- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- 2-5777-772/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03461-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- N. Š.
- Kategorijos
- 2.6.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
dalyvaujant ieškovo G. Š. atstovui adv. Kazlauskui, neatvykus atsakovei N. Š., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jai pranešta tinkamai, teismas nusprendė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei N. Š. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. Š. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo ir atsakovės N. Š. santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas prašė teismo pripažinti abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo, nustatyti, kad sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymas nepriteistinas ir patenkinti kitus su santuokos nutraukimu susijusius prašymus.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dar (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su Rusijos Federacijos piliete N. S. ( po santuokos – Š.). Ieškovas gyvendamas santuokoje kartu su atsakove N. Š. vaikų nesusilaukė.
Teigė, kad tarp jo ir atsakovės N. Š. sudaryta santuoka nutrauktina, nes santuoka pirmiausia, iširo dėl atsakovės kaltės, o vėliau ir dėl pačio ieškovo kaltų veiksmų. Nurodė, jog gyvendamas santuokoje su atsakove jis jokio turto nei užsienyje RF, nei LR neįgijo. 1993 metais atsakovė grįžo gyventi į RF, o ieškovas liko LR. Ieškovas dar iki santuokos bendravo su R. U., kuri (duomenys neskelbtini)pagimdė dukra E. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pripažino savo tėvystę R. U. dukrai E. ir suteikė jai savo pavardę. Dėl ankščiau paminėto ieškovas irgi laiko save kaltu dėl jo ir atsakovės santuokos iširimo. Ieškovo ir atsakovės santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko nuo 1993 metų, kadangi atsakovė gyventi į LR nepersikėlė, o jis nuo to momento toliau bendravo su R. U. ir jos dukra E. ir jomis rūpinosi bei teikė išlaikymą. Ieškovas su atsakove nuo nurodytos datos jokio bendro gyvenimo nevedė, netvarkė bendro ūkio, gyveno atskirai skirtingose valstybėse ir visiškai nebendravo. Todėl laiko, jog jų santuoka yra iširusi galutinai, jos atkurti neįmanoma, taikytis termino prašė netaikyti, nes tai prieštarautų jo ir pilnamečio vaiko E. Š. interesams. Ieškovas norėtų sukurti šeima su R. U., kadangi tai atitiktų tiek jo ir trečiojo asmens (materialine prasme), tiek ir jų bendro vaiko interesus. Teigė, kad esant abiejų sutuoktinių kaltei išlaikymas jiems vienam iš kito nepriteistinas, tačiau po santuokos nutraukimo ji kol kas gali pasilikti Š. pavardę. Atskirai nurodė, kad nėra niekam skolingas ir jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Papildomai nurodė, jog jis yra LR pilietis, o atsakovė N. Š., kurios adresą pagal jo gyvenamąją vietą jis nurodė – manytina yra RF pilietė. LR Civilinio proceso kodekso 784 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad LR teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra LR. Taigi, kadangi jis yra LR pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra LR, - gyvena Šiaulių m., adresu: (duomenys neskelbtini), (nurodytas aplinkybes patvirtina ir įrodo pridedamas išrašas iš VĮ ,,Registrų centro“ Gyventojų registro departamento ir juose esantys duomenys apie šeimos sudėtį bei apie ieškovo šeimos sudėtį), todėl mano, jog byla dėl santuokos su atsakove nutraukimo nagrinėtina Šiaulių apylinkės teisme pagal jo, kaip LR piliečio, nuolatinę gyvenamąją vietą.
Vadovaudamasi LR CPK 135 str. l d. 6p. ieškovas nurodė, kad byla bus vedama per advokatą.
Vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 3.62 str., 3.69 str., 3.72 str., 3.174 str., ieškovas teismo prašė:
Nutraukti G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). LR Šiaulių miesto, Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo.Nustatyti, kad šalims tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti turimą pavardę - ,,Š.“, atsakovei pavardę - „Š.“.Nepriteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas adv. Ž. Kazlauskas pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo, ieškovo ieškinį atsakovei tenkinti visiškai. Papildomai ieškovas nurodė, kad su atsakove nuo 1993 metų rudens nebegyvena. Nuo to laiko atsakovė iš vis nebendrauja su sutuoktiniu. Ieškovas teigė, jog jis net nežino tiksliai kur atsakovė šiuo metu yra, nes jie neturi jokių kontaktų. Kadangi jų santuoka yra faktiškai iširusi, o sutuoktiniai jau daugiau kaip 23 metai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl nėra galimybės atkurti šeimą, dėl to prašė teismo santuoką nutraukti neskiriant termino susitaikymui, pripažįstant abu sutuoktinius kaltais dėl šeimos iširimo ir santuokos nutraukimo.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovė irgi nepateikė teismui jokių jos neatvykimą pateisinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad jos neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jai nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas visiškai.
Dėl bylos nagrinėjimui taikytinos jurisdikcijos.
Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei remiantis LR ir RF dvišalės teisinės pagalbos sutarties (pasirašyta 1992-07-21, įsigaliojo 1995-01-21, toliau – Dvišalė sutartis) 28 str. 2 d. Atsakovė dėl to neprieštaravo ir nereikalavo pakeisti bylos jurisdikcijos, todėl teismas pripažįsta, kad šį byla teisminga Šiaulių apylinkės teismui.
Dėl šalių ginčui taikytinos teisės.
Remiantis LR ir RF dvišalės teisinės pagalbos sutarties 28 str. 2 d. šalių santuokos nutraukimui taikytinos LR CK nuostatas. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimui dėl santuokos nutraukimo taip pat taikytinos ir LR CPK normos. Atskirai pastebėtina, kad tarptautinės sutarties nuostatos taikytinos atsižvelgiant ir į LR CK 1. 29 str. nuostatas.
Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų.
Iš bylos medžiagos ir ieškovo bei jo atstovo paaiškinimų matyti, kad šalys LR Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Šalių šeiminiai santykiai nutrūko nuo 1993 metų rudens, kuomet atsakovė išvyko gyventi į RF, kur gyvena iki šiol, o ieškovas liko LR (1-3 b. l.). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė tik iki 1993 metų rudens, o nuo tada ieškovas ir atsakovė bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovė išvyko į kitą valstybe RF ir nebegrįžo į LR.
Sutuoktinio pareigas nustato LR CK 3. 26 - 3. 30; 3. 35 - 3. 36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovas dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovės nesirūpinimą šeima, jį nuo 1993 metų rudens palikus likimo valiai, nesiekiant šeimos išsaugojimo ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovę kalta. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. LR CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovas teigė, kad būtent atsakovės elgesys ir jos požiūris į šeiminį gyvenimą, turėjo esminės įtakos jų šeimos iširimui. Ieškovas patvirtino aplinkybę, kad atsakovė jau daug metų yra palikusi šeimą, nesiruošė ir nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į jį, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą užsienyje, tai yra Rusijos Federacijoje. Ieškovas nurodė, kad atsakovė gyvena užsienyje ir šias aplinkybes teismui pagrindė leistinais įrodymais (1-2, 8, 18 b. l.). Taip pat iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių bei požiūrio į bendro gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovė po santuokos sudarymo su ieškovu, nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jų šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo iširimo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovė paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovės požiūris į sutuoktinį, patvirtina jų santuokos iširimo faktą bei pirmiausia, atsakovės kaltę (LR CK 3.60 str. 3 d.). Tokie atsakovės veiksmai įrodo, kad ji nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojali savo sutuoktiniui. Todėl teismas laiko, kad atsakovė ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą yra neįmanoma. Tačiau ieškovui dar iki santuokos su atsakove, turint artimus santykius su trečiuoju asmeniu R. U., kuomet pastaroji pagimdė dukra E., o ieškovui vėliau pripažino jai tėvystę 1998 metais, jis irgi laikytinas kaltu dėl santuokos su atsakove iširimo, kadangi nenutraukus santuokos su atsakove, jis toliau vedė nesantuokinį gyvenimą su kita moterimi. Todėl teismas vadovaudamasis LR CK 3.62 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Tokia teismo išvada remiasi ieškovo nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovei galimai yra žinoma apie šios civilinės bylos iškėlimą bei teismo posėdžio datą, tačiau ji atsiliepimo teismui į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovė sutinka, jas pripažįsta bei laiko, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.
Todėl laikytina, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas teismui nutraukti šalių santuoką, panaikinant ir įrašą apie jos įregistravimą. Nors šiuo sprendimu teismas pasisako dėl santuokos nutraukimo pagal LR CK 3 knygos šeimos teisės normas, tačiau jam įsiteisėjus jis galės būti pateiktas ir RF įstaigai, kurioje yra registruojamos santuokos, kaip dokumentas įrodantis atsakovės santuokos nutraukimo faktą.
Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovo ir atsakovės kartu išsprendžia ir kitus ieškovo reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.
Ieškovas nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei su atsakove dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi (9-11 b. l.). Nustatyta, kad ieškovas dar iki santuokos su ieškove sudarymo įsigijo 1/2 dalį gyvenamojo buto su priklausiniu, esanti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas laikytinas jo asmeniniu, nes yra įsigytas už jo asmenines lėšas iki santuokos su atsakove sudarymo (CK 3. 89 str. 1 d. 7 p., Dvišalės sutarties 38 str.) (12 b. l.).
Kadangi teismas abu sutuoktinius pripažįsta kaltais dėl santuokos iširimo, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas (LR CK 3. 72 str. 4 d.).
Tenkintinas ieškovo prašymas nutraukus santuoką tarp jo ir atsakovės, palikti jam pavardę ,,Š.“, o atsakovei po santuokos suteiktą pavardę - ,,Š.“ ( LR CK 3.69 str.).
Teismui pripažinus abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo, ieškovui šioje civilinėje byloje iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Taip pat iš atsakovės nepriteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, remiantis Dvišalės sutarties nuostatomis (LR CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., CPK 92 str. 1 d., Dvišalės sutarties 14, 16 str.). Tačiau valstybei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, kadangi jis irgi pripažintas kaltu dėl sutuoktinių santuokos iširimo.
Pažymėtina, kad priimtas teismo sprendimas gali būti išverstas į rusų kalbą, esant poreikiui jis gali būti pateikti Rusijos Federacijos civilinės metrikacijos įstaigai, siekiant užregistruoti šalių santuokos nutraukimo faktą (Dvišalės sutarties 50 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88 str., LR CPK 259- 270 str.,
nusprendžia:
1. Ieškovo G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei N. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.
2. Nutraukti santuoką tarp G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) LR Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos nutraukimo.
3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „Š.“ ir ,,Š.“.
4. Šalys santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi ir jis nedalintinas.
5. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.
6. Nustatyti, kad ieškovo G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu pagal 1992-05-02 pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 8-3766 įsigyta 1/2 dalis gyvenamojo buto, esanti (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė.
7. Nepriteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės N. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) su bylinėjimusi LR susijusių išlaidų.
8. Atsakovei N. Š. pateikus prašymą išversti į rusų k. teismo priimtą sprendimą, jį tenkinti ir išsiųsti jos nurodytu adresu.
9. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,74 Eur (penkis eurus 74 ct) su bylinėjimusi susijusių pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti LR Civilinės metrikacijos skyriui - apskaitos įrašui panaikinti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.