- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- ATP-705-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03336-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 47.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimo, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 str., ir nubaustas 289 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014-12-22, apie 10.00 val., gavo užmokestį 200 Lt (57,93 EUR) už atliktą darbą, tai yra vandentiekio vamzdžių ir maišytuvo keitimą bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tai yra vertėsi profesine ūkine veikla neįsigijęs verslo liudijimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimą ir nutraukti administracinės bylos teiseną pagal ATPK 173 str. 1 d. jo atžvilgiu. Nurodo, kad kvalifikuojant veiką pagal ATPK 173 str. 1 d., būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmus, o sisteminga veikla, kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Kaip matyti iš 2015-03-02 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 504082 turinio, A. K. nebuvo suformuluotas kaltinimas dėl (sistemingo) vertimosi komercine ūkine veikla. Nesutiktina su teismo pozicija, kad jei asmuo anksčiau vertėsi veikla pagal verslo liudijimą, tai šis faktas tik patvirtina vertimosi komercine ūkine veikla sistemingumą. Tiek iš paties A. K. paaiškinimų, tiek iš liudytojos V. M. parodymų turinio matyti, kad A. K. padėjo savo kaimynei, kuriai reikėjo skubios pagalbos dėl įvykusios vandentiekio avarijos. Dėl šios veiklos nei viena iš šalių iš anksto nesitarė, kad tai bus darbas, už kurį A. K. gaus atitinkamą atlyginimą. Pakeitus maišytuvą, A. K. nurodė, kad vamzdžiai yra supuvę, todėl artimiausiu metu gali tekti juos keisti, jis ėmė reikiamų veiksmų siekiant pakeisti prakiurusius vamzdžius, tačiau nebuvo jokio susitarimo, kad šie darbai bus papildomai apmokestinami. Apeliantas taip pat nurodo, kad veiklą pagal verslo liudijimą vykdė nuo 2000 m. iki 2012 m. vasario mėn. pabaigos. Nuo 2012 m. kovo mėnesio kreipėsi į darbo biržą, siekdamas dalyvauti įdarbinimo programoje. Negalima daryti išvados, kad darbai atlikti bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turi pastovumo pobūdį, tai vertintina kaip vienkartinis veiksmas, nes santechniko veikla jis nebeužsiima nuo 2012 m. kovo mėn. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 str. 1 d., požymius, t.y. nepagrįstai konstatavo, kad A. K. vykdė sistemingą veiklą, už kurią gavo pajamų. Apeliantas taip pat nurodo, kad ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo inicijuota tik dėl to, kad jis pats kreipėsi į policijos įstaigą dėl V. M. grasinimų susidoroti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. K. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 173 str. 1 d., padarymo. ATPK 173 str. 1 d. numato, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas) ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. N575-2791/2009, 2011 m. sausio 14 d. nutartis Nr. N444-216/2011). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (pvz., LVAT 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
ATPK 173 str. 1 d. dispozicija numato, jog vienas iš esminių ATPK 173 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos, versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų (LVAT 2010 m. gegužės 21 d. nutartis Nr. N662-176/2010).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių A. K. veiklos versliškumo požymį. Pažymėtina, kad iš Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 5 PK VPS PP 2015-03-05 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. K. 2014-12-22 apie 10.00 val., gavo užmokestį už atliktą darbą, t.y. vandentiekio vamzdžių ir maišytuvo keitimą, bute, Maciulevičiaus g. 30-153, Vilniuje, t.y. 200 Lt atlygį, tai yra vertėsi profesine veikla, neturėdamas tam leidimo (licencijos), neįsigijęs verslo liudijimo, kuo savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė pagal ATPK 173 str. 1 d. (b. l. 2). Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta V. M. 2015-05-13 paaiškino, kad asmeniškai A. K. nepažįsta, susipažino stotelėje, jie gyvena viename name, tačiau skirtingose laiptinėse. Susitikus troleibuse A. K. parodė jai savo, kaip santechniko, darbus, davė jai savo telefono numerį, t.y. K. konkliudentiniais veiksmais leido suprasti, kad jis užsiima santechnikos darbais nuolat, demonstravo padarytus darbus, leisdamas suprasti , kad yra kvalifikuotas specialistas. kad. Ji paskambino, kai prakiuro kranas. A. K. atėjo, apžiūrėjo, nupirko maišytuvą, pradėjo tvarkyti kraną. A. K. ateidavo kiekvieną dieną, taip pat tvarkė vamzdžius, atidavė jam 200 Lt už maišytuvą ir 750 Lt, kai sutvarkė vamzdžius (b. l. 39). Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie liudytų kokiuose konkrečiai patalpose jis atlikinėjo darbus ir kada. Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės liudija, kad A. K. iki įvykio sistemingai ir nuolat užsiėmė šia veikla, t.y. teikė santechnikos paslaugas, siekiant iš to gauti pajamų. Vien tai, kad Sodros DB išrašo matyti, jog A. K. nuo 2000 m. vykdo privačią ūkinę veiklą pagal verslo liudijimą, leidžia konstatuoti, kad minėta veikla yra jo pagrindinis užsiėmimas, pagrindinis pajamų šaltinis, kad šią veiklą vykdė sistemingai ir pastoviai. Aplinkybės, kad darbų pas V. M. atlikimo metu verslo liudijimo įsigijęs nebuvo, nebuvo ginčijama.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 str. 1 d., sudėties buvimo, todėl, skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. K. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.