Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovei A. G., sekretoriaujant Aistei Bareikei, išnagrinėjęs M. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK KPV AVS) 2015-05-15 nutarimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas M. M. skundas dėl Vilniaus AVPK KPV AVS vyresniosios specialistės A. G. 2015-05-15 nutarimo Nr. 10N-30709406-15, panaikinimo. Šiuo nutarimu M. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 133(1) straipsnio 2 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų bauda. Nutarime konstatuota, kad M. M., būdamas UAB „RTA grupė“, kuriai priklauso transporto priemonė VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2014-08-23, 13.09 val., V. Kudirkos g., Vilniuje, paliko stovėti minėtą automobilį ant šaligatvio, pažeidžiant kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.5 punktą (KET redakcija, galiojusi iki 2014-10-10), taip M. M. pažeidė saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 133(1) straipsnio 2 dalyje.

M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonė, kurioje jis yra įmonės direktorius, turi du adresus – vieną Jonavoje, kitą Vilniuje. Įmonė užsiima ne tik renginių organizavimu, bet ir transporto nuoma. Visa įmonės veikla vykdoma Vilniuje nuo 2011 metų, adresu (duomenys neskelbtini), toks adresas yra pateiktas visur, registrų centre rodo seną adresą. Įmonė registruota adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Jonavoje buveinės nėra, ten nėra nei vieno įgalioto asmens. Paaiškino, kad apie bylos eigą nieko nežinojo. Į renginio vietą buvo kelis kartus atvykę Vilniaus savivaldybės pareigūnai, jiems buvo pateiktas leidimas, kurį jie nufotografavo. Renginio vietoje stovėjo ne vienas automobilis, buvo automobilis „Multivan“ ir krovininis automobilis, taip pat kitos įmonės automobiliai. Nurodė, kad pranešimo dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo (b. l. 21) negavo, taip pat negavo administracinio teisės pažeidimo protokolo. Informaciją atvykti į posėdį Mėnulio gatvėje gavo, tačiau iš pašto jį atsiėmė dvi dienos vėliau, nei vyko nagrinėjimas. Praėjus dviem dienoms po nagrinėjimo gavo sprendimą, kad jau paskirta bauda, visus veiksmus atliko tik po to, kai buvo paskirta bauda – pateikė pažymėjimą ir leidimą renginiui. Sprendimą gavo adresu Svajonių g., Vilniuje. Įmonės adresu Vilniuje nėra gavęs jokių dokumentų, kas atsiėmė laiškus, pasakyti negali, pašto padalinyje Žemynos gatvėje korespondencijos šiais metais neatsiėmė. Paaiškino, kad skambino į Kauną ir klausė, kaip korespondencija keliavo iki įmonės, jam nurodė, kad visi laiškai keliavo į Jonavą. Jonavos pašte jam nurodė, kad laiškai nepristatyti, o grįžo atgal. Kam laiškas galėjo būti įteiktas Jonavoje, nežino. Papildomai paaiškino, kad I. M. yra jo mama, o E. P. jis nežino.

Liudytoja Ž. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Areštinės ir Konvojaus skyriuje, anksčiau dirbo Kelių policijos valdyboje Administracinės veiklos skyriuje. Parodžius juridinio asmens duomenis, esančius byloje (b. l. 33) nurodė, kad ji nustatė įmonės vadovą ir užrašė kitą adresą, pranešimą dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo rašė ji (b. l. 21), kitą adresą nei nurodyta prie juridinio asmens duomenų, turbūt rado internete. Lietuvos pašto siuntų paieškos nuorašas (b. l. 32) yra ne jos raštas, nurodė, kad kartais gauna medžiagą iš savivaldybės. Paaiškino, kad ji visada pasitikrina, kada ir ar tikrai registruotas laiškas buvo atsiimtas, mano, kad nagrinėjamu atveju laiškas turėjo būti atsiimtas.

Motyvuojamoji dalis

M. M. skundas tenkintinas iš dalies.

KET 155.5 punkte (KET redakcija, galiojusi iki 2014-10-10) nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Pagal LR ATPK 133(1) straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pakartotinį, kai asmuo jau yra baustas pagal to paties straipsnio pirmą dalį, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pareiškėjas pateiktame skunde visų pirma ginčijo KET 155.5 punkto (KET redakcija, galiojusi iki 2014-10-10) pažeidimo faktą nurodydamas, kad KET 155.5 punkto pažeidimas apskritai nebuvo padarytas, nes jo valdoma UAB „RTA grupė“ buvo renginį V. Kudirkos aikštėje aptarnaujanti įmonė. Šią aplinkybę patvirtino pareiškėjo pateikta PVM sąskaita-faktūra, kurioje matyti, kad VšĮ „Tarptautinis maratonas“ iš tiesų pirko iš UAB „RTA grupė“ techninio aptarnavimo paslaugas 2014-08-23 renginyje (b. l. 11). Tačiau pagal tuo metu galiojusią KET 155.5 punkto redakciją, ant šaligatvio buvo galima stovėti tik tais atvejais, kai stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad V. Kudirkos aikštėje renginio metu būtų buvę įrengti stovėjimą leidžiantys kelio ženklai. UAB „RTA grupė“ priklausantis automobilis VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo nurodytas leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu – toks leidimas iš viso nebuvo išduotas. Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2014-08-21 leidimą (pažymėjimą) Nr. A35-455/14 dėl suderintos renginio vietos, laiko ir formos viešajai įstaigai „Tarptautinis maratonas“ kartu su viešąja įstaiga „Sveikas miestas“ ir UAB „Sporto dvasia“. Pateiktame leidime nurodyta, kad minėtoms įmonėms leidžiama organizuoti renginį 2014-08-23: 08-22 06.00 val. pradėti paruošiamuosius darbus Vinco Kudirkos aikštėje, 08-23 06.00-24.00 val. atlikti trasos žymėjimo ir kitus darbus, 21.00 val. dalyvėms rinktis Vinco Kudirkos aikštėje, 21.00 val. dalyvėms bėgti nuo Vinco Kudirkos aikštės (b. l. 9-10). Kaip matyti, šiame leidime nenumatyta galimybė statyti transporto priemones draudžiamose vietose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad KET 155.5 punkto reikalavimai 2014-08-23, 13.09 val., paliekant automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti ant šaligatvio, buvo pažeisti.

Šioje byloje neginčijamas faktas, kad automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-08-23 valdė ir juo naudojosi M. M.. Tai pripažįsta ir pats pareiškėjas. Tačiau pareiškėjas ginčija aplinkybę, kad jis, būdamas UAB „RTA grupė“ vadovu, įgaliotam pareigūnui pareikalavus nepateikė duomenų apie asmenį, 2014-08-23, 13.09 val. palikusį stovėti minėtą automobilį ant šaligatvio, pažeidžiant KET 155.5 punkto (KET redakcija, galiojusi iki 2014-10-10) reikalavimus. M. M. teigimu, jis nurodė, kad su įgaliotais pareigūnais buvo kalbėtasi, susirašinėjama elektroniniais laiškais, paaiškinta, kas valdė ir naudojosi automobiliu VW Multivan.

Skunde M. M. taip pat nurodė aplinkybę, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, dėl ko buvo pažeistos LR ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Kaip matyti iš teismo surinktos ir byloje esančios medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. RN017564350LT, adresuota UAB „RTA grupė“, (duomenys neskelbtini), 2014-11-27 buvo įteikta savininkei I. M., M. M. motinai. Šia siunta buvo siunčiamas reikalavimas pateikti informaciją, kas valdė ir naudojosi automobiliu 2014-08-23, 13.09 val., V. Kudirkos g., Vilniuje (b.l. 54). Teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos pašto pateikta informacija, todėl sprendžia, kad toks nurodymas buvo įteiktas tinkamai.

Kauno apskrities policijos komisariato siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. RN058188707LT, adresuota M. M., (duomenys neskelbtini), 2015-04-03 buvo įteikta vadybininkui E. P.. Šia siunta buvo siunčiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pranešimas dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo, kuriame buvo nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir data. Apklaustas teisme M. M. nurodė, kad E. P. jis nepažįsta, toks asmuo nėra dirbęs jo įmonėje. Tokius M. M. parodymus patvirtino ir Sodros duomenys, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-05-31 tarp UAB „RTA grupė“ darbuotojų E. P. nėra. Byloje nėra duomenų, kad E. P. būtų dirbęs UAB „RTA grupė“ ar kad toks asmuo egzistuoja ir pranešimą dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo būtų perdavęs M. M.. Pats M. M. teigė nežinojęs apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir datą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad institucija, 2015-05-15 surašiusi nutarimą Nr. 10N-30709406-15, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133(1) straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų bauda, nesilaikė ATPK 272 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tinkamai neinformavo M. M. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir datą. Todėl priimtas nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti organui įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

M. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-05-15 nutarimą Nr. 10N-30709406-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti organui įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.