Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas T. R. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-15984-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-15984-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) T. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas 70 Eur dydžio bauda. T. R. patrauktas atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. gegužės 1 d. 11.50 val. Kauno m. sav., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę važiavo pirma eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui (juosta pažymėta „A“ raide).

2. T. R. Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir pripažinti, kad pateiktas vaizdo įrašas negali būti laikomas pakankamu ir patikimu įrodymu.

3. Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartimi T. R. skundas atmestas ir Institucijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

4. Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde T. R. pateikia du alternatyvius prašymus: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

5.1. Teismas nepašalino pagrįstų abejonių dėl įrodymų patikimumo. Byloje nustatyta, kad vaizdo įrašai nėra originalūs, jie yra apkarpyti liudytojo. Nepaisydamas to, kad vaizdo įrašai yra koreguoti, teismas atsisakė atlikti ekspertizę.

5.2. Sprendimas yra grindžiamas subjektyvaus liudytojo parodymais. Liudytojas pripažino, kad patiektas vaizdo įrašas buvo iškarpytas. Be to, buvo neįvertinta, kad vaizdo įrašai nefiksuoja visos eismo situacijos ir neleidžia objektyviai nustatyti važiavimo aplinkybių bei masto.

2. Atsiliepimu Institucijos vyriausiasis tyrėjas T. P. prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

7.1. Apeliaciniame skunde yra nurodyti iš esmės analogiški argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Visi apeliaciniame skunde pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. Kelio atkarpa, kuri skirta tik maršrutiniam transportui, buvo pažymėta aiškiai ir suprantamai.

7.2. Apelianto abejonės dėl vaizdo įrašo autentiškumo yra nepagrįstos, pateiktos siekiant išvengti atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas vaizdo įrašus pateikęs liudytojas. Jo parodymai buvo išsamūs, nuoseklūs, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas būtų šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų apkalbėti T. R..

7.3. Atsiliepime pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis. Institucijai nekyla abejonių dėl vaizdo įrašo autentiškumo, vienas iš vaizdo įrašų yra nepertraukiamas. Be to, nėra jokio reikalavimo, kad vaizdo įrašai gali būti tik su metaduomenimis.

7.4. Analizuojamu atveju apeliantas yra nubaustas už tai, kad važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta, nesiruošdamas ir neatlikdamas posūkio į dešinę. Apelianto veiksmuose nenustatyta jokių KET 182 punkte numatytų išimčių. Administracinei atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį kilti neturi reikšmės maršrutiniam transportui važiuoti skirta eismo juosta nuvažiuotas atstumas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

T. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apeliaciniame skunde T. R. teigia, kad jo kaltė padarius administracinį nusižengimą grindžiama nepatikimais įrodymais. Apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas yra apkarpytas, o tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas. Apelianto įsitikinimu, dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę.

6. Patikrinus skundžiamus Institucijos ir apylinkės teismo procesinius sprendimus teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos aplinkybės buvo ištirtos visapusiškai ir objektyviai, o surinktų įrodymų tyrimas ir jų vertinimas atliktas laikantis įrodymų vertinimo taisyklių. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė apelianto keliamus argumentus dėl vaizdo įrašo patikimumo ir ekspertizės skyrimo būtinybės, juos įvertino ir motyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų argumentais. Apeliaciniame skunde pakartojami iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl Institucijos nutarimo ir kuriuos apylinkės teismas jau yra įvertinęs. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles ar neištyręs bylai reikšmingų aplinkybių taip, kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

7. Skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. R. skundą dėl Institucijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai patikrino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir juos įvertino jų visumos kontekste. Apylinkės teismas, spręsdamas T. R. kaltės klausimą, vadovavosi ne tik byloje esančiais vaizdo įrašais, bet ir liudytojo R. P., pateikusio šiuos įrašus, parodymais.

8. Liudytojas R. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pažeidimą užfiksavo automobilio priekyje esančiu vaizdo registratoriumi. Kadangi pilno vaizdo įrašo dėl jo dydžio pateikti negalėjo, jis pateikė sutrumpintą įrašo fragmentą. Liudytojas taip pat nurodė, kad vaizdo registratoriuje yra išjungęs vietos ir laiko rodymą, o įrašo data nustatoma automatiškai pagal GPS duomenis įjungus registratorių. Liudytojas aiškiai nurodė sutrumpinęs įrašą tik dėl jo apimties, apie kitokio pobūdžio įrašo modifikavimą ar keitimą jis nenurodė.

9. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus matyti, kad jie yra trumpi, tačiau nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie kitokio pobūdžio jų modifikavimą. Ilgiausiame vaizdo įraše matyti nepertraukiama eismo situacija, kurioje užfiksuotas automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad liudytojo R. P. parodymai nuosekliai papildo ir patvirtina vaizdo registratoriaus užfiksuotą informaciją. Todėl išvada, kad T. R. padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pagrįsta byloje surinktų ir teismo pripažintų įrodymais faktinių duomenų visuma. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. R. važiavo eismo juosta, pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad tokia eismo juosta skirta maršrutiniam transportui, o kitoms transporto priemonėms joje važiuoti draudžiama, išskyrus taisyklėse numatytas išimtis. Už šio draudimo nesilaikymą atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtų buvusios taikytinos Kelių eismo taisyklėse numatytos išimtys, leidžiančios T. R. važiuoti minėta eismo juosta.

11. Kelių eismo taisyklių 182 punkte nustatytos išimtys, kai leidžiama įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Tokia galimybė numatyta tais atvejais, kai ši eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija: prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Visais kitais atvejais įvažiavimas ir važiavimas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju minėtos išimtys nenustatytos, nes byloje nėra duomenų, kad T. R. būtų ketinęs sukti į dešinę ar apvažiuoti į kairę sukti sustojusią transporto priemonę. Šių aplinkybių neneigė ir pats apeliantas. Todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad maršrutiniam transportui skirta eismo juosta jis važiavo tik trumpą atstumą (jo teigimu, apie 15 metrų), nagrinėjamu atveju neturi reikšmės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikacijai, nes teisės aktai, nesant minėtame Kelių eismo taisyklių punkte numatytų išimčių, galimybės įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą apskritai nenumato.

12. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme T. R. teigė, kad jis galėjo važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta dėl to, kad šioje kelio atkarpoje yra posūkių į dešinę. Be to, jis nurodė, kad ties (duomenys neskelbtini) namu yra automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią ar iš kurios galėjo išsukti. Apylinkės teismas šias versijas motyvuotai atmetė, pažymėdamas, kad vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, jog T. R. būtų atlikęs posūkio į dešinę manevrą. Taip pat nustatyta, kad išvažiuojant iš minėtos aikštelės transporto priemonė turi įvažiuoti į bendro naudojimo eismo juostą, o ne į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą.

13. Apeliacinio skundo teiginiai, kad vaizdo įrašai nefiksuoja visos eismo situacijos ir neleidžia objektyviai nustatyti važiavimo aplinkybių bei masto, atmestini. Administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas yra pakankamos trukmės ir leidžia nustatyti, kad automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo važiuojama maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, pažymėta raide „A“. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad pateiktas vaizdo įrašas būtų suklastotas ar kitaip modifikuotas, todėl vien apelianto subjektyvūs samprotavimai dėl galimų įrašo trūkumų nesudaro pagrindo abejoti šio įrodymo patikimumu.

14. Aplinkybė, kad minėtą transporto priemonę vairavo T. R., nustatyta įvertinus kitus bylos duomenis. Apeliantas neginčijo, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir nenurodė, kad nagrinėjamu metu šią transporto priemonę būtų vairavęs kitas asmuo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent T. R. vairavo minėtą transporto priemonę.

15. Tai, kokį atstumą transporto priemonė nuvažiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikacijai, nes pats važiavimo šia eismo juosta faktas sudaro ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai ir juos pateikusio bei pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo R. P. parodymai, todėl šių įrodymų visuma pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti T. R. padarytą administracinį nusižengimą.

16. Apeliaciniame skunde T. R. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti vaizdo įrašų ekspertizę, nors, jo nuomone, byloje esantys vaizdo įrašai yra koreguoti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis, o procesinio sprendimo pagrįstumą lemia ne atliktų įrodinėjimo veiksmų apimtis, bet surinktų įrodymų pakankamumas ir jų visumos vertinimas.

17. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. P. paaiškino, kad administracinį nusižengimą jis pats matė ir užfiksavo automobilio priekyje įrengtu vaizdo registratoriumi. Liudytojas nurodė, kad teismui pateiktas vaizdo įrašas buvo tik sutrumpintas siekiant sumažinti jo apimtį, tačiau kitokių vaizdo įrašo modifikacijų ar turinio pakeitimų nebuvo atlikta. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus taip pat nėra matyti jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie kitokio pobūdžio jų koregavimą.

18. Esant tokioms aplinkybėms, liudytojo R. P. parodymai vertintini kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, patvirtinantis jo paties stebėtą eismo situaciją, o vaizdo registratoriaus įrašas šiuos parodymus papildo ir patvirtina. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu ir pagrįstai sprendė, kad vaizdo įrašo ekspertizės skyrimas nagrinėjamu atveju nėra būtinas.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto T. R. skundą dėl Institucijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, tinkamai patikrino šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis įstatymu, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei T. R. skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl T. R. padaryto administracinio nusižengimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Patikrinus skundžiamą nutartį apeliacinio skundo ribose, nėra pagrindo ją panaikinti ar pakeisti, todėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.