- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-30
- Bylos Nr.
- 2-536/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Eugvilsta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Orgidas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eugvilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2165-34/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Orgidas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Eugvilsta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Orgidas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Eugvilsta“ neapmokėtos statybos subrangos sutarties Nr. SK-4-05/03/18-S pagrindu 98 391,36 Lt skolą; 2) priteisti iš atsakovo už savalaikį prievolės nevykdymą netesybas – 35 420,89 Lt delspinigius; 3) priteisti 6 procentų palūkanas nuo skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, atžymint viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Ieškovas manė, kad šių priemonių taikymas yra būtinas, nes priešingu atveju, atsakovui perleidus turtą tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar iš viso tapti negalimas. Ieškovo nuomone, atsakovo elgesys rodo jį esant nesąžiningą ir visais įmanomais būdais vengiantį tinkamai vykdyti prievolę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 15 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Orgidas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo UAB „Orgidas“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui UAB „Eugvilsta“ nuosavybės teise priklausantį 133 812,25 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai nutarė areštuoti trūkstamos sumos pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB „Orgidas“.
Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešus atsakovui UAB „Eugvilsta“, nes laikė, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra didelė, t.y. 133 812,25 Lt, ir dėl to gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas teigti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismas, pažymėjęs, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o aplinkybės, ar yra reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, pripažino, jog nagrinėjamu atveju ši grėsmė yra reali ir pagrįsta, todėl, remiantis CPK 144 ir 145 straipsniais, nutarė areštuoti atsakovui UAB „Eugvilsta“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Eugvilsta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį. Tuo atveju, jei teismas nutartį paliktų nepakeistą, prašo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių ar aplinkybių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas savo prašyme nenurodė jokio motyvo, nes žinojo, kad atsakovas yra mokus (pateikiamas 2006 m. balansas), reguliariai vykdo atsiskaitymus. Pareikšdamas nemotyvuotą prašymą, ieškovas neatskleidė teismui esminių jam žinomų aplinkybių vykdant ginčo sutartį ir suklaidino teismą, vaizduodamas situaciją, neva atsakovas vienašališkai vengia vykdyti savo prievolę.Teismas neteisėtai, pažeidęs proceso taisykles, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs atsakovui, nors CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui ir tik išimtinais atvejais nepranešama. Šiuo atveju, išimtis teismo buvo pritaikyta kaip taisyklė, nesant jokių grėsmę patvirtinančių įrodymų.Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo veiklai yra daroma esminė žala, kenkiama bendrovės reputacijai, todėl atsakovas prašo teismą taikyti atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str. 1 d.)
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Orgidas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi tai padidina būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamu atveju atsakovui UAB ,,Eugvilsta“ ieškovo UAB ,,Orgidas“ ieškiniu reiškiamas 133 812,25 Lt turtinis reikalavimas. Toks turtinis reikalavimas yra didelės apimties. Vien dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, turėjo pakankamą pagrindą prieiti išvadą, kad yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Apeliantas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ginčija ieškovo jam pareikšto ieškinio nepagrįstumu. Tačiau įstatymas nereikalauja, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės - grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi, šių skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą apeliantas motyvuoja ir tuo, kad teismas, nepranešęs apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą, pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant CPK 148 straipsnio nuostatas. CPK 148 straipsnio 1 dalis nurodo, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešama atsakovui, tačiau numato išimtį, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui, jeigu toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui, ar jam nepranešus. Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešė atsakovui, kadangi pripažino, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jį nebeįmanomu.
Apeliantas atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašo, tuo atveju, jei nebus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas su tokiu prašymu pagal CPK 147 straipsnį turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą todėl, kad šalių prašymu pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo klausimu būtų galima peržiūrėti apeliacine tvarka.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Papildyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį. Tuo atveju, jei bus areštuotos piniginės lėšos, leisti uždarajai akcinei bendrovei ,,Eugvilsta“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, sumokėti mokesčius bei socialinio draudimo įmokas.