Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Žirono, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas nepriklausomas kanalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5008-302/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas nepriklausomas kanalas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos ryto“ televizija, uždaroji akcinė bendrovė „Prodiuseriai“, viešoji įstaiga „Energijos taupymo priemonės“, uždaroji akcinė bendrovė „TV VISION“, viešoji įstaiga „Istorinės žinutės“, dėl viešojo pirkimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, o teismui nusprendus bylą nagrinėti iš esmės - ieškinį atmesti. Teigė, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir nesikreipė į atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka su pretenzija dėl priimto sprendimo peržiūrėjimo. Pasak atsakovo, 2015-05-21 prašymas pateikti informaciją negali būti vertinamas kaip pretenzija. Dėl Konkurso sąlygų ir teisės aktų pažeidimo nepagrįstumo atsakovas nurodė, jog jis nebuvo pažymėjęs, kad būtent ieškovo scenarijuje pademonstruotas geras problematikos suvokimas, šių dienų aktualijų žinojimas, atitiktis teisiniam reglamentavimui, kaip tai teigia ieškovas. Ši ieškovo nurodoma citata apima visų tiekėjų scenarijų turinį. Minėtoje informacijoje nėra nurodyta, kad ši informacija susijusi būtent su ieškovo pateikto scenarijaus turinio vertinimu ar kurio nors kito konkretaus tiekėjo scenarijaus vertinimu. Atvirkščiai, kalbama apie visų tiekėjų scenarijų apibūdinimą turinio aspektu - tiek gavusių aukštesnį, tiek mažesnį įvertinimo balą už kriterijų „paslaugų kokybė“, todėl objektyviai ir nėra nurodyta tokių scenarijaus vertinamųjų charakteristikų, kaip „vidutiniškai“, „gerai“ ar „puikiai“. Pasak atsakovo, ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, jog jo scenarijus turėjo būti įvertintas „gerai“ 31-45 balų ribose. Ieškovo nuostata, kad jo pasiūlytas scenarijus turinio (ne formos) požiūriu atitinka įvertinimą „gerai“, yra klaidinga, neatitinkanti pirkimo sąlygų reikalavimų bei niekuo nepagrįsta. Be to, ir ieškovo nuostata, kad turinio aspektas yra lemiamas vertinant scenarijų turinio prasme (ne formos), neatitinka konkurso sąlygų nuostatų. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog tai dėl ko ieškovo pasiūlytas scenarijus įvertintas „vidutiniškai“ buvo nurodyta atsakovo 2015-05-06 rašte ieškovui Nr. (20-l)-D8-3468 „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“, t.y. problematikos suvokimas buvo pademonstruotas formaliai, formos prasme scenarijus nėra patrauklus - informacija pateikiama ne itin originaliai, instituciškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paskelbė viešą atvirą konkursą „Visuomenės ir savivaldybių darbuotojų mokymo, švietimo ir informavimo elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės bei jų atliekų tvarkymo klausimais priemonės –TV laidos“, pirkimo Nr. 160720. Konkurso sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Viešųjų pirkimų komisijos 2015-03-03 protokolu Nr. TV-2 (toliau – Konkurso sąlygos), 101.1 nustatyta, jog tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, t.y. kainą ir paslaugų kokybę. Šiame konkurse be visų kitų tiekėjų dalyvavo ir ieškovas. 2015-04-28 jo pasiūlymas paslaugų kokybės įvertinimo etape buvo įvertintas mažiausiu iš visų tiekėjų balu, t.y. 26,33 (vidutiniškai). Maksimalų įvertinimą gavo UAB „Prodiuseriai“ ir UAB „Lietuvos ryto“ televizijos pasiūlymas (60 balų, t.y. buvo įvertintas puikiai). Dėl tokio atsakovo sprendimo ieškovas 2015-05-05 pateikė pretenziją, kuria taip pat prašė motyvuotai atsakyti, kuo iš esmės skyrėsi UAB „Prodiuseriai“ ir UAB „Lietuvos ryto“ televizijos pateiktas scenarijus nuo ieškovo ir visų kitų konkurso dalyvių, jog jis buvo įvertintas maksimaliu balu. 2015-05-06 atsakovas atmetė ieškovo pretenziją kaip nepagrįstą. Prašymą atsakyti kuo iš esmės ieškovo scenarijus reikšmingai skyrėsi nuo kitų tiekėjų scenarijų, atsakovas pasiūlymo techninių parametrų vertinimo stadijoje atmetė. Atitinkamą informaciją atsakovas pateikė po galutinio pasiūlymų įvertinimo, atplėšus vokus su pasiūlymų kainomis, bei nustačius konkurso laimėtoją - UAB „Prodiuseriai” ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija (veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu) pasiūlymą. 2015-05-25 rašte atsakovas paaiškino esminius laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nagrinėjamu atveju iš esmės ginčijo atsakovo sprendimą dėl paslaugų kokybės įvertinimo, kuris nulėmė tolesnius konkurso rezultatus ir atsakovo sprendimus.

Dėl viešųjų pirkimų

Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų. Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ normų – būtent 3 straipsnio nuostatų – laikymosi pareiga, tai yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

Dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo pagal kriterijų „Paslaugų kokybė“

Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką, šioje civilinėje byloje sprendė, ar perkančioji organizacija ieškovo pasiūlymą įvertino nepažeidžiant Konkurso sąlygų. Atlikęs ieškovo nurodomų aplinkybių vertinimą bei perkančiosios organizacijos atlikto ieškovo pasiūlymo įvertinimo pagrįstumą bei vertinimo atitikimą Konkurso sąlygoms, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, vertindamas ieškovo pasiūlymą, nepažeidė Konkurso sąlygų ir viešojo pirkimo principų.

Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas VPĮ normas ir viešųjų pirkimų principus. VPĮ 32–38 straipsniuose įtvirtinti tiekėjų kompetencijos, pajėgumo ir patikimumo kriterijai (reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir sąlygos, draudžiančios ar ribojančios tiekėjų dalyvavimą konkurse), jų nustatymo bei vertinimo taisyklės. Tiekėjams, kurie atitinka šiuos atrankos kriterijus, leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Taigi tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 4 dalimi, perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko; 2) mažiausios kainos. Konkurso sąlygų 10.1 punkte taip pat yra įtvirtinta, jog perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, t.y. pagal paslaugų kokybę ir kainą.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų kokybės. Konkurso sąlygų 5.13.3 punkte įtvirtinta, jog perkančiajai organizacijai turi būti pateiktas TV laidos scenarijus viena iš pirkimo sąlygų pavadinime nurodytų temų (elektros ar elektroninės įrangos arba apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymas), kuris vertinamas vadovaujantis Konkurso sąlygų 10.2 punkte nustatyta vertinimo metodika šiais aspektais: 1) turinio kokybės; 2) formos kokybės. Konkurso sąlygose nėra nustatyta, kad kuris vienas iš šių aspektų būtų reikšmingesnis už kitą. Taigi bendram balui pagal kriterijų „Paslaugų kokybė“ vienodai reikšmingas buvo tiek turinio, tiek formos vertinimas. Pagal Konkurso sąlygų 10.2 punktą kriterijaus „Paslaugų kokybė“ balas apskaičiuojamas ekspertinio vertinimo metodu ir, kaip patvirtina bylos medžiaga, kiekvienas komisijos narys – ekspertas, vykdė kriterijaus „Paslaugos kokybė“ vertinimą pagal metodiką, nustatytą Konkurso sąlygų 10.2.3 punkte, t.y. įvertino tiekėjų pasiūlymus balais bei nurodė vertinimo motyvus. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškiniu neginčijo Konkurso sąlygų dėl pasiūlymo vertinimo, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nepažeidė Konkurso sąlygų ir viešojo pirkimo principų, vertindamas ieškovo pasiūlymą.

Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino: 1) ekspertų įvertinimo ir motyvų turinio; 2) perkančiosios organizacijos motyvacijos, kodėl ieškovo pasiūlymas ginčo dalyką sudarančiame viešajame pirkime buvo įvertintas „vidutiniškai“. Įvertinus pirmos instancijos teismo sprendimo turinį bei jo argumentaciją, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

Pirma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas vertino visą byloje esančią medžiagą, įskaitant ir viešojo pirkimo ekspertų pasiūlymų vertinimo pažymų turinį, ir, visa tai įvertinęs, pagrįstai konstatavo, jog kriterijaus „Paslaugų kokybė“ vertinimą ekspertai atliko pagal metodiką, nustatytą Konkurso sąlygų 10.2.3 punkte, t.y. įvertino tiekėjų pasiūlymus balais bei nurodė vertinimo motyvus. Tai, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai neaptarė kiekvienos vertinimo pažymos turinio, negali suponuoti išvados, jog teismas apskritai neatliko ekspertų nurodytų motyvų turinio vertinimo.

Antra, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, kad vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji, be kita ko, įtvirtinta ir CPK 423³ straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014 ir kt.).

Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka neginčijo ir teikdamas teismui ieškinį neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo netenkinti jo 2015-05-05 pretenzijos argumentų. Be to, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo ginčyti ir atsakovo 2015-05-25 rašto Nr. (20-1)-D8-3932 „Dėl informacijos pateikimo“ motyvai ir jų pagrįstumas. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į ginčo dalyką, apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamo ginčo kontekste nevertino perkančiosios organizacijos motyvacijos, laikytini kaip išeinantys už bylos nagrinėjimo ribų, todėl teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo vertinti jų pagrįstumo.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

Apeliantas tvirtina ir tai, kad perkančiajai organizacijai išsamiai nemotyvavus apelianto pateikto scenarijaus trūkumų, pirmos instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo, jog jo pasiūlymas yra išsamus, patrauklus, neformalus ir kt., naštą ieškovui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant viešųjų pirkimų bylas. Tai, kad viešųjų pirkimų bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo naštą. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę su viešaisiais pirkimais susijusias aplinkybes pateikia ieškovas ieškinyje bei atsakovas atsikirtimuose, taip pat tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose (CPK 423³ str. 1 d., 423⁵ str. 1 ir 2 dalys). Remdamasis šių asmenų pateiktais duomenimis, teismas sprendžia ieškinio dėl viešųjų pirkimų pagrįstumo klausimą.

Nagrinėjamu atveju, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas siekė įrodyti, jog perkančioji organizacija jo pasiūlymą įvertino nesilaikydama Konkurso sąlygose nustatytų kriterijų, kas sąlygojo netinkamą jo pasiūlymo ekonominio naudingumo įvertinimą pagal kriterijų „Paslaugų kokybė“. Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, jog tiek atliekant ieškovo pasiūlymo techninių duomenų vertinimą, tiek nustatant Konkurso nugalėtoją buvo vadovautasi Konkurso sąlygose nustatytais vertinimo kriterijais, be to, buvo griežtai laikytasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, o ieškovo pasiūlymas buvo įvertintas „vidutiniškai“, t.y. 26,33 balo, pagrįstai. Tiek 2015-05-06, tiek 2015-05-26 perkančiosios organizacijos raštuose, tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, jog atsakovo pateiktame scenarijuje problematikos suvokimas buvo pademonstruotas formaliai, formos prasme scenarijus nebuvo patrauklus, kadangi informacija jame buvo pateikta ne itin originaliai, instituciškai, todėl ieškovo scenarijus ir buvo įvertintas tik „vidutiniškai“. Be to, į bylą pateikė komisijos narių – ekspertų užpildytas kriterijaus „Paslaugų kokybė“ vertinimo pažymas, kuriomis remiantis ir buvo atlikti tiekėjų scenarijų kokybės vertinimai. Ieškovui nenurodžius jokių argumentų, paneigiančių atsakovo 2015-05-26 rašte nurodytą išvadą apie laimėjusio pasiūlymo pranašumus bei 2015-05-06 rašte nurodytus ieškovo pasiūlymo trūkumus, sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, jog būtent ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog atsakovas nepagrįstai pagal Konkurso sąlygas jo pasiūlymą įvertino „vidutiniškai“.

Esant nurodytoms aplinkybės, spręstina, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

Dėl bylos procesinės baigties

Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovui jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepriteistinos, o atsakovas apie kokias nors bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.