Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. Panevėžio apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 8 punktą laisvės atėmimu devyniolikai metų, konfiskuojant visą jo turtą, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams, konfiskuojant ½ jo turto, 278 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams; vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, šios bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir paskirtas laisvės atėmimas devyniolikai metų, konfiskuojant visą jo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėjus dalį – vienerius metus laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvidešimčiai metų, konfiskuojant visą jo turtą. Nuteistasis E. M. pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartimi atmestas E. M. apeliacinis skundas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartimi atmestas E. M. kasacinis skundas.

Panevėžio apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi E. M. veikos iš 1961 m. BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 8 punkto, 16 straipsnio 2 dalies ir 272 straipsnio 3 dalies, 278 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, nustatyta nauja bausmė – laisvės atėmimas devyniolikai metų, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kupiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, ir E. M. nustatyta nauja bausmė – laisvės atėmimas dvidešimčiai metų. Nutarta E. M. laikyti pavojingu recidyvistu.

Bausmės vykdymo pradžia – 2001 m. gruodžio 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. gruodžio 3 d., 3/4 laisvės atėmimo bausmės E. M. atliks 2016 m. gruodžio 3 d., neatliktos bausmės dalis 2016 m. birželio 9 d. – 5 metai 5 mėnesiai 24 dienos.

Komisijos 2016 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 59-143 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M. duomenimis, nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, sutinka su intensyvia priežiūra. Asmuo anksčiau teistas tris kartus, vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, sąlygų nepažeidė, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, sąlygas pažeidė. Dabartinius nusikaltimus įvykdė lygtinio paleidimo metu. Pirmą kartą nuteistas būdamas 23 metų, nusikaltimus įvykdė veikdamas grupėje su savo broliu. Įvykdytiems nusikaltimams nebūdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis pilnai prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose atlieka trečią kartą. Nuteistasis anksčiau nusikalsdavo vienas, šį nusikaltimą įvykdė su broliu. Teigia, kad pats pasiūlė broliui eiti kartu. Nusikaltimą buvo suplanavęs iš anksto, žinojo, kad asmuo gali turėti didesnę pinigų sumą, nusikalto dėl finansinio trūkumo, tačiau negalvojo, kad nusikaltimas turės tokias pasekmes ir nukentėjusysis mirs. Nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Neigia bendravęs su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis pasirenka su kuo bendrauti, apsiribuoja nuo neigiamos įtakos, yra tikintis, nuolat lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, stengiasi bendrauti su asmenimis, turinčiais panašius požiūrius. E. M. teigia narkotinių medžiagų nevartojantis, psichologinė tarnyba duomenų neturi. Pastarasis asmens nusikaltimas smurtinis, įrodymų, kad buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, nėra, tačiau asmuo yra padaręs kitų nusikaltimų apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Teisės pažeidėjas jau 14 metų atlieka bausmę ir per tą laiką niekada nebuvo užfiksuotų alkoholio vartojimo atvejų, paties teigimu yra tvirtai apsisprendęs visiškai atsisakyti alkoholio. Per įkalinimo laikotarpį sėkmingai baigė ne vieną programą skirtą priklausomybių gydymui. Asmuo nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų, bendraminčių. Vilniaus pataisos namuose lanko religinius užsiėmimus, ten gauna visokeriopą paramą ir pagalbą. Nenuvertina savęs, mano, kad gyvenime dar gali daug ką nuveikti, būti naudingu. Minčių apie pasitraukimą iš gyvenimo neturi. Ilgą bausmę priima kaip neišvengiamybę, kaip pamoką, niekam pykčio nejaučia. Nuteistasis bendravimo problemų neturi, moka išklausyti, dalyvauja pokalbyje, bendrauja nuoširdžiai, laikosi įprastų bendravimo formalumų. Nors asmens prieš 14 metų padarytas nusikaltimas ir smurtinis, tačiau visą bausmės atlikimo laiką niekada nebuvo pasireiškusi agresija, pykčio nevaldymas ar impulsyvūs veiksmai. Puikiai suvokia savo problemas, jų priežastis, žino, kaip tai įveikti. Asmuo sąmoningai atsisakė žalingų įpročių, aktyviai dalyvauja religinio ugdymo programose, skaito Bibliją, studijuoja Vilniaus teologijos koledžo neakivaizdiniame skyriuje. Ateities planai labai aiškūs ir konkretūs, ir toliau planuoja dalyvauti Tikėjimo žodžio veikloje, laisvėje laukia Tikėjimo žodžio bendruomenė. Darbui motyvacija labai aukšta, žino, ką nori dirbti ir kaip tai padarys. E. M. kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nepalaiko, diskriminacinių nuostatų kitų visuomenės grupių atžvilgiu nestebima, nuostatos į priežiūrą teigiamos, nors prieš daug metų yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Išsako norą būti pilnateisiu visuomenės nariu. Nuteistasis šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė devynis kartus, keturis kartus buvo apsiribota pokalbiu, penkis kartus buvo nubaustas, vėliau dvi nuobaudos buvo panaikintos paskatinimo būdu. Paskutinė nuobauda buvo skirta 2012 m. spalio mėn., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu skatintas 8 kartus, paskutinį kartą skatintas 2016 m. sausio 21 d., buvo skirtas perkėlimas į lengvąją grupę. Asmuo priskirtas lengvajai grupei, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Šiuo metu dalyvauja asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ programos užsiėmimuose, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. dalyvavo programoje „Įžanginė grupė“, lankė AA susirinkimus, taip pat išklausė 8-ių užsiėmimų kursą apie priklausomybės ligas „Kai galiu, nenoriu, o kai noriu, nebegaliu“. 2016 m. kovo 16 d. dalyvavo programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“, taip pat nuolat lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, lankosi pataisos namų koplyčioje. Nuteistasis pateikė pažymą nuo Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos nario – pastoriaus B. F., kurioje nurodoma, kad E. M. nuo 2015 m. gruodžio 10 d. dalyvauja religinio ir dorovinio ugdymo programos užsiėmimuose „Šventasis raštas šiandien“. E. M. skaito visiems lankantiems Bibliją, dalyvauja diskusijose. Taip pat E. M. studijuoja Vilniaus teologijos koledžo neakivaizdiniame skyriuje programoje „Krikščioniškas gyvenimas“. Taip pat pateikta pažyma nuo bendrijos „Tikėjimo žodis“ pamokslininko O. N., kurioje nurodoma, kad E. M. 6 metus lanko Tikėjimo žodžio Biblijos studijų pamokas. Jis pasižymi atsakingumu, tvarkingumu bei mokymusi. Asmuo turi profesinį vidurinį išsilavinimą, mokykloje baigė 8 klases ir įgijo pagrindinį išsilavinimą, vėliau mokėsi Panevėžio profesinėje mokykloje, kur įgijo vidurinį išsilavinimą bei staliaus, statybininko ir dailidės specialybes. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo elektros įrenginių remontininko ir avalynės gamintojo specialybes. Būdamas laisvėje nuteistasis dažniausiai dirbo, teigia, kad turi apie 7 metus oficialaus darbo stažą. Vilniaus pataisos namuose praktiškai visą laiką dirbo, šiuo metų dirba įstaigos ūkio skyriuje sandėlininku. Nuostatos į darbą teigiamos, motyvuotas dirbti laisvėje, supranta darbo naudą. Po paleidimo planuoja užsiregistruoti darbo biržoje ir surasti darbą medienos apdirbimo srityje. E. M. teigia, kad nusikaltimą įvykdė dėl finansinio trūkumo, bet nesitikėjo tokių nusikaltimo pasekmių. Įstaigoje dirba, gauna atlyginimą. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo ir jo brolio solidariai priteistas 3272,37 Eur civilinis ieškinys, taip pat po 15,76 Eur teismo išlaidų, už teismo išlaidas sumokėjo. 2016 m. balandžio 15 d. pažymoje apie vykdomuosius raštus Nr. 42-440(1) nurodoma, kad nuteistasis E. M. pilnai atlygino 76,49 Eur materialinę žalą. Nuteistasis nevedęs, turi motiną ir du brolius, socialinius ryšius palaiko skambindamas telefonu bei rašydamas laiškus. Nuteistasis šiuo metu yra vienišas ir tuo patenkintas. Iki suėmimo nuteistasis gyveno pas motiną Kupiškio rajone. Po paleidimo taip pat planuoja sugrįžti gyventi pas motiną (duomenys neskelbtini), gautas teigiamas atsakymas. E. M. sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. 2016 m. kovo 14 d. gautas raštas Nr. 8-2614, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini) galima taikyti intensyvią priežiūrą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei – 36 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 25 balus, dinaminiai - 11 balų. Atsižvelgiant į žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturėjimą, formalų ir (ar) neformalų užimtumą pataisos namuose, turimus realius trumpalaikius ir ilgalaikius planus, norą keisti gyvenimo būdą bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad E. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisija siūlo nuteistajam E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nustatant intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

2016 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo E. M. prasižadėjimas, kuriame jis nurodo, jog iš tiesų nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, tačiau tuomet nesuprato gyvenimo vertės, nejautė atsakomybės, dėl to gavo pelnytą bausmę, kurią atlieka jau penkiolika metų. Nuteistasis teigia pakeitęs savo mintis, mąstymą, atgailaujantis, nurodo tikintis į Dievą, kad bausmės atlikimo metu mokėsi, skaitė ir yra pasirengęs gyventi laisvėje. Pabrėžia, kad visiškai nevartoja alkoholio, mato gyvenimo potencialą, nori įsidarbinti pagal specialybę, įsilieti į bendruomenę, pasižada laikytis įstatymų ir lygtinio paleidimo sąlygų. Prašo tenkinti teikimą.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tik teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Nustatyta, kad E. M. nėra atlikęs ¾ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra ir liko mažiau nei devyni mėnesiai iki laiko, kada jis faktiškai bus atlikęs ¾ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir kad bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas.

Kaip nurodoma Komisijos nutarime, nuteistasis skatintas aštuonis kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, dalyvauja asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“, „Įžanginė grupė“, „Nuteistųjų mokumai. Krizių psichologija“ programose, lankė AA susirinkimus, išklausė užsiėmimų kursą apie priklausomybės ligas, nuolat lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, lankosi pataisos namų koplyčioje, atlikdamas bausmę įgijo elektros įreginių remontininko ir avalynės gamintojo specialybes, praktiškai visą laiką dirbo, šiuo metu dirba įstaigos ūkio skyriuje sandėlininku, tačiau šios aplinkybės rodo tik teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet automatiškai nesuponuoja išvados, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paminėtina, kad, nors Komisijos nutarime nurodoma, kad E. M. motyvacija darbui labai aukšta, jis žino, ką nori dirbti ir kaip tai padarys, tačiau jokių duomenų apie tai, jog paleistas lygtinai jis galėtų legaliai įsidarbinti ar vykdyti legalią savarankišką veiklą ir greičiau atlyginti kitiems asmenims padarytą žalą, nėra.

Be to, teikime teismui nurodoma, kad teismo nuosprendžiu iš nuteistojo ir jo brolio solidariai priteistas 3272,37 Eur civilinis ieškinys, taip pat po 15,76 Eur teismo išlaidų, už teismo išlaidas sumokėta, o iš 2016 m. balandžio 15 d. pažymos apie vykdomuosius raštus Nr. 42-440(1) matyti, kad nuteistasis E. M. pilnai atlygino tik 76,49 Eur materialinę žalą. Taigi, iš esmės neįvertinta, kad iš E. M. priteisto žalos atlyginimo sumos tik nedidelė dalis žalos yra atlyginta, atitinkamai neįvertintos ir paties E. M. savanoriškos pastangos atlyginant nukentėjusiesiems (civiliniams ieškovams) nusikaltimais padarytą žalą.

Teismas vertina, kad E. M. praeityje teistas tris kartus už chuliganizmą ir vagystes. Šiuo matu atlieka bausmę už tyčinį nužudymą iš savanaudiškų paskatų, plėšimą ir turto sunaikinimą, t. y. nusikaltimus, pasižyminčius išskirtiniu pavojingumu, smurtinius (įsibrovęs į nukentėjusiojo sodybą, veikdamas grupėje, siekdamas savanaudiškų tikslų sumušė nukentėjusįjį, po to uždėjo nukentėjusiajam poletileno gabalą ant galvos, viela jį užrišo už kaklo, po to pakartotinai mušė reikalaudami pasakyti, kur yra pinigai, vėliau nuėmęs poletileną, uždėjo nukentėjusiajam ant galvos paklodę ir aprišo ją varine viela, nukentėjusysis užvertoje varinės vielos kilpoje uždusęs mirė; po to turėdamas tikslą nulėpti nukentėjusiojo nužudymą, padegė lavoną ir jo daiktus), yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Pažymėtina, kad šie nusikaltimai buvo padaryti E. M. pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2000 m. kovo 2 d. nutartį buvus lygtinai nuo 2000 m. kovo 9 d. paleistam iš laisvės atėmimo vietos ir neatlikus (Kupiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendžiu) jam paskirtos vienerių metų ir dvidešimt devynių dienų laisvės atėmimo bausmės; t. y. ir jo teistumui buvus neišnykusiam. Bausmės atlikimo metu E. M. rėžimo reikalavimus pažeidė devynis kartus, penkis kartus skirtos nuobaudos, kas rodo, kad net būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms elgesio taisyklėms. Nors nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, tačiau, pažymėtina, kad šioje grupėje jis bausmę atlieka tik nuo 2016 m. sausio 21 d. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M. iš penkių Komisijos narių net du nariai išreiškė atskirąsias motyvuotas nuomones, siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis teistas už sunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo metu, likusi didelė neatlikta bausmės dalis.

Teismas pažymi, kad E. M. šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – daugiau nei penkerių metų, todėl bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Dar kartą paminėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1723-312/2015). Dėl to, teismo vertinimu, sprendžiant dėl lygtinio E. M. paleidimo iš pataisos įstaigos, negali būti suteikta dominuojanti (prioritetinė) reikšmė nuteistojo E. M. dalyvavimui religinio pobūdžio užsiėmimuose, Biblijos skaitymuose, Tikėjimo žodžio veikloje, tam, kad laisvėje laukia Tikėjimo žodžio bendruomenė.

Vertindamas išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į nustatytą asmens pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį E. M. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, todėl nuteistajam E. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina partvirtinti Komisijos nutarimą dėl E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 59-143 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. M..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.