- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2-13-636/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03467-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- P. D.
- Atsakovas
- A. B.
dalyvaujant atsakovui A. B. ir jo atstovui advokatui G. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kad ieškovas ieškinyje nurodo, kad Mažeikių rajono policijos komisariatas atliko tarnybinį patikrinimą ir nustatė, kad Mažeikių r. PK viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniajam patruliui V. Š. 2007-09-02 apie 21.30 val. dirbant kartu su patruliu T. M. ekipaže „Lūšė-51", (pamainos laikas nuo 19.00 val. iki 07.00 val.), buvo gautas pranešimas, kad reikalinga pagalba ekipažui „Lūšė-38", Dargių kaime, Mažeikių rajone. Pareigūnams nuvykus j Dargių kaimą, prie esamo autobuso sustojimo jie sutiko ekipažą „Lūšė-38", sudėtyje: VP VTS VT ir EPP patruliai I. P., D. V. ir KP NTS tyrėjas V. D., kurie paaiškino, kad A. B. sodyboje yra du agresyvus, neblaivūs, anksčiau teisti asmenys, kurie iš piliečio A. M. yra pavogę motorinį dviratį. Nuvykus abiem ekipažam į A. B. sodybą, kieme rado du girtus asmenis, į kuriuos tiesiogiai nurodė nukentėjusysis A. M., jog šie asmenys ir pavogė jo motorinį dviratį. Paprašius asmenų sėsti į tarnybinį automobilį VW CADY, v/n (duomenys neskelbtini) asmenys pasakė, jog jie nieko nėra padarę ir į tarnybinį automobilį lipti atsisakė, be to, vengdami sulaikymo, vienas iš asmenų puolė patrulį D. V., spirdamas jam į koją, V. Š. spyrė į dešinę ranką, V. D. sudavė pagaliu į dešinę ranką, veidą, numetė ant žemės akinius. Tarp pareigūnų ir sulaikomų asmenų įvyko susistumdymas, buvo suplėšyta šviesą atspindinti tarnybinė liemenė. V. Š. kartu su KP NTS tyrėju V. D., padedant sulaikyti minėtą asmenį, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, pilietis buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. Antrąjį asmenį sulaikė ir į tarnybinį automobilį patalpino VP VTS VT ir EPP patruliai I. P. ir T. M..Abu asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Mažeikių r. PK , kur buvo nustatytos jų asmenybės, tai A. B., gyvenantis Dargių kaime, Mažeikių rajone, antrasis J. T., gyvenantis T. Vilniuje. A. B. nustatytas 2,93 promilių girtumas, J. T. nustatytas 3,63 promilių girtumas.Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnas V. Š. buvo sužalotas atliekant tarnybinės pareigas, kai sužalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusią rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (Mažeikių r. PK 2007-10-09 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 73-IS-52 „D. V. Š., V. D. ir D. V. tarnybos metu patirtos traumos" .Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007-11-05 pažymoje Nr. 4284 nurodyta, kad V. Š. trauma, įvykusi 2007-09-02, priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 12 mėnesinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija. V. V. tarnybos statuto 40 str. 3 dalies 6 punktu, CMEK 2007-11-05 pažyma Nr. 4284 bei Tarnybinio patikrinimo išvada, Mažeikių r. PK viršininkas A. M. 2007-11-13 įsakymu Nr. 73-TE-143 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo V. Š." pripažino, kad V. Š. buvo sužalotas vykdant tarnybines pareigas, nusprendė išmokėti V. Š. 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, nustatė, kad šio Įsakymo 2.1 punktas įsigalioja, kai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos perves kompensacijai išmokėti reikalingas lėšas. Policijos generalinis komisaras patvirtino Policijos departamento Finansų valdybos 2007-11-20 išvadą Nr. 5-5-IL-475„Dėl lėšų skyrimo Mažeikių r. PK piniginei kompensacijai išmokėti," kurioje siūloma iš Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnio „Darbdavių socialinė parama pinigais" (programos kodas - 1.3, priemonė „Mokėti policijos pareigūnams, kurie buvo sužaloti arba susirgo sunkia liga eidami tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, pinigines kompensacijas ir draudimo išmokas") Mažeikių r. PK skirti 23208 Lt 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti V. Š., patyrusiam lengvą sveikatos sutrikdymą tarnybos metu.Policijos departamento Finansų valdyba Mažeikių r. PK pervedė 23208 Lt V. Š. piniginei kompensacijai išmokėti, o Mažeikių r. PK šias lėšas išmokėjo pagal paskirtį. Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau - Sąlygos), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 3 punkte numatyta, kad draudiminiais pripažįstami šie įvykiai, atsitikę apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jos, taip pat ne, tarnybos (darbo) laiku, jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad šie įvykiai susiję su tarnyba (darbu), per apdraustojo mokymo ir pratybų laiką, ir pakenkę apdraustojo sveikatai arba tapę jo mirties priežastimi. Šių sąlygų 26 punktas nustato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nustato ir Civilinio kodekso 6.280 str. bei Lietuvos A. T. 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2000 m. Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jos padaręs turi ją atlyginti pilnutinai. Kadangi dėl neteisėtų A. B. veiksmų Policijos departamentas patyrė 23 208 Lt žalą, prašo teismo priteisti iš atsakovo A. B. 23 208 Lt Policijos departamentui ir, vadovaujantis CPK 93 str., priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas V. A. teismo posėdyje parodė, kad 2007-09-02 gautas A. M. pranešimas, kad du piliečiai pasikėsino nuvaryti jo motorolerį. Pagal pranešimą išvyko vienas ekipažas siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Asmenys, kurie buvo įtarti motorolerio vagyste, elgėsi agresyviai, nepakluso pareigūnų siūlymui vykti į policijos komisariatą, todėl vadovaujantis policijos veiklos nuostatomis buvo bandoma asmenis sulaikyti, uždėti spec. priemones –antrankius. Įvyko susistumdymas, kurio metu buvo sužalotas pareigūnas V. Š.. Dėl patirtų sužalojimų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyta, kad pareigūnas nukentėjo vykdydamas savo tarnybines pareigas. Vidaus statutas numato, jeigu pareigūnas yra sužalotas tarnybos metu, priklausomai nuo sužalojimo laipsnio jam išmokama piniginė kompensacija. Būtent dėl patirtų sužalojimų pasipriešinus A. B., pareigūnui buvo išmokėta 23 208 Lt kompensacija, tai yra 12 mėnesių dydžio kompensacija, ko pasekoje policijos departamentas patyrė turtinę žalą. CK 6.263 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padaręs turi ją atlyginti pilnutinai. Be to, tai numato ir socialinio draudimo taisyklės, numato, kad išmokėtos išmokos patyrus traumą dėl kito kaltės, turi būti išieškomos regreso tvarka. Todėl reiškia ieškinį tai sumai, kuri buvo sumokėta pareigūnui V. Š., prašo jį tenkinti ir priteisti iš A. B.. Nurodo, kad ieškinio senatis regreso byloje yra trys metai ir jie į tą terminą įsiteko, o senaties momentas pradeda eiti nuo tada, kada buvo išmokėta piniginė kompensacija. O kompensacija buvo išmokėta 2007-12-19. Ieškinys išsiųstas 2007-12-20, nes 19 diena buvo sekmadienis.
Atsiliepimas
Atsakovo A. B. atstovas advokatas G. G. teismo posėdyje parodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, jo nepripažįsta, nes mano, kad savo veiksmais A. B. nenusižengė jokiam įstatymui, todėl jo atžvilgiu neturėtų būti taikoma jokia civilinė atsakomybė, kiek tai susiję su pareigūno V. Š. sužalojimu. Nežiūrint į tai, kad ikiteisminis tyrimas dabar yra atnaujintas, tačiau pradiniame etape jis buvo nutrauktas ir prokuroras labai aiškiai yra pasakęs. Policijos pareigūnai elgėsi netinkamai, kai kuria prasme viršijo savo įgaliojimus, nes gavę A. M. pranešimą, kuris pirmiausia buvo telefoninis, jog du vyriškiai pavogė jo motorolerį, policijos pareigūnai iš karto nuvyko pas J. T., kuris su A. B. vartojo alkoholį,ir visiškai nesiaiškinę to dingusio motorolerio aplinkybių, nuspendė tuos du asmenis pristatyti į policijos komisariatą. Ar tam buvo teisėtas pagrindas, kyla klausimas, nes A. M. pareiškimas dar net nebuvo užregistruotas PK, ikiteisminis tyrimas nepradėtas, tad anot atsakovo, vežti jį į PK nebuvo nei pagrindo, nei būtinybės. Kadangi pareigūnai tų veiksmų ėmėsi savo iniciatyva, todėl pagal padarytus sužalojimus galima manyti, kad jie atsirado dėl labai aktyvių pareigūnų veiksmų, tai yra stumiant, suduodant ir panašiai. Kitas aspektas yra tas, kad visiškai neaišku, kurį iš tų asmenų: A. B., ar J. T. sulaikant, jiems besipriešinant buvo sužalotas V. Š.. Mano, kad ieškinys nėra pagrįstas ir tokių įrodymų, kurie yra byloje, neužtenka, todėl ieškinys neturėtų būti tenkinamas.
Atsakovas A. B. teismo posėdyje parodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nesupranta, už ką turi mokėti šitokius pinigus. Atvažiavo pareigūnai, pareikalavo važiuoti į nuovadą be jokio pagrindo. Buvo ir tyrėjas, bet niekas nieko nesiaiškino, nes tas motorinis dviratis daugiau 100 Lt nebuvo vertas, čia tik administracinis pažeidimas, daugiau nieko galėjo nebūti. Pareigūnai pradėjo J. T. mušti, o jis jį užstojo ir nieko ten daugiau nebuvo. Atvežė juos į skyrių ir uždarė dviem parom, kad Jonas neitų rašyti pareiškimo dėl jo sumušimo. Jis pareigūnams nesipriešino, tik gynė Joną. Nors veiksmų jokių neatliko, tik užgulė Joną, kad jo nespardytų. Gulėdamas kažkokių veiksmų ir neatliksi. Ką prieš tai darė Jonas, jis nematė, nes jį išvedė į lauką, o jis nuėjo į kitą kambarį persirengti. Kai išėjo į lauką, Jonas gulėjo ant žemės surakintomis rankomis ir policijos pareigūnai jį spardė. Kas sužalojo policininką Š., nežino, jis jo nepažįsta. Galėjo ir pats susižaloti, juk policininko toks darbas. Tai vyko prieš keturis metus. Jis su Jonu truputį išgėrinėjo, norėjo dar ir nuėjo pas A. M.. Kieme buvo pastatytas jo motorinis dviratis ir nutarė, kad jį reikia įvaryti į pastogę, kad nakčiai nesulytų, ir įvarė. Taip nutarė jis. Dviratį įvarė pas save į pastogę, savininkui leidus. Tiksliau, alaus parsivežti jiems leido A. tėvas, jis tik paskui parėjo. Tačiau žinojo, kad jie paima jo dviratį, o nevarė atgal, kadangi jis eina į darbą pro jo namus ir būtų ryte tą savo dviratį pasiėmęs. Kodėl paskui iškvietė policiją dėl to savo dviračio, nežino. Dviratį įvarė į pastogę, nes lijo. Jei būtų likęs lauke, kur pastatytas, ryte M. jo nebūtų užsivedęs. Visi buvo išgėrę. Neigia, kad įvyko susistumdymas su policijos pareigūnais. Jis jokių veiksmų prieš policininkus neatliko ir jiems nesipriešino. Kas atliko nežino, kas sužalojo policininkus, nematė. Kai išėjo į laiką, pamatė, kaip pareigūnai spardo gulintį Joną. Jam buvo surakintos rankos. Jis atsigulė ant Jono ir pridengė jį savo kūnu, sakydamas, kad spirkite man. Jam kliuvo 2-3 smūgiai į rankas. Kokius veiksmus gali atlikti gulėdamas, tik dengtis rankomis. Paskui ir jam norėjo uždėti antrankius, tačiau jis prisileido tik pareigūnę. Ji ramiai jam uždėjo antrankius, sėdo į mašiną ir atvyko į skyrių. Kai įsėdo į mašiną, jo rankos jau buvo surakintos.
Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad tada grįžo po darbo namo. Buvo pakankamai pavargęs, norėjo pailsėti, bet išgirdo, kad ateina kaimynai. Kadangi nenorėjo su jais bendrauti, užlipo į antrą aukštą. Girdėjo, kaip kaimynai kokias 5 minutes pasikalbėjo su tėvuku ir išeidami išsivarė iš koridoriaus jo motorinį dviratį. Jis, nulipęs į apačią, šaukė, kad grąžintų jo dviratį, bet jie neklausė. Tada paskambino policijai ir pranešė, kad iš matymo pažįstami asmenys išsivarė jo dviratį. Sulaukė policijos ir visi nuvažiavo pas B.. Jis į kiemą nėjo, liko prie mašinos, kas vyko kieme, nematė. Buvo tamsu ir juos skyrė kokių 20 metrų atstumas. Išgirdo, kaip išeidami išsivaro jo dviratį. Nei jie klausė ko dėl dviračio, nei jiems kas leido jį išsivaryti, todėl ir paskambino policijai.
L. V. Š. teismo posėdyje parodė, kad prisimena, juos pasitiko autobusų stotelėje ir nuvažiavo į sodybą, kur galimai galėjo būti pavogtas motorinis dviratis. Kol kriminalistai aiškinosi dėl vagystės, jiems buvo duotas nurodymas įtariamuosius parvežti į skyrių. Kai jie juos norėjo įsodinti į automobilį, įvyko susistumdymas ir pasipriešinimo metu B. jam sulaužė dešinės rankos mažąjį pirštą. Jis tą vakarą vykdė tarnybą kartu su M.. Iš budėtojų dalies gavo pranešimą, kad reikia vykti į įvykį. Kai atvyko prie stotelės, vienas ekipažas jau buvo atvykęs. Buvo turima tokios informacijos, kad esami asmenys gali priešintis, todėl buvo duotas nurodymas vykti dviem ekipažams. Jie atvažiavo į pagalbą. Visai operacijai vadovavo V. D., jis ir davė nurodymus. Pasipriešinimas visada prasideda nuo žodžių. B. priešinosi aktyviai, stumdėsi. Kol pasodino į automobilį, buvo panaudotos spec. priemonės. Pirštas ir buvo sulaužytas B. įsodinimo į automobilį metu. Kokiu momentu lūžo piršto sąnarys, nejuto, nes kai esi užsiėmęs, ne tai rūpi, skausmą pajuto po visko, tačiau į medikus kreipėsi jau tą patį vakarą. Buvo nustatytas piršto sąnario lūžimas. Pirmasis ekipažas jų laukė stotelėje ir į kiemą nuvažiavo abu ekipažai kartu. Prisimena, kad pasipriešinimas vyko sodinant asmenis į mašiną. Jis tikrai sodino B., tačiau kas jam dar padėjo, neatsimena. Ten vyko tokia maišalynė, tad kas ką veikė, sunku dabar nusakyti. Kažkas lyg buvo nugriuvęs ant žemės, tačiau kas ir dėl ko, neatsimena. Į. B. į mašiną, jis priešinosi. Spardėsi, nes rankos jau buvo surakintos. Kokiu momentu jam buvo sulaužytas pirštas, negali pasakyti. T. irgi kažkiek priešinosi, galėjo padėti ir jį įsodinant, nes tokiu atveju niekas nestovi ir nežiūri. Kokiu momentu jam lūžo pirštas, nežino, tačiau gali pasakyti tai, kad grumtynių metu. Mano, kad sulaužė B., nes jis jį sodino į mašiną, o jis aktyviai priešinosi.
Liudytojas D. V. teismo posėdyje parodė, kad pagal pranešimą dėl dviračio vagystės vyko į įvykio vietą. Kai nuvažiavo, juos kieme pasitiko B.Paskui, kai norėjo jį ir tą kitą nuvežti į skyrių, pasidėjo konfliktas su pasipriešinimu. Teko uždėti antrankius, jie nepasidavė. Aktyviausiai priešinosi B.tačiau kas atliko kokius veiksmus jau neatsimena. Žino, kad to įvykio metu Š. buvo sulaužytas pirštas, tačiau detalių jau neatsimena. Gal ir Š. tramdė B., neatsimena, nes tokiu metu labai sunku sužiūrėti, kas ką daro. K. D. buvo sulaužyti akiniai, tą tai atsimena. B. buvo aktyvesnis ir agresyvesnis. Abu ekipažai atvyko kartu, tačiau iškvietimą jie gavo pirmieji. Tyrimui vadovavo V. D.. Jis ir vyko su tikslu paimti pareiškimą ir apsiklausti liudytojus. Jis su D. ėjo kartu. Viskam vadovavo D., jis ir nusprendė, kad vyrus reikia vežti į skyrių. P. D. aiškinosi dėl dviračio, o paskui pasakė, kad reikia važiuoti į skyrių ir viską išsiaiškinti Vykti vyrai nesutiko ir įvyko pasipriešinimas. Kurį asmenį jis sulaikinėjo, neatsimena, mano, kad abu buvo sulaikinėjami vienu metu. Dviratį rado sodyboje jau po asmenų sulaikymo, kai jie jau buvo susodinti į mašiną. Pareigūnai asmenų tikrai nemušė. Buvo panaudoti tik leistini fiziniai veiksmai dėl sulaikymo. Pareiškėjas buvo kartu su jais. Jis nurodė kiemą, bet į kiemą nėjo, liko prie automobilio. Viskas įvyko lauke, asmenys juos pasitiko kieme. Kad kolegos po grumtynių yra sužaloti, sužinojo dar tą patį vakarą. Grįžus į komisariatą Š. skundėsi, kad jam skauda pirštą, tyrėjas lig tai patyrė stuburo traumą. Š. nesakė, kas jam tą pirštą galėjo sužaloti, tik žino, kad tai įvyko grumtynių metu. Kojos pirštelis buvo sulaužytas jam pačiam. Trauma įvyko grumtynių metu, matomai kažkas įspyrė.
Liudytoja I. P. teismo posėdyje parodė, kad 2007 m. sulaikinėjo kaime asmenis B. ir T..Sulaikomi asmenys tikrai priešinosi policijos pareigūnams. Kokiais veiksmais jie priešinosi, tikrai nepasakys, nes ji su kolega T. M. stovėjo kiek atokiau, o juos sulaikinėjo V. D. ir V. Š.. Sulaikomieji tikrai mušami nebuvo, joks smurtas prieš juos naudojamas nebuvo. Matė, kad vienas jų buvo perverstas ant žemės, kuris, neprisimena, o ir neįsidėmėjo, nes buvo tamsu, o ji stovėjo atokiau nuo veiksmo vietos. Ji dirbo su Vilimu ir pagal budėtojo pranešimą vyko į įvykio vietą. Nukentėjusysis juos pasitiko prie keliuko į sodybą. Kadangi buvo pranešta, kad įtariamieji yra girti ir agresyviai nusiteikę, tad išsikvietė pastiprinimą ir atvyko dar vienas ekipažas. Nuvyko visi kartu. Į namą tikrai užėję nebuvo. Viskas vyko kieme, tačiau kaip įvyko susitikimas su įtariamaisiais ir kaip prasidėjo konfliktas, neprisimena. Žino, kad liko sužaloti D. ir Š., tačiau kaip jie buvo sužaloti ir kokiu metu, nepastebėjo.
L. V. D. teismo posėdyje parodė, kad tai nutiko 2007 m. rugsėjo pradžioje. Tą dieną jis dirbo operatyvinėje grupėje ir pagal budėtojo pranešimą teko vykti į įvykio vietą. Nebuvo su kuo važiuoti, todėl iškvietė patrulių automobilį, kuriame buvo V. ir P. ir jie kartu vyko. Jiems buvo duotas nurodymas vykti į Dargių kaimą, kur autobusų stotelėje lauks nukentėjusysis. Nuvyko, nukentėjusysis tikrai laukė ir papasakojo, kad atėjo pas jį namus pažįstamas su atvykusiu iš Vilniaus asmeniu, abu buvo girti. Nukentėjusysis nenorėjo su jais bendrauti, todėl išjungė šviesą ir pasislėpė, tačiau tie asmenys išeidami išsivarė jo motorinį dviratį. Pasiskambino budėtojui, pasitikrino, kas tai per asmuo, sužinojo, kad eilę kartų teistas, kad gali būti agresyvus, todėl paprašė pastiprinimo ir sulaukę nuvyko keliuku į sodybą, kur turėjo būti nupasakoti asmenys. Asmenys juos pasitiko kieme ir jie paklausė, ar jie buvo užėję pas M., ar nepaėmę jo motorinio dviračio. Pasakė, kad pas M. nebuvo, dviračio neėmę. Kadangi buvo šlapia, kieme nepjauta žolė, tad matėsi kažkas panašaus, kaip į įspaustą dviračio vėžę, vedančią už namo. Kadangi reikėjo nustatyti asmenų tapatybes ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes, jie siūlė kartu vykti į skyrių. Nuo to viskas ir prasidėjo. B. pradėjo juos įžeidinėti, visur siuntinėti, teko susikibti. Jam sulankstė ir numetė akinius bei pagaliu smarkiai sudavė per dešinės rankos riešą, kuris ištino. Labai priešinosi B., kuris buvo pakankami stiprus, kurį teko ir ant žemės perversti, žodžiu, buvo susikibę. Jam padėjo V. Š., nes tikrai buvo ką veikti. Tas kitas asmuo buvo ramesnis, gal labiau apsvaigęs, ne toks aršus kaip B., kuris grasino kuo besugalvojęs, spardėsi ir spjaudėsi. Kai pagaliau pavyko uždėti antrankius ir pasodino asmenis į mašiną, jis kitoje mašinoje paėmė iš nukentėjusiojo pareiškimą, kad jam nereikėtų važiuoti į skyrių. Paskui nutarė paieškoti to dviračio ir pagal tą įspaustą brydę žolėje rado tą motorinį dviratį malkinėje. Dviratį grąžino nukentėjusiajam ir grįžo į skyrių. Įtariamieji ten jau buvo atvežti. Sulaikant asmenis smurto prieš juos tikrai nenaudojo, tik veiksmus, kurie reikalingi sulaikymui. Į B. gyvenamą namą užėję nebuvo, nes jie juos pasitiko kieme. Važiuoti į skyrių pasiūlė jis, o kai B. padėjo juos kolioti ir visaip įžeidinėti , nutarė juos sulaikyti. Sulaikymo iniciatorius buvo jis .Kaip ir kada buvo sužalotas pareigūnas Š., neužfiksavo, kadangi jis ir pats juto smūgį per riešą, tačiau kada buvo sužalotas petys, grumtynių metu nepajuto. Riešas pamėlo ir sutino iš karto, o petį pajuto tik ryte, kada nebegalėjo užsivilkti švarko, nes rankos negalėjo pakelti nuo peties. Todėl tik paskui jam buvo diagnozuotas dalinis raumens plyšimas, peties raiščių patempimas bei peties sąnario sumušimas. Ten vyko ne žodinis konfliktas, grumtynės tikra ta žodžio prasme. Ir jam, ir Š. tikrai buvo ką veikti su B., nes jis nors ir girtas, bet buvo labai stiprus.Iš kur ir kokiu metu B. pagriebė pagalį, nepastebėjo, tik juto, kaip rėžė jam per ranką. Kieme apšvietimo nebuvo, todėl buvo ganėtinai tamsu. K. T. būtų perverstas ant žemės, o B. jį užgulęs, tokio reginio jis nematė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagal 2007 10 09 tarnybinio patikrinimo dėl V. Š., V. D. ir D. V. tarnybos metu patirtos traumos išvadoje konstatuojama, kad pareigūnai V. Š., D. V. ir V. D. buvo sužaloti atliekant tarnybines pareigas, kai sužalojimas yra susijęs su jų tarnybinių pareigų atlikimu ir tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnų gyvybei ar sveikatai ( b.l. 5-8 ). Iš 2007 11 13 įsakymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo V. Š. matyti, kad pripažinta, jog V. Š., viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresnysis patrulis, buvo sužalotas vykdant tarnybines pareigas; šio įsakymo 2 p. nuspręsta išmokėti V. Š. 23 207 , 18 lt užmokesčio dydžio kompensaciją ( b.l. 9 ). Iš 2007 11 05 LR VRM medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymos matyti, kad V. Š. buvo nustatyta dešinės plaštakos V piršto vidurinio pirštikaulio lūžimas ; vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu 2004 09 02 Nr. 1130 CMEK išvada : yra fizinio veiksnio, įvykusio 2007 09 02 ir pareigūno sveikatos padarinių , pasireiškusių sveikatos sutrikdymu , ryšys, pagrindas tarnybinio patikrinimo išvada 2007 10 09 Nr. 73-1S-52; 2. trauma , kuri įvyko 2007 09 025 , priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui ;3. Po sveikatos sutrikdymo išlieka skausmingumas d. plaštakos V piršte ir nedidelė piršto deformacija ( b.l. 11 ). V. Š. paskaičiuota piniginė kompensacija 23 208 lt ( b.l. 12 -14). 2007 11 20 policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos finansų valdyba priima išvadą dėl lėšų skyrimo Mažeikių rajono policijos komisariatui piniginei kompensacijai išmokėti 23 208 lt ( b.l. 15 -16). Iš piniginių pravedimų lapo matyti, kad piniginė kompensacija V. Š. 23 208 lt pervesta 2007 12 19( b.l. 17 ).
LR CK 6.283 str. nuostatos reglamentuoja žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ( LAT nutartis Nr. 3K-3-262/2007 ). Patirtą žalą ieškovas turi įrodyti leistinais įrodymais ( LR (duomenys neskelbtini) str. ) Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie išvardinti aukščiau, neabejotinai nustatyta, kad pareigūnas V. Š. buvo sužalotas jam atliekant tarnybines pareigas. P. V. Š. , liudytojai V. D., I. P., D. V., A. M. teismo posėdyje parodė, kad tada sulaikomi asmenys priešinosi, A. B. konkrečiai sulaikinėjo pareigūnas V. Š. ir liudytojas V. D. bei pats V. Š. aiškiai parodė, kad būtent A. B. ir sužalojo V. Š. .
Laikytina, kad atsakovas A. B. sulaikomas elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ,policijos pareigūnui V. Š. atliekant tarnybines pareigas, jį sužalojo; atsakovas buvo sulaikomas dėl galimai padarytos dviračio vagystės, iškart po jos padarymo , todėl jis galėjo ir turėjo suprasti , kas vyksta , galėjo ir turėjo suvokti bei valdyti savo veiksmus; o kad A. B. priešinosi ir jį sulaikinėjo būtent V. Š. , yra įrodyta teismo posėdžio metu ištirtais liudytojų parodymais. Šioje civilinėje byloje surinkti įrodymai vertintini pagal teismo vidinį įsitikinimą bei vadovaujantis tikimybės principu, todėl atmestina atsakovo A. B. iškelta versija apie tai, kad jis nesipriešino policijos pareigūnams, ir kad jis tik buvo užgulęs , siekiant apsaugoti, savo draugą, nes tokie jo parodymai nuneigiami kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų visuma ir policijos pareigūnų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, teismui nėra pagrindo netikėti. Atsakovo A. B. veiksmai vertintini kaip pažeidimas bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai . Nustatyti atsakovo A. B. neteisėti veiksmai ( pasipriešinimas jį sulaikant ) jų pasekmės (sužalojimas ) priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens, t.y. A. B. kaltė – t.y. visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti . Tokią teisminę praktiką yra suformavęs ir LAT (civilinė byla Nr. 2A 35 250/08).
Kadangi V. Š. buvo išmokėta 23 208 lt kompensaciją, policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos turi atgręžtinio reikalavimo teisę ir jų ieškinys dėl 23 208 lt priteisimo iš A. B. tenkintinas, 23 208 lt priteisiant iš A. B. ieškovui.
Iš atsakovo priteistinos ir teismo išlaidos , pašto išlaidos valstybei ( LR CPK 79 str.,88 str.,93str.,96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas , remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 268 str.,270 str.,
nusprendė:
ieškinį patenkinti .
Priteisti iš atsakovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini) , gyvenančio D. kaime, Mažeikių rajone, ieškovui P. D. prie LR V. R. ministerijos , į/k , buveinė S. gv. , Vilnius, dvidešimt tris tūkstančius du šimtus aštuonis litus ( 23 208 lt ) žalos.
Priteisti iš atsakovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini) , gyvenančio D. kaime, Mažeikių rajone, šešis šimtus devyniasdešimt šešis litus dvidešimt keturis centus( 696,24 lt ) bylinėjimosi išlaidų ir dvidešimt litų aštuoniasdešimt centų ( 20,80lt ) , susijusių su bylinėjimusi ( pašto išlaidų) Valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą .