Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovui N. L., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono 3-iojo notaro biuro notarei Daivai Vilkienei dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Klemenis visškai palaikė ieškovo ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad ieškovas neturi jokių duomenų apie atsakovo N. L. buvimo vietą. Nurodė, kad apie tai, jog žemės sklypą A. V. įsigijo santuokoje, ieškovas sužinojo tik mamai mirus, kai notaro biure padavė prašymą palikimui priimti. Iki tol jis nebuvo net girdėjęs apie mamos santuoką, kuri greičiausiai buvo sudaryta dėl kažkokių aplinkybių fiktyviai. Nurodė, kad A. V. sutuoktinis galimai yra išvykęs į užsienį, niekas nepalaiko su juo jokių ryšių. A. V. žemės sklypą įsigijo 2016-02-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 327. Žemės sklypas buvo įgytas už A. V. asmenines pinigines lėšas ir ji visada žemės sklypą laikė savo asmenine nuosavybe. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 35VĮ-296-(14.35.2), žemės sklypas buvo parduodamas A. V. pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kuris yra neatskiriama šio įsakymo dalis, minėtos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 4-ame punkte nurodyta, kad žemės sklypas perkamas nuosavybės teise. Kad žemės sklypas neva perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu N. L. nurodė notarė 2016-02-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 4-ame punkte, o to pagrindas: Gyventojų registro 2016-02-24 išrašas. Tokios valios pati A. V. nebuvo išreiškusi, paprasčiausiai pasirašė tokią sutartį, neatkreipdama dėmesio ir nesuprasdama ką reiškia tas punktas. Visą ta laiką iki mirties A. V. viena rūpinosi žeme. Kaip nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-05-31 rašte, žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo kitų statinių ir įrenginių, kurių savininkai turėjo teisę įsigyti žemės sklypą ne aukciono būdu. Prašė teismo pripažinti A. V. žemės sklypo savininke.

Atsakovas N. L. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jo gyvenamosios vietos adresą nustatyti nepavyko, procesiniai dokumentai atsakovui tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis 1,11888 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. V. nuosavybės teise, nurodytas juridinis faktas: bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 1991 m. kovo 2 d. A. V. sudarė santuoką su N. L. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. 87. Šalių santuoka nėra nutraukta. 2016 m. vasario 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 327 A. V. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi ginčo nekilnojamasis turtas įgytas esant santuokoje. 2022 m. balandžio 15 d. A. V. mirė, jos asmeninė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą nebuvo įregistruota viešame registre.

Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso taisyklę dėl sutuoktinių turto teisinio režimo turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tampa bendrąja jungtine jų nuosavybe; sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (3.87, 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnis). CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą reikalaujama, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.

Mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl ginčo turto pripažinimo A. V. asmenine nuosavybe bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos panaikinimo kreipėsi ne vienas iš sutuoktinių – N. L., o ieškovas, kuris yra jo sutuoktinės A. V. sūnus.

Bylos duomenys patvirtina, kad nors ieškovo motinos A. V. ir atsakovo N. L. santuoka nebuvo nutraukta, po santuokos sudarymo, t. y. faktinės santuokos metu A. V. ir atsakovas N. L. gyveno atskirai ir visiškai nebendravo. Ieškovas K. V. nurodė, jog net nežinojo, kad mama yra susituokusi, jos sutuoktinio jis nematė, su juo niekada nebendravo, joks vyriškis su mama nevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo, nesidomėjo ir nesirūpino, todėl jam nekilo jokių abejonių, kad nekilnojamas turtas - žemės sklypas buvo įgyjamas tik jo mamos asmeninėn nuosavybėn. Nuo santuokos sudarymo jau yra praėję daugiau nei 31 metai, atsakovas niekada nereiškė jokių pretenzijų į ginčo turtą, šiuo turtu nesirūpino, nemokėjo jokių mokesčių, ir nors tai savaime nereiškia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo pasibaigimo, tačiau, taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, kad atsakovas savęs nelaikė A. V. vardu įgyto žemės sklypo bendraturčiu bei prie šio turo įsigijimo visiškai neprisidėjo. Vien tik A. V. nepertraukiamai šiuo turtu rūpinosi, prižiūrėjo jį bei mokėjo visus mokesčius, susijusius su šio turto išlaikymu.

Pastebėtina, kad A. V. nusipirko 2016 m. vasario 25 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą po 2013 metais paveldėtais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas buvo parduodamas A. V., kaip jau minėta, pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Šio turto įsigijimu rūpinosi vien tik A. V. ir tik savo asmeninių interesų tenkinimui, aiškiai išreiškusi valią įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

Apibendrindamas teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad A. V. santuokos metu įgijusi turtą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumcija, šį turtą įgijo ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o asmeninėn nuosavybėn. Todėl siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir pašalinti bet kokias kliūtis, trukdančias A. V., mirusios 2022 m. balandžio 15 d., įpėdiniui įgyvendinti paveldėjimo ir nuosavybės teises į šį turtą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pripažįsta nekilnojamąjį turtą: 1,11888 ha žemės sklypą, unikalus daikto (duomenys neskelbtini), asmenine A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Priešingas aiškinimas, t. y., kad visas santuokos metu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, nagrinėjamu atveju neatitiktų byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta sutuoktinio aiški valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų A. V., mirusios (duomenys neskelbtini)., įpėdinio - ieškovo K. V. subjektines teises, visų pirma teisę paveldėti po mirusios motinos likusį turtą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytą prašymą dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, todėl jos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui procesinių dokumentų įteikti nepavyko, duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą arba darbovietę byloje nėra. Kadangi išnaudotos visos galimybės procesinius dokumentus įteikti atsakovui CPK XI skyriaus 2 skirsnyje numatyta tvarka, teismo sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 270, 285-287 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovo K. V. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 1,11888 ha ploto žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) sumokėto žyminio mokesčio ieškovo K. V. naudai.

Apie priimtą sprendimą atsakovui pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2022 m. spalio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-4480-721/2022 priimtas sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo K. V. ieškinys atsakovui N. L., gimusiam (duomenys neskelbtini)., dėl nekilnojamojo turto pripažinimo A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.