Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. K. (toliau ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutarties (toliau ir Skundžiama nutartis) administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir Institucija) 2025 m. liepos 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 493 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda - 130 eurų bauda, už tai, kad jis 2025 m. birželio 4 d., 23.39 val. (duomenys neskelbtini), trukdė Bendrojo pagalbos centro (toliau ir BPC) darbą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Pažeidimą padarė pakartotinai.

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutartimi D. K. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. liepos 1 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas D. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti jo skundą, arba perduoti skundą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apklausiant visus liudytojus ir įvertinant visus faktus ir dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus. Nevertino svarbių aplinkybių, t. y. liudytojų apklausos, faktinių įrodymų (sutarčių, pokalbių ir nusižengimo esmės). Apelianto parodymai buvo objektyvūs ir užfiksuoti vaizdo medžiaga;

3.2. teisė į teisminę gynybą buvo pažeista, kadangi jo skundas buvo netenkintas ir tokiu būdu buvo užkirstas kelias į teisminę gynybą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje;

3.3. priimant Skundžiamą nutartį, netinkamai taikytos procesines teisės normos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurai aiškino teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą ir nagrinėjimą, neatsižvelgė į teismų praktiką bei proporcingumo principą;

3.4. Skundžiama nutartis nepakankamai motyvuota. Skundžiamoje nutartyje nėra išsamiai ir aiškiai pasisakyta dėl visų jo nurodytų argumentų ir įrodymų, liudytojų apklausos. Dėl nurodytų priežasčių Skundžiama nutartis neatitinka motyvavimo reikalavimų.

4. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo atsiliepimu su Skundu nesutinkama. Atsiliepime nurodoma, jog Pareiškėjo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, garso įrašu, liudytojų parodymais, nuotraukomis ir kita medžiaga. Įrodymais neabejotinai nustatyta, kad administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo iš asmeninių paskatų skambino į Bendrojo pagalbos centrą ir, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodamas, kad nurodytoje vietoje nėra KET pažeidimo trukdė Bendrojo pagalbos centro darbą. Teigiama, jog Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutartyje aiškiai aptartos įvykio aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, kad D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 1 dalyje, todėl Institucija, nesutikdama su D. K. apeliaciniu skundu, prašo teismo jo netenkinti ir palikti galioti Skundžiamą nutartį.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Skundžiama nutartimi, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas Skundžiamą nutartį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, apelianto teisė į gynybą buvo pažeista, nes jo skundas nebuvo tenkintas. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas siaurai aiškino teisės normas, netinkamai motyvavo Skundžiamą nutartį. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina Skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 1 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – jis gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

8. Apeliantas pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis 2025 m. birželio 4 d., 23.39 val. (duomenys neskelbtini), trukdė Bendrojo pagalbos centro (toliau ir BPC) darbą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, t. y. pranešė, kad ant žalios vejos ilgą laiką stovi paliktas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pažeidimą padarė pakartotinai.

9. Apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad R. V. savo automobilį kaimyniniame sklype pastatė prieš savininko valią; D. K. pats šiame sklype statydavo automobilį ir žino, kad niekas dėl to pretenzijų nereiškė; D. K. ir R. V. gyvenant kartu, per kaimyninį sklypą buvo įrengtas įvažiavimas ir jų tvoros vartai; byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad R. V. savo automobilį kaimyniniame sklype pastatė prie savininko valią ir ši aplinkybė D. K. neabejotinai buvo žinoma; tokie R. V. veiksmai negali būti vertinami kaip teisės pažeidimas. Esant šioms aplinkybėms, Skundžiama nutartimi nustatyta, kad D. K., prisistatydamas D. Š., BPC pranešė melagingą informaciją ir tokiais veiksmais trukdė BPC darbą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga.

10. Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų matyti, kad 2025 m. birželio 4 d. BPC numeriu paskambino asmuo, kuris pranešė, jog (duomenys neskelbtini), ant žalios vejos ilgą laiką stovi paliktas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) praneša pravažiuojantis; asmuo prisistatė D. Š. vardu. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atlikus D. Š. apklausą, jis parodė, kad pranešimo į BPC neteikė; mobiliojo telefono numeris, iš kurio buvo skambinta, yra jo kaimyno D. K. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad automobilio savininkė yra R. V. Apklausta kaip liudytoja ji parodė, kad D. K. yra jos sutuoktinis, su kuriuo vyksta skyrybų procesas; jis dažnai atvažiuoja prie jos namų, nors negali artintis prie jos pagal teismo nutartį; sklypas, kuriame ji laikė savo automobilį, priklauso (duomenys neskelbtini) piliečiui, kuris miręs, jo artimieji leidžia teritorija naudotis; buvo sutarta, kad ji ir D. K. prižiūrės sklypą ir galės juo naudotis; pasidarė privažiavimą prie savo namo per sklypą, juo naudojosi; D. K. taip pat ten laikydavo automobilį, kai jie gyveno kartu, todėl apie šį faktą žinojo. Atlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimą, D. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o vėliau Skundžiamu nutarimu jis nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 1 dalyje padarymą.

11. Nors apeliantas nurodė, kad byloje nebuvo tinkamai įvertinti įrodymai, apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, įvykio aplinkybių visumą, sutinka su Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad D. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei Skunde teigia apeliantas, apylinkės teismas Skundžiamoje nutartyje aptarė administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, paties apelianto nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus, Bendrojo pagalbos centro įrašą ir juos teisingai įvertino. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga. Administracinio nusižengimo bylos įrodymai patvirtina, kad D. K. pranešė apie R. V. laikomą automobilį, žinodamas, kad joks pažeidimas nėra daromas, ir tokiu būdu trukdė BPC darbą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Skunde nurodytais apelianto argumentais, kad Skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota ar nėra išsamiai aptarti įrodymai. Nagrinėjamu atveju daroma išvada, jog bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškios, pirmosios instancijos teismas, laikydamas proceso įstatymo, patikrino Institucijos 2025 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą ir pagrįstumą bei padarė teisingas išvadas dėl D. K. kaltės.

12. Teisė į teisminę gynybą reiškia konstitucinę kiekvieno asmens galimybę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, siekiant apginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus nuo kitų asmenų ar valstybės institucijų neteisėtų veiksmų. Priešingai nei deklaratyviai Skunde teigia apeliantas, jo teisė į teisminę gynybą pažeista nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų pripažinti, jog apeliantui buvo ribojama teisė pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Apelianto nesutikimas su priimtu procesiniu sprendimu jo skundo netenkinti, savaime nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą ar buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad apelianto skundas buvo išnagrinėtas šališko teismo, apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra. Todėl Skundžiama nutartis paliekama galioti, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.