyrimo išvadoje L. Ž. lėšų tvarkymas ir pajamos taip pat išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Apylinkės teismas neigiamai vertino ir tai, jog L. Ž., analizuodamas nusikaltimus, pasižymi klampiu mąstymu, stebimas siekis pateikti save daugiau iš teigiamos pusės. Jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas nepasimokant iš ankstesnio patyrimo. Stokoja veiksnių, lemiančių jo nusikalstamumą įžvalgos. Apie ateitį kalba pozityviai, tačiau L. Ž. ateities tikslai skamba kiek nerealistiškai: nepaisant to, jog turi didelių finansinių įsiskolinimų, planuoja išėjęs į laisvę įsigyti nekilnojamojo turto. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistasis vis dar nesugeba adekvačiai įvertinti savo veiksmų ir pasekmių, kurias jo teisei priešingi veiksmai gali sukelti, nedaro reikiamų išvadų, padėsiančių padarytų klaidų ateityje nebekartoti, todėl, išėjęs į laisvę, gali ir vėl nusikalsti. Dėl šių aplinkybių L. Ž. mąstymas ir elgesys vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Teismas pažymėjo, jog kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, privalo stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos ir socialinio tyrimo išvados, teismas nustatė, jog bausmės atlikimo metu L. Ž. buvo skatintas 6 (šešis) kartus, o paskutinis paskatinimas skirtas 2019 m. birželio 25 d., tai vertinama teigiamai. Teismas darė išvadą, kad nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu negalima laikyti nepriekaištingu, nes iš socialinio tyrimo išvados ir L. Ž. charakteristikos matyti, jog bausmės atlikimo metu jis baustas drausminėmis nuobaudomis keturis kartus. Nors visos paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau viena jų skirta bausmės atlikimo pradžioje - 2016 m. rugpjūčio 22 d., o likusios nuobaudos paskirtos laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 26 d., taigi praėjus daugiau nei 2 metams nuo bausmės pradžios, kai nuteistajam neabejotinai jau turėjo būti žinomos pataisos namų taisyklės ir tvarka. Savo padarytų pažeidimų pobūdį L. Ž. taip pat sumenkina - pažeidimai išties nesusiję su smurtu ar agresyviu elgesiu, tačiau net dvi iš paskirtų nuobaudų paskirtos už neabejotinai grubius režimo pažeidimus - alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą. Teismas įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog L. Ž. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

6. Nuteistasis L. Ž. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo L. Ž. skundas atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (keturi penktadaliai paskirtos bausmės) bei nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai, svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijų nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija priimdama nutarimą, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistasis drausminėmis nuobaudomis baustas keturis kartus, tarp jų du kartus už alkoholinių gėrimų vartojimą ir buvo skirti du papeikimai, nuobaudos negaliojančios, skatintas 6 (šešis) kartus, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, dalyvauja organizuojamuose renginiuose, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, L. Ž. nustatoma vidutinė – 48 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš jų 20 balų statiniai ir net 28 balai dinaminiai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo paskutinio vertinimo L. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos balai ne tik nesumažėjo, tačiau netgi 7 balais padidėjo, tai rodo nepakankamas jo pastangas bei nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir mąstymą teigiama linkme.

13. Pagal susiformavusią teismų praktiką, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, tai yra, ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, taip įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju L. Ž. nuteistas už itin daug nusikalstamų veikų, jo nusikalstamo elgesio motyvas buvo turtinio pobūdžio, siekiant finansinės naudos. Be to, nustatyta, kad L. Ž. buvo teistas 2010 m. - 2015 m. laikotarpiu 6 (šešis kartus), taip nustatyta, kad buvo teistas laikotarpiu iki 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžio, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio, Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžio priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad jis anksčiau teistas šešis kartus, nes šį teiginį patvirtina asmens byloje esantys duomenys. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis praeityje teistas ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnių nuteistojo teistumų skaičius, taip pat nusikalstamų veikų, be kita ko, ir analogiško pobūdžio, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, skaičius, bei tai, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami tiek kintantys, tiek nekintantys nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni teistumai; lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek L. Ž. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus L. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

15. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas L. Ž. nėra pirmasis, pirmą kartą teistas jau būdamas pilnametis, jau subrendęs kaip asmenybė. L. Ž. vardu pataisos namuose gauti vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo, kurių suma net 203 747,59 Eur. Būnant pataisos namuose iš nuteistojo darbo užmokesčio bei artimųjų atsiųstų pinigų išskaičiuota tik 795,67 Eur skolai padengti. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nusikalstamas veikas padarė momentiškai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių. Minėta, kad dalis nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų buvo susijusios su finansinės naudos siekimu. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis ir šiuo metu neturi pakankamų įgūdžių susitvarkyti su finansiniais sunkumais. Jis, turėdamas vidurinį išsilavinimą, jokios profesijos, kuri padidintų jo galimybes įsidarbinti ir užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, įgyti nesiekia. Nors pataisos įstaigoje šiuo metu nedirba, bet prašymą dėl darbo suteikimo yra pateikęs, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai labai apsunkins L. Ž. integraciją į visuomenę bei leido pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tuo labiau, jog visus nusikaltimus L. Ž. ir įvykdė būtent dėl to, jog siekė finansinės naudos, todėl nesudaro pagrindo spręsti, jog jau šiuo metu nuteistasis savo tikslų lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

16. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų, nuteistasis, atlikdamas bausmę nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., jau 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo baustas už kameros nesusitvarkymą. 2018 m. kovo 1 d. buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą. Analogišką pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą jis padarė 2018 m. rugsėjo 23 d., baustas – 2018 m. rugsėjo 24 d. Be to, pažeidęs lokalizaciją, jis drausmine tvarka buvo nubaustas 2018 m. spalio 26 d. Taip Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu L. Ž. už tai, kad sistemingai pažeidinėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimus (vartojo alkoholį), L. Ž. buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Taip nustatyta, kad būdamas Pusiaukelės namuose, jis nesilaikė ir pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, dėl šios priežasties grąžintas į Pataisos namus atlikti bausmę. Analogiškų šiurkščių drausmės pažeidimų padarymas per pakankamai trumpą laiko tarpą, pagrindžia socialinio tyrimo išvadoje nurodomą aplinkybę, jog jis nuolat kartoja tas pačias klaidas, nepasimokydamas ir ankstesnio patyrimo. Vėliau, 2019 m. rugpjūčio 23 d., nuteistajam L. Ž. buvo suteikta teisė dirbti be sargyboje, tačiau ši teisė buvo vėl atimta 2020 m. sausio mėn. ir vėl perkeltas į pataisos namus, nurodant, kad nuteistojo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir BK 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas). Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad nuteistasis, atlikęs pakankamai didelę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tęsdamas bausmės atlikimą iš dalies struktūruotoje aplinkoje, nesugebėjo laikytis pataisos įstaigos vidaus tvarkos, vertintina itin kritiškai ir sudaro pagrindą spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymui materialiųjų sąlygų – pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.

17. Tikrinant skundo argumentus dėl nuteistojo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, apygardos teismas užklausė ikiteisminio tyrimo įstaigą apie ikiteisminio tyrimo eigą. Gautas atsakymas, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00080-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra gautas pranešimas ir duomenys apie L. Ž. nusikalstamą veiką. Taip pat gautas tarnybinis pranešimas ir informacija, kad L. Ž. yra galimai padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl L. Ž. nusikalstamų veikų jau yra pradėtas bei atliekamas, jų schema bei pobūdis yra analogiški, tikslinga ikiteisminį tyrimą dėl naujai paaiškėjusios galimai L. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pradėti šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Šiai dienai ikiteisminio tyrimo medžiagoje L. Ž. įtarimai nepareikšti dėl didelės bylos apimties, bei paskelbto karantino. Panaikinus karantiną, L. Ž. bus įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 203 straipsnio 2dalyje. Taigi, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad esant šiems duomenims, komisija ir teismas pagrįstai įvertino aplinkybę dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00080-19.

18. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dirbo, dengia finansinius įsipareigojimus, dalyvauja elgesio korekcijos programose, motyvaciniuose pokalbiuose, programoje „Žalioji oazė“, programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, lankė ir baigė programą EPP, lanko pozityvaus užimtumo priemones, per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką buvo šešis kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Iš aptartų duomenų matyti, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgsenos pokyčiai, jo pastangos integruotis į visuomenę, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, šių duomenų lygtiniam paleidimui taikyti nepakanka. Minėta, jog individualus socialinės reabilitacijos planas apibrėžia bausmės atlikimo tvarką, kurios nuteistasis turi laikytis siekdamas reabilitacijos, tačiau lygtinio paleidimo klausimui svarbios ir kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės. Kadangi skundui nagrinėti pateikti duomenys nepatvirtina kryptingos ir išimtinai teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos viso bausmės atlikimo metu, todėl spręsti, jog jo pažanga jau šiuo metu yra pakankama, pagrindo nėra, ką patvirtina ir „OASys“ metodika nustatomų dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nors ir yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, tačiau jų visuma nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

19. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius ir materialiuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, kadangi nuteistasis L. Ž. šiuo metu neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo reikalavimų.

20. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog L. Ž. lygtinio paleidimo klausimą svarsčiusios Komisijos ir teismo sprendimai pagrįsti, o jo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas ir nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų pažeistos jo procesinės teisės. L. Ž., siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo įsiklausyti į Komisijos ir teismo išsakytus argumentus, laikytis bausmės atlikimo režimo, sumažinti nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, bei įtikinti tiek Komisiją, tiek teismą, kad ateityje jis gali gyventi laisvėje veikdamas išimtinai teisėtais būdais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo L. Ž. skundas netenkinamas ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu,

nutaria:

nuteistojo L. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.