- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-2792-661/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- AB LESTO
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas AB LESTO kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 42,48 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butai daugiabučiuose namuose, kurie kaip socialinis būstas nuomojami nepasiturinčioms šeimoms. Išnuomojus butą, su nuomininku sudaroma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu nuomininkas atsiskaito už elektros energiją, sunaudotą bute bei namo bendroms reikmėms. Laikotarpiais nuo nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo, bute negyvenama ir atitinkamai bute nenaudojama elektros energija. Nepaisant to, elektros energija naudojama daugiabučio namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), nes tai būtina bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (pvz., elektros energija skirta hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui). Ieškovas nurodė, kad 2012-08-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1707 „Dėl UAB „Verkių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ UAB „Verkių būstas“ buvo paskirta bendrosios nuosavybės administratore bei patvirtintas administruojamų daugiabučių namų sąrašas. Tame sąraše taip pat yra namai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys butai. Pasak ieškovo, tais laikotarpiais, kai butas nėra nuomojamas, išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, privalo apmokėti buto savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė. Ieškovas pažymėjo, kad užklausė bendrojo naudojimo patalpų administratorių apie Vilniaus miesto savivaldybei priskaičiuotas sumas už elektros energiją, patiektą bendrosioms reikmėms. Gavus informaciją, atsakovui buvo išsiųstas mokėjimo pranešimas dėl apmokėjimo už elektros energiją, patiektą bendrosioms reikmėms, tačiau atsakovas iki šiol nesumokėjo. Ieškovas įsipareigojimą tiekti elektros energiją vykdė tinkamai, o už patiektą elektros energiją nebuvo pilnai atsiskaityta, todėl jis prašo tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės susidariusią skolą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsakovo manymu skolos paskaičiavimo lentelė, kuria grindžiama atsakovo skola, yra netinkamas įrodymas. Jo nuomone, ieškovo pateiktas įrodymas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų dokumentams, įforminantiems elektros energijos tiekimo ir atsiskaitymo už tai santykius.
Atsakovas papildomai nurodė, kad 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 SĮ „Vilniaus miesto būstas" patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (skirtos gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje.
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo skolą už elektros energiją pagal prie ieškinio pridedamą 2014-11-26 mokėjimo pranešimą. Ieškovo reikalaujamas apmokėti prie ieškinio pridedamas 2014-11-26 mokėjimo pranešimas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, keliamų apmokėjimo/apskaitos dokumentui, kadangi nėra privalomų rekvizitų. Pasak trečiojo asmens, ieškovas pareiškė įstatymo numatytais ir leistinais įrodymais nepagrįstą ieškinį dėl skolos priteisimo, todėl ieškinys yra atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui AB LESTO 42,48 Eur skolos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 42,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-12 iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad Atsakovui nuosavybės teise priklauso ieškinyje nurodyti butai, kurie nebuvo išnuomoti. Atitinkamai per nurodytus pranešime laikotarpius proporcingai šių butų plotams priskaičiuotos sumos už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms. Rašytinių sutarčių dėl elektros energijos nurodytiems butams tiekimo sudaryta nebuvo. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad rašytinių sutarčių dėl elektros energijos tiekimo nurodytuose daugiabučiuose namuose sudaryta nebuvo, atsiskaityti privalo objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė, įvertinant, kad atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu butai nebuvo nuomojami (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 45) dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisė normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Apeliantas skundą grindė panašiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į ieškinį. Jo nuomone Ieškovo reikalaujamas apmokėti prie ieškinio pridedamas 2014-11-26 mokėjimo pranešimas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, keliamų apmokėjimo/apskaitos dokumentui, kadangi nėra privalomų rekvizitų. Pasak trečiojo asmens, ieškovas pareiškė įstatymo numatytais ir leistinais įrodymais nepagrįstą ieškinį dėl skolos priteisimo, todėl ieškinys yra atmestinas.
Atsiliepimas
Ieškovas AB LESTO pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l. 61), su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Jo manymu, vadovaujantis CK 4.76 str., 4.82 str. 7 d. bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 132.17. punkto nuostatomis įmokos už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms, apskaičiuojamos per ataskaitinį laikotarpį viso namo bendroms reikmėms sunaudotos elektros energijos vertę (Lt) dalinant iš visų savininkų ir nuomininkų patalpų bendrojo (naudingojo) ploto sumos (kv. m) bei dauginant iš konkretaus buto ploto (kv. m). Su ieškiniu pateiktoje lentelėje bei vėliau pateiktame mokėjimo pranešime yra tiksliai nurodyta, kokios sumos ir už kokį laikotarpį yra priskaičiuotos proporcingai konkretaus buto plotui. Kitokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus į bylą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktas numatyta, kad „tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas“. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros išlaidas, tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012, 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksčiau nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo. Kas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tas pats reikalavimas yra įtvirtintas ir įrodinėjimo pareigą reglamentuojančiame CPK 178 straipsnyje, kuris taip pat įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas pateikė pakankamai patvirtinančių įrodymų apie skolos faktą ir dydį. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė mokesčių už suvartotą elektros energijos paskaičiavimo metodą, pagal kurį įmokų dydis gautas per ataskaitinį laikotarpį viso namo bendroms reikmėms sunaudotos elektros energijos vertę (Lt) dalinant iš visų savininkų ir nuomininkų patalpų bendrojo (naudingojo) ploto sumos (kv. m) bei dauginant iš konkretaus buto ploto (kv. m). Atsakovas ir trečiasis asmuo, ginčydami skolą, nepateikė jokių įrodymų ir priešingų paskaičiavimų, kurie paneigtų ieškovo prašomą priteisti skolą. Taigi atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimai į ieškinį šiuo atveju neparemti jokiais įrodymais. Apelianto argumentai, kad ieškovas neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir nepateikė jų atsakovui, nepaneigia skolos, nes toks dokumentas nėra vienintelis įrodymas, galintis patvirtinti ar paneigti tokį faktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesant rašytinių sutarčių dėl elektros energijos tiekimo daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), atsiskaityti privalo objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė, įvertinant, kad atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu butai nebuvo nuomojami (CPK 178 straipsnis). Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad į bendrosios dalinės nuosavybės teises jam priklausančias patalpas elektra nebuvo teikta. Taigi yra įrodytos visos sąlygos atsakovui, kaip ieškinyje nurodytų butų savininkui, vykdyti pareigą sumokėti už bendrojo naudojimo reikmėms daugiabučiuose namuose suvartotą elektros energiją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą