Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-07-30 · Administracinė byla Nr. I-618-243/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-30
Bylos Nr.
I-618-243/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
V.V.V.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-618-243/2012 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00323-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2012 m. liepos 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos V.V.V. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui dėl įpareigojimo atnaujinti tyrimą ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skunde nurodo, kad kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl antstolių veiksmų teisėtumo reikalaujant iš jos vykdymo išlaidų, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Medžiaga buvo persiųsta Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, tačiau tyrimas neatliktas. Pareiškėjos teigimu atsakovas nepagrįstai atsisako tirti jos pareiškimą ir teismo prašo atnaujinti tyrimą.

Iš pareiškėjos skundo turinio ir teismui teikiamų dokumentų kopijų, pridėtų prie skundo, matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos AVPK pareiškimu dėl asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. 2012 m. birželio 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius raštu Nr. 30-31-1-S-3807 pareiškėja informuojama, kad jos pareiškimas 2012 m. birželio 6 d. užregistruotas Klaipėdos AVPK Nr. 30-AP-238 yra išnagrinėtas, surinkta medžiaga. Tyrimo metu nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 228 strr. 1 d. antstolių A.Z. bei V.V. atžvilgiu, tačiau 2011 m. gegužės 26 d. nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties. Pareiškėja taipogi informuojama, kad jos 2012 m. birželio 6 d. rašytas pareiškimas nebus nagrinėjamas, kadangi yra kartotinis.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją su pareiškimu dėl savo teisių pažeidimo, de facto prašydami pareiškime įvardintų asmenų atžvilgiu atlikti ikiteisminį tyrimą, o ne dėl informacijos jiems rūpimu klausimu gavimo ir turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo apie administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką nagrinėjimo procedūra. Todėl, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėja kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos jai suteikimo ir kad prašoma informacija teisės aktų nustatyta tvarka jai nebuvo suteikta, taigi nėra taip pat pagrindo teigti, kad pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo.

Šioje byloje ginčas kyla dėl Klaipėdos apskrities VPK 2012 m. birželio 26 d. rašto Nr. 30-31-1-S-3807 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja 2012 m. birželio 6 d. pareiškimu kreipėsi siekdama, kad Klaipėdos AVPK pradėtų ikiteisminį tyrimą. Iš 2012 m. birželio 26 d. rašto Nr. 30-31-1-S-3807 turinio matyti, kad atsakovas minėtame rašte nurodytais motyvais atsisakė tirti pareiškimą, t.y. de facto atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip atsisakymo pradėti tyrimą pagrindas nurodyta aplinkybė, kad skundą jau nagrinėjo ir jis yra kartotinis, todėl pareiškimo tyrimas nutraukiamas.

Su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir LR BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, LR BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Tuo tarpu LR BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš BPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas LR BPK nustatyta tvarka. Nors byloje aptariamu atveju atsakovas, formaliai žiūrint, nepriėmė nutarimo, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat nepagrįstai nurodė, jog aptariamas Raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, faktiškai jis tokį atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą išreiškė ginčijamu Raštu.

Atitinkamai, jei administraciniai teismai imtųsi vertinti pareiškėjos skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, jie faktiškai perimtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir turėtų aiškinti LR BPK nuostatas, nors tokios kompetencijos, kaip minėta, administraciniai teismai neturi. Dėl išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjos skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 dalies 2 punktu. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: nutartys administracinėse bylose Nr. A858-3031/2011; Nr. AS146-537/2011).

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos V.V.V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui dėl įpareigojimo atnaujinti tyrimą, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teismo pirmininkas Remigijus Arminas